TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Norvegai ir lietuviai laivus stato drauge

2010 10 04 0:00
Fiskerstrandų dinastijos ketvirtos kartos atstovas Ralfas vadovauja jų ir lietuvių bendrai įmonei "Fiskerstrand BLRT AS".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Norvegijos jūros fiorduose veikianti Fiskerstrandų šeimos laivų remonto ir statybos įmonė kartu su Klaipėdos Vakarų laivų gamykla sukūrė naują Rytų-Vakarų verslo modelį, kuris, konkurentų vertinimu, šiuo metu Europos rinkoje yra efektyviausias.

Jau visą šimtmetį Skandinavijoje plačiai žinomos bendrovės "Fiskerstrand Verf AS" bendraturtis Ralfas Fiskerstrandas su tos pačios paskirties Klaipėdos įmone, kuri anksčiau vadinosi Vakarų laivų remonto bendrove, susipažino prieš 11 metų. Tuomet norvegų verslo grupės "Western Invest AS" valdomi "Vakarai" išgyveno nelengvus laikus - jiems trūko užsakovų ir ekonominio stabilumo. Bet patyręs laivininkas Lietuvos uostamiestyje įžvelgė turimos techninės bazės ir aukštos darbuotojų kvalifikacijos perspektyvą.

Niekada darbų nestokojusi Fiskerstrandų bendrovė dėl vietos plėstis trūkumo viena buvo nepajėgi aprėpti plačių specializacijos užmojų, kad įveiktų laivų verslo kaimynus. Vien Sunmore konkuruojančių laivų įmonių veikia visa dešimtis. Regiono centras Alesundas Norvegijoje garsėja kaip žvejybos, laivų remonto ir statybos sostinė.

"Fiskerstrand" spaudžiasi nedideliame salos sklype prie kelių šimtų metrų krantinės, turi tik vieną, bet visada užimtą doką. O "Vakarai" erdvius gamybinius cechus išdėstę 50 ha teritorijoje prie daugiau kaip 2 kilometrų krantinių, turi 5 plaukiojančius dokus. Įmonių darbuotojų skaičius skiriasi daugiau kaip 10 kartų.

Vakarų laivų gamyklai net epizodinis bendradarbiavimas su "Fiskerstrand" pasirodė naudingas: traukė finansiškai stabili Norvegijos rinka, naujoviškas inžinerinis mąstymas ir kitoks nei Lietuvoje valstybės požiūris į laivų verslą.

Dirba vieni kitiems

2001 metais, kai "Vakarų" akcijas perėmė Estijos koncernas "BLRT Grupp", "Fiskerstrand" užsakymai klaipėdiečiams dažnėjo. Pradėta svarstyti, ką laivų statybos ir energetikos srityje būtų galima nuveikti drauge. Verslo bendradarbiavimas peraugo į tokio lygio pasitikėjimą, kad 2007 metais nuspręsta steigti bendrą įmonę "Fiskerstrand BLRT AS" ir dirbti išvien. Šiemet, kai koncernas BLRT iš danų nupirko Baltijos laivų statyklos ir Baltijos inžinerijos centro akcijas, Vakarų laivų gamykla tapo galingiausia visame Baltijos regione. Į vieną verslo junginį sutelktos skandinaviškos laivų konstravimo naujovės ir Klaipėdos gamybos bazė virsta varžovus triuškinančiu konkurenciniu ginklu.

