TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

NT rinka užsieniečius baido ir vilioja

2008 08 04 0:00
Siekdami uždirbti iš nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje, užsieniečiai domisi statomais gyvenamaisiais butais sostinės centre.
LŽ archyvo nuotrauka

Stambūs užsienio investuotojai iš Vakarų, dar visai neseniai metę didelius pinigus į komercinio nekilnojamojo turto objektus Lietuvoje, dabar Baltijos regione elgiasi atsargiai ir naudodamiesi padėtimi pradeda diktuoti savo sąlygas. Tuo metu sustingusią gyvenamųjų būstų rinką po truputį budinta pavieniai spekuliantai iš Rytų.

Užsienio investuotojus mūsų šalyje šiuo metu domina tik geros kokybės komerciniai nekilnojamojo turto objektai bei sostinės centre esantys ir statomi prabangūs gyvenamieji butai. Tačiau stebėdami situaciją užsieniečiai jų pirkti neskuba.

Išgyvena tragediją.

"Užsienio investuotojų požiūris į nekilnojamojo turto objektus mūsų šalyje yra daugiau neigiamas nei teigiamas", - LŽ sakė Vytas Zabilius, UAB "Ober-Haus" generalinis direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys. "Susidomėjimas sumažėjęs dėl dvejų priežasčių. Rinką labai smarkiai veikia visuotinės pasaulio ekonomikos tendencijos. Dauguma užsienio investuotojų susiduria su sunkumais ir savo šalyse. Lietuva per daug niekuo neišsiskiria. Tokia pati sudėtinga situacija yra Europoje, dar sudėtingesnė - JAV. Kita priežastis - sugriežtėjusios vietinių bankų paskolų išdavimo sąlygos. Šalies bankai šiuo metu didžiosios dalies projektų išvis beveik nefinansuoja", - pabrėžė V.Zabilius. Pašnekovas linkęs manyti, kad investavę į Lietuvoje esantį NT užsienio investuotojai nėra patenkinti. "Teritorijų planavimas yra labai sudėtingas ir labai ilgas procesas. Neužtenka metų padaryti detalųjį planą, o jeigu norima investuoti daugiau ir reikia pasiplanuoti didesnes zonas - tai išvis yra tragedija. Didesnio masto investicijoms dabartinė teisinė sistema sudaro itin daug problemų. Tai labiausiai atbaido užsienio investuotojus, nes jie mato, kad kažkas mūsų šalyje negerai. Norėdami pastatyti gamyklą ir susidūrę su tokiais sunkumais, užsienio investuotojai nusisuka ir bėga pas kaimynus", - teigė pašnekovas.

Butais spekuliuoja slavai

Bendrovės "Statybų aprūpinimas" direktorius Tomas Kutkauskas LŽ sakė pastebintis atkuntantį užsienio investuotojų susidomėjimą butais Vilniuje. "Tačiau pinigai ateina jau ne iš Europos, o iš Rytų. Anksčiau kone kas ketvirtas pirkėjas buvo britas ar airis, o dabar butais domisi Rusijos ir dažniausiai Ukrainos piliečiai. Žinoma, kad būstus jie perka tikrai ne ketindami čia gyventi, bet tikėdamiesi iš jų uždirbti", - pabrėžė T.Kutkauskas. Pasak jo, investuodami į gyvenamosios paskirties NT fiziniai asmenys iš užsienio turi trumpalaikį ir ilgalaikį tikslą. "Užsienio piliečiai niekada nepirko pastatytų ir įrengtų butų, jie perka brėžinius. Trumpalaikis tikslas - uždirbti pakilus kainai. Kartais jie perparduoda butus dar net nepastačius daugiabučio. Kiti perka turėdami ilgalaikį tikslą ir tikisi uždirbti iš nuomos", - aiškino pašnekovas. Pasak jo, užsienio piliečiai neperka butų miegamuosiuose rajonuose ir miesto pakraščiuose - juos domina netoli miesto centro, senamiestyje esantys objektai. "Ukrainiečių ir rusų klausiame, kodėl jie perka butus mūsų šalyje, juk investuoti šiuo metu nėra naudinga. Jie mums atsako: kas nerizikuoja, tas nieko ir neuždirba. Jie jau yra išgyvenę krizes Rusijoje, Ukrainoje, po kurių šalių ekonomika vėl stojosi ant kojų ir investuotojai iš to nemažai uždirbo. Krizės periodu jie stengiasi pasinaudoti situacija ir kuo pigiau nusipirkti nekilnojamojo turto objektų. Žino, kad parduos brangiau", - dėstė T.Kutkauskas. Pasak jo, siekdami pelno iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, užsienio investuotojai vėl perka bent du butus iš karto.

Sąlygas kelia užsieniečiai

Bendrovės "Re&Solution" Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė LŽ teigė, kad užsienio investuotojai dažnai pabrėžia, jog tokio didelio kiekio pasiūlymų investuoti į komercinės paskirties patalpas, koks plūsta šiuo metu, iš Baltijos regiono jie dar niekada nėra sulaukę. "Didelis parduodamų objektų pasiūlos šuolis šiuo metu yra ir visame Europos žemyne, todėl konkuruojame jau viso regiono mastu, įskaitant ne tik Vidurio ir Rytų Europos šalis, bet ir tokias milžines kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys", - sako N.Rastenytė. Pasak jos, pagrindinė padidėjusios pasiūlos priežastis yra susijusi su išaugusiomis skolinimosi išlaidomis. Užsienio investuotojų lūkesčiai, elgesys, sprendimai, anot N.Rastenytės, tapo gerokai atsargesni, palyginti su praėjusiais metais, kai kredito ir finansų rinkos bei bendra Europos ir Baltijos regiono ekonominė situacija dar tik rengėsi žymiems pokyčiams. Pasak pašnekovės, šiuo metu užsienio investuotojai Lietuvoje turi didesnes galimybes diktuoti savo pirkimo sąlygas, nors dar visai neseniai padėties šeimininkai buvo pardavėjai. "Deja, dažnais atvejais pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai skiriasi. Į rinkos pokyčius reaguoja visi, tačiau bėda yra ta, kad pardavėjai prie naujų sąlygų prisitaiko gerokai lėčiau nei reaguoja investuotojai", - sako N.Rastenytė. Tad šiandien užsienio investuotojai demonstruoja smarkiai išaugusius reikalavimus dėl objekto kokybes, nuolatos pabrėžia, kad Baltijos regionas turėtų pateikti arba gerokai geresnį, arba gerokai pigesnį produktą nei išsivysčiusios Europos valstybės, akcentuoja visuotinį NT kainų kritimą, pabrėžia bendras abejones dėl tolesnės Baltijos regiono ekonomikos plėtros. "Parduodamų nekilnojamojo turto objektų kiekis, netikrumas dėl tolesnės ekonomikos plėtros net tik Baltijos šalyse, bet ir visame žemyne investuotojams suteikia galimybę diktuoti savo sąlygas, nuodugniau ir atsargiau vertinti siūlomus produktus. Pardavėjai verčiami jaustis itin nesaugiai. Užtrukusios derybos, menkas investuotojų susidomėjimas bei konkurencija kartais lemia gana desperatiškus sprendimus - pardavėjai yra priversti nusileisti dėl kainos, sutikti su nepalankiomis pirkimo ir pardavimo sutarčių sąlygomis ir pan.", - dėstė N.Rastenytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"