TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

NT rinkoje šeimininkauja indėlininkai

2009 01 05 0:00
Gyventojai savo santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą, siekdami apsaugoti lėšas nuo galimo nuvertėjimo.
LŽ archyvo nuotrauka

Neseniai būstą galėjo įsigyti bet kas, net neturėdamas lito kišenėje. Šiuo metu tokius pirkėjus keičia kiti - perkantieji nekilnojamąjį turtą be bankų paskolų, už santaupas.

Šiuo metu būsto paskolas bankai suteikia tik įveikusiesiems griežtus jų atrankos reikalavimus. Tačiau ir gavusiems būsto paskolą žmonėms šiandien jau reikia turėti dalį savo lėšų - 15-30 proc. objekto vertės. Todėl nekilnojamojo turto (NT) kainos aptirpo net trečdaliu, o kantriausiai NT kainų burbulo sprogimo laukę pirkėjai krapšto savo santaupas - kai kas nekilnojamąjį turtą perka net be bankų paramos. Pasak ekspertų, tarp tokių būsto pirkėjų emigrantai išlieka aktyvūs kaip ir anksčiau.

Būstas - tik pasiturintiesiems.

Perkančių būstą savo lėšomis pirkėjų šiuo metu daugėja, nors ir nežymiai. Tai LŽ pripažino UAB "Ober-Haus" Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras. "Dabar nebėra sandorių, kuriuos bankas finansuoja 100 procentų. Galimas atvejis, kad kainos NT rinkoje dar nėra galutinės - jos tebekrenta, todėl natūralu, kad bankai nefinansuoja visos dabartinės jų vertės. Perkant būstą nuosavo kapitalo dydis šiuo metu yra gerokai didesnis nei anksčiau. Mažėja bankų skiriama ir didėja nuosavo kapitalo lėšų dalis", - teigia R.Pleteras.

Gyvenamųjų namų kvartalą "Stepono devintukas" statančios bendrovės vadovas Tomas Kutkauskas LŽ sakė, kad tarp būsto pirkėjų sostinės senamiestyje atsiranda vis daugiau galinčiųjų atsiskaityti be banko paskolos.

"Pradėjus sklandyti įvairiausiems gandams apie neva prastėjančią bankų būklę, žmonės pradėjo atsiiminėti savo indėlius, net nepaisydami Vyriausybės įsipareigojimų blogiausiu atveju visiškai kompensuoti neviršijančius 100 tūkst. eurų indėlius. Bankų klientai pradėjo žvalgytis, kur saugiai investuoti savo santaupas. Žmonių, perkančių butus be paskolų, draugiškai apie tai pasiteiravome, o pirkėjai neslėpė taip investuojantys buvusius indėlius", - pasakojo T.Kutkauskas. Pašnekovas išskiria dvi butų pirkėjų grupes: vieni savais pinigais moka per 100 tūkst. litų ir kitą dalį dengia banko paskola, kiti būstą perka vien savo lėšomis.

Poreikis niekur nedingo

Klubo "Pinigų srautas" prezidentas Audrius Dzikevičius LŽ taip pat patvirtino, kad pastaruoju metu gyvenamojo būsto rinkoje ėmė ryškėti nauja tendencija - vis dažiau butai perkami už nuosavas lėšas.

"Galima išskirti dvi šio reiškinio priežastis: pirma, komerciniams bankams sugriežtinus gyventojų kreditavimą, daugelis potencialių kredito gavėjų tiesiog nebegali jo gauti, antra, gyventojai savo santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą, taip siekdami apsaugoti lėšas nuo galimo nuvertėjimo. Greičiausiai tie, kurie negali gauti banko paskolos, negalės įsigyti nekilnojamojo turto vien iš nuosavų lėšų. Tad lieka indėlininkai investuotojai", - dėsto A.Dzikevičius.

Paklaustas, kokį turtą reikėtų rinktis ir kokiam terminui investuoti, pašnekovas primena, kad įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, tokios investicijos neturėtų būti trumpalaikės. "Įsigaliojus gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos nebus apmokestinamos tik išlaikius nuosavybę ne trumpiau už įstatymu nustatytą laiką, tad ir investiciją į NT reikėtų planuoti ne trumpesniam periodui. Antra, investicijoms verta rinktis objektus, už kuriuos iš karto arba po kurio laiko bus galima gauti nuomos pajamų. Investuotojas turi įvertinti naujausius mokesčių pakeitimus, sąnaudas, kurių negalės perkelti nuomininkui, galimą visuotinio NT mokesčio atsiradimo įtaką, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos turto vertei ar gaunamoms pajamoms", - pataria ekspertas. Pasak jo, pasirinkti tinkamą metą investuoti į NT reikėtų nuolat stebint bendrą makroekonominę situaciją, pokyčius NT rinkoje, atskirų rinkos žaidėjų stovyklas ir komercinių bankų kreditavimo politiką. "Žinios apie laisvinamą gyventojų kreditavimo politiką rodys, kad NT rinkos sąstingis jau praeitis ir verta investuoti dabar, jei dar to nespėta padaryti", - prognozuoja pašnekovas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros prezidentas Robertas Dargis LŽ sakė, kad žmonėms sudėtinga gauti būsto kreditus, nors poreikis būstui, ypač naujam ir ekonomiškesniam, niekur nedingo. "Dabar turto perkama mažiau, bet, nežiūrint į tai, ieškoma įvairių būdų: naudojamasi santaupomis, atsiimami indėliai iš bankų ir taip sumokama trūkstama dalis. Taip pat prisimenami ir mainai, kaip būdas įsigyti norimą būstą", - teigė R.Dargis. Pasak jo, ir patys pardavėjai ieško būdų, kaip padėti pirkėjui - taiko išperkamąją nuomą, tarpininkauja siekiant gauti kreditą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"