"Žinoma, svarstėme alternatyvą nusipirkti įmonę Rumunijoje ar kitur, bet pasirinkome bendradarbiavimą su lietuviais. Ir didžiuojamės tuo, ką pasiekėme. Man svarbu lygybė, todėl bendros įmonės akcijas pasidalijome per pusę, kad abu savininkai būtume stiprūs. "Fiskerstrand" veikia nuo 1909 metų, BLRT - nuo 1913 metų, "Vakarai" - nuo 1969-ųjų. Tai išmanymas, patirtis ir tradicijos. Kai šiemet į bendros įmonės verslą įtraukėme Baltijos laivų statyklą, kuri turi daug uždarų patalpų, tapome stiprūs keltų ir vidutinių laivų statybos rinkoje. Nė viena įmonė Europoje nėra pastačiusi tiek keltų, kiek "Fiskerstrand" ir "Vakarai" kartu - iš viso 22. Dabar gauname daug naujų kontraktų. Pastaruoju metu taip pat esame susitelkę į vėjo jėgainių jūroje projektus, statome jėgaines aprūpinančius laivus. Galime tai daryti greičiau, efektyviau ir pigiau negu kiti", - iš Lietuvos atvykusiems žurnalistams pasakojo bendros įmonės vykdomasis direktorius R.Fiskerstrandas.

Per dešimtmetį šis verslininkas Lietuvoje yra lankęsis daugybę kartų. Pastaruosius trejus metus drauge su ekspertais prižiūrėti statomų laivų atvyksta kartą per mėnesį. Pernai, kai šventė įmonės šimtmetį, jis siūlė kolektyvui, daugiau kaip 100 žmonių, rinktis kelionę į bet kurį pasaulio kraštą, bet visi vienu balsu nusprendė trims dienoms atskristi į Klaipėdą.

Kaip didžiausią atradimą Lietuvoje norvegas išskyrė Vakarų laivų gamyklos generalinį direktorių Arnoldą Šileiką, vadino jį profesijos džentelmenu. R.Fiskerstrandas vis kartojo, kad lemiamą postūmį pasirinkti verslo plėtrai Klaipėdą turėjo šilta šios įmonės atmosfera. Prieš tai jis lankėsi Lenkijos ir Vokietijos laivų statyklose, tačiau ten sutikimai nebuvo tokie dėmesingi.

Viskas vienose rankose

Vadovauti pagrindinei šeimos įmonei keturi bendraturčiai pusbroliai Fiskerstrandai 2007 metais paskyrė Johanesą Alme - pirmą kartą per 100 metų "žmogų iš šalies, bet labai naudingą". Jis iš didžiausio Norvegijos laivų statybos koncerno atsivežė nemenką profesinį bagažą. O R.Fiskerstrandas ėmėsi vadovauti bendrai jų ir lietuvių įmonei.

Paprašytas išsamiau pakomentuoti tokio verslo modelio naudą ir laivų gamybos paskirstymą per dvi geografines vietoves, norvegas aiškino: "Dabar viskas sutelkta vienose rankose. Užtenka klientui pasakyti, kokio tipo laivo jam reikia, ir mes galime viską išsamiai atlikti: sukurti koncepciją, parinkti inžinerinius sprendimus, suprojektuoti, pastatyti laivą. Valdymo viršūnė - "Fiskerstrand BLRT" - rūpinasi kontraktais ir paskirsto darbus abiem įmonėms maždaug po lygiai. Tačiau pagal pajamas kartais mums tenka didesnė dalis, nes Klaipėdoje pastatytam laivui čia įrengti perkamos brangios medžiagos.

Veikdami kartu sustiprinome galimybes plėstis į naujas rinkas. Gera klientė yra Graikija, su kuria dirba visa Europa, - jau dabar mėginsime gauti 2 kontraktus. Norime įsisukti į Stambulą, kuriame per dieną į abi miesto puses keliauja 2 mln. žmonių. Tačiau didžiausia keltų paklausa - Šiaurės Europoje. Vien Norvegijoje plaukioja 300 vidutiniškai 20 metų senumo keltų, jie nuolat atnaujinami. Čia turi darbo ir kitos laivų statyklos, bet regiono laivų industrijos vadovai pripažįsta, jog mes - viršuje. Užsakovai mato, kad pagal kokybę ir terminus esame patikimiausi."

