TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Norvegijos DNB padengs investuotojų nuostolius

2013 04 04 16:50
„Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus K.Kupšio teigimu, 18 asociacijai žinomų DNB banko bylų dalyvauja 52 banko klientai. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Didžiausias Norvegijos bankas DNB nusprendė iš dalies kompensuoti banko klientams jų patirtus nuostolius investuojant į šio banko išleistus vertybinius popierius, kuriems įsigyti tas pats bankas suteikė atitinkamos trukmės paskolą fiksuotomis palūkanomis. 

Bankas, kuris šiuo metu yra priverstas derėtis su nepatenkintais investuotojais, skolininkais ir valdžios atstovais, tokį sprendimą priėmė po to, kai Norvegijos Aukščiausiame Teisme (AT) pralaimėjo bylą vienam iš savo klientų, praneša „Verslo žinios“. 

Pasak laikraščio, DNB banko vykdantysis direktorius Rune Bjerke trečiadienį per Norvegijos televiziją pažadėjo „viską padaryti teisingai“. „Po pralaimėtos bylos teisme planuojame sutvarkyti esamą situaciją ir kompensuoti visiems mūsų klientams, pareiškusiems skundą ir įsigijusiems produktus, teismo pripažintus klaidinančiais, nuostolius“, - teigė jis.

Gali reikalauti milijonų 

R.Bjerke dabar pripažįsta, kad paskolomis paremtas investavimas, vykdytas 2000 ir 2001 metais, „nebuvo pakankamai geras“ ir bankas pasiruošęs išmokėti kelis šimtus milijonų kronų kompensacijoms.

„Gaila, kad pardavėme produktus, kurie pasirodė klaidinantys ateities perspektyvoje. Taip pat gaila, kad banko klientams nebuvo aiškios visos galimos rizikos“, - apgailestavo R.Bjerke.

AT pralaimėtą bylą Ivarui Petteriui Roeggenui R.Bjerke įvertino kaip brangią pamoką. „Mes ir toliau mokysimės kiekvieną dieną, nes nenorime susitikti su savo klientais teismuose“, - tvirtino DNB vykdantysis direktorius.

R.Bjerke ir DNB teisininkams išnagrinėjus Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir galimas pasekmes, buvo nuspręsta kompensuoti nuostolius 219 smulkių investuotojų, kurie įsigijo tuos pačius produktus kaip ir I.P. Roeggenas, taip pat nuostoliai bus kompensuojami dar apie 90 kitų banko klientų, kurių įsigytuose produktuose buvo tokios pačios klaidos kaip I.P. Roeggeno atveju.

Dar 5 tūkst. klientų, kurie įsigijo produktus su tam tikrais trūkumais, taip pat siekia gauti kompensaciją. Bankas žada su jais susisiekti, bet jie turės oficialiai pareikalauti kompensacijos, o atskiri atvejai bus peržiūrimi.

2008-aisiais skelbta statistika rodo, kad Norvegijos bankai gali būti pardavę panašių vertybinių popierių už daugiau kaip 34 mlrd. Norvegijos kronų (apie 16 mlrd. litų). Ekspertų vertinimais, galimi klientų nuostoliai gali siekti 10 mlrd. kronų (4,6 mlrd. litų). 

Pasekmes vertino skirtingai

LŽ jau rašė, kad AT priėmė galutinį sprendimą neprofesionalaus investuotojo naudai byloje prieš DNB banką, valdantį tokio paties pavadinimo banką Lietuvoje, kuris panašius investicinius produktus pardavinėjo savo klientams. 

Po kelis mėnesius užtrukusio proceso smulkusis investuotojas 63 metų buvęs elektrikas I.P. Roeggenas iš banko prisiteisė 230 tūkst. Norvegijos kronų (apie 100 tūkst. litų) nuostolių sumą. Bankas taip pat turės padengti beveik 4,8 mln. kronų (apie 2,2 mln. litų) teismo ir advokatų samdymo išlaidų. Smulkusis DNB klientas prarado lėšas investavęs į banko išleistus vertybinius popierius, kuriems įsigyti tas pats bankas suteikė atitinkamos trukmės paskolą fiksuotomis palūkanomis. 

Dėl panašių minėtam Norvegijos bankui priklausančio Lietuvos padalinio platintų produktų nuostolių patyrė daugiau kaip 600 neprofesionalių investuotojų. Dalis jų prarado turtą ir dabar, kaip ir norvegų elektrikas, ginčija su banku sudarytą sandorį.

DNB bankas yra atsakovas 19 civilinių bylų, kuriose ginasi nuo klientų, kurie 2007-2008 metais pirko su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas tuomečio DnB NORD banko skolintomis lėšomis.

