TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

NT vertė šalia parkų augs

2015 11 24 14:23
LŽ archyvo nuotrauka

Nekilnojamojamo turto ekspertų teigimu, kuo būstas arčiau žaliųjų erdvių, tuo jis brangesnis. Tai ypač aktualu Vilniui, kuriame žaliosios erdvės užima net 46 proc. miesto – daugiau nei Berlyne, Londone ar Paryžiuje. 

Tačiau tiek nekilnojamojo turto plėtotojai, tiek kraštovaizdžio architektai teigia, kad sostinės potencialas nėra išnaudotas. Pasak jų, dalis žaliųjų erdvių mieste panašesnės ne į parkus, bet į džiungles, kurias, norint, kad būsto vertė augtų, būtina sutvarkyti.

Išaugusį tiek būsto plėtotojų, tiek gyventojų susidomėjimą parkų ir žaliųjų zonų įrengimu pastebi ir kraštovaizdžio architektai. Žmonėms vis labiau rūpi, kaip atrodys aplinka „už tvoros“.

„Šiandien būsto plėtotojai ne tik rūpinasi, kad namas būtų tinkamai pastatytas. Bet ir kaip būsimi naujakuriai kokybiškai leis laiką