Pasak verslininko, laivų statyba ir remontas, kaip ir naftos gavyba bei žvejyba, yra Norvegijos valstybės prioritetai. Verslas remiamas ne tiesiogiai, o per eksporto rėmimo programą. Užsienio užsakovams teikiamos praktiškai beprocentės bankų paskolos. Tačiau dauguma klientų yra vietiniai. Todėl darbų finansuotojas turi įrodyti bankams, kad investicijos atitinka paskolą. "Mes jau 100 metų dirbame su vienu banku, bet kaskart turime pagrįsti, jog projektas nebankrutuos", - pridūrė R.Fiskerstrandas.

Išskirtiniai gaminiai

Prieš trejus metus veiklą pradėjusi "Fiskerstrand BLRT AS" pernai, skaičiuojant Norvegijos kronomis (NOK), gavo 482 milijonus pajamų (207 mln. litų) ir 11,3 milijono pelno (4,8 mln. litų). Šiemet, kai jau baigti labai didelio masto darbai, prognozuojami kur kas geresni rezultatai - atitinkamai 759 mln. NOK (326 mln. litų) ir 26,9 mln. NOK (11,5 mln. litų). Pelnas, R.Fiskerstrando teigimu, dalijamas į tris dalis maždaug po lygiai.

Bendra įmonė koncentruoja veiklą į išskirtinių laivų ir keltų statybą. Tuo pat metu ir "Vakarai", ir "Fiskerstrand" laivų remonto ar tradicinių laivų statybos užsakymų ieško ir juos atlieka atskirai. Pavyzdžiui, šiuo metu koncernas BLRT investuoja į dviejų sausakrūvių laivų statybą Klaipėdoje, į vieną bendrovę sujungtoje laivų statykloje "Vakarų Baltija", o "Fiskerstrand" visai neseniai nuleido į vandenį žvejybinį motorlaivį "Geir II", kuriame įdiegta įmonės konstruktorių sukurta unikali šoninio tralavimo sistema. Norvegai remontuoja daug Rusijos Murmansko žvejybos kompanijų laivų, nes jos netoliese turi savo laivyno bazę.

Pagrindiniai norvegų ir lietuvių bendro darbo gaminiai konstrukcinėmis naujovėmis garsėja ne tik Europos rinkoje, jie pateko ir į pasaulio jūrinių bei energetikos kompanijų akiratį. Šiaurės jūroje šiuo metu dirba pernai "Fiskerstrand BLRT" pagamintas unikalus vėjo jėgainių statybos laivas "Windlift1", jūrinis energijos transformatorius "Bard 1", Barenco jūroje plaukioja iš žvejybinio laivo perdarytas krevečių perdirbimo fabrikas "Thorsvoldi".

Artimiausiu metu Norvegijoje bus baigtas pirmasis dujas kaip degalus naudojantis keltas Alandų saloms, įrengiamas keltas Saremo laivybos kompanijai, o Klaipėdoje jau pradėtas statyti didžiausias pasaulyje dujomis varomas keltas, skirtas norvegų laivybos kompanijai "Fjord1". Jo vertė - daugiau kaip 163 mln. litų. Lietuvių ir norvegų įmonė iš viso yra pastačiusi jau 7 keltus. Kadangi norvegai ypač rūpinasi unikalios savo krašto gamtos apsauga ir "žaliąja energija", ateityje numatoma serijinė dujinių keltų ir plaukiojančių energetinių įrenginių statyba.

"Kino režisierius Romanas Polanskis kurdamas filmą apie žvejus pasirinko mūsų keltą. Tai rodo, kad ir kūrėjai ieško geriausiųjų. Bet tą dieną, kai mes pamiršime, jog reikia kovoti, jau nebebūsime geriausi", - kalbėjo lietuvių partneris iš tolimo Norvegijos Fiskerstrando kaimo (lietuviškai - Žuvų pakrantės), davusio pradžią garsiai laivų statytojų dinastijai, kuri po šimto metų atrado bendraminčių Klaipėdos uoste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"