Nukentėjusius bankų klientus ginančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdantysis direktorius Kęstutis Kupšys portalui lzinios.lt teigė, jog neskundžiamas Norvegijos teismo sprendimas, gali turėti įtakos ir Lietuvos teismo sprendimams. „Neabejoju, kad šia neskundžiama nutartimi remsis Lietuvos advokatai nuostolius patyrusių klientų naudai, kadangi investicinė schema, taikyta Lietuvoje ir Norvegijoje, yra iš esmės ta pati. „Ar gali teisėjas, objektyviai nagrinėjantis bylą, pro ausis nuleisti faktą, kaip Norvegijoje baigėsi analogiška byla prieš banką, kurio sukurtus produktus pardavinėjo jo lietuviškas antrinis bankas?“, - retoriškai klausė jis.   

Tuo metu DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas pareiškė, kad Norvegijos AT priimtas teisminiams procesams Lietuvoje tarp DNB ir jo klientų „tiesioginės įtakos neturės, nes kiekvienu atveju teisme yra objektyviai vertinama konkreti situacija ir aplinkybės.“

Ginčo suma – daugiau kaip 30 mln. litų

„Bendra ginčo suma yra 33,9 mln. litų. Kadangi dėl nepalankių rinkos sąlygų obligacijos neuždirbo tikėtino prieaugio, o klientų prievolė sumokėti palūkanas už suteiktą paskolą išliko, jie teigia, kad tos aplinkybės jiems nebuvo tinkamai atskleistos, tai yra, kad bankas teikė investicines paslaugas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad informacija klientams buvo atskleista tinkamai bei kad investicinės paslaugos buvo teikiamos laikantis teisės aktų reikalavimų“, - portalui lzinios.lt aiškino A.Vilkancas.

Kol kas vykusiose pirmos instancijos teismų bylose, vertinusiuose individualias kiekvieno ginčytino atvejo aplinkybės, anot jo, priimti sprendimai buvo įvairūs - vieni palankūs vienai, kiti - kitai pusei. „Bet kuriuo atveju, pirmos instancijos teismų sprendimai paprastai buvo skundžiami apeliacine tvarka. Dabartiniu metu galutinis sprendimas yra įsigaliojęs tik viename ginče, ir jis palankus bankui“, - teigė banko atstovas.

„Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius K.Kupšys portalui lzinios.lt teigė, jog 18 asociacijai žinomų bylų su DNB banku dalyvauja 52 banko klientai. „Didžiausius ieškinius yra pateikusios 19 ir 15 žmonių grupės. Drauge teistis parankiau ir pigiau. Be to, natūralu, kad, kai investavo šeimos nariai, pavyzdžiui, vyras, žmona, duktė ar vyras, žmona ir jos mama, ieškinį pateikti patogiau kartu. O tokių atvejų tikrai yra“, - sakė jis.

K.Kupšio tvirtinimu, minėto 15 žmonių grupės ieškinio suma siekia 11 mln. litų, o 19 žmonių grupės – viršija 5 mln. litų. „Išeitų, kad vienas žmogus vidutiniškai gali būti praradęs apie 0,3-0,7 mln. litų. Smulkūs investuotojai į teismus kreipiasi rečiau, aktyvesni tie, kurie prarado didesnes sumas, nes advokato išlaidos irgi kainuoja. Man žinoma atvejų, kai nuostolis dėl pirktų obligacijų skolintomis lėšomis siekė ir 10 tūkst. litų, ir 16 mln. litų“, - teigė K.Kupšys.

Galėjo piktnaudžiauti pasitikėjimu

2011 metų liepos pabaigoje, remdamasi atlikto sisteminio tyrimo duomenimis, tuometė Vertybinių popierių komisija (VPK) priėjo prie išvados, kad AB DnB NORD bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu. VPK duomenimis, DnB NORD banko investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotų už daugiau nei 700 mln. litų. Šių klientų nuostoliai galėjo siekti beveik 100 mln. litų. VPK skaičiavimu, skolintomis lėšomis buvo įsigyta daugiau kaip 79 proc. DnB NORD banko išplatintų SASO sumos.

VPK priėjo prie išvados, kad net net ir tie klientai, kurie suprato, kad teoriškai, blogiausio scenarijaus atveju, bankui reikės mokėti palūkanas, pasitikėjo banko teiginiais, jog net „įsivaizduoti situaciją, kad obligacijos nieko neuždirbs, gana sunku“. Todėl dauguma banko klientų esą patikėjo banko įžvalgomis ir ryžosi investuoti į SASO skolintomis lėšomis bankui įkeičiant savo turtą ar rizikuojant kitomis gaunamomis pajamomis ar net turimu turtu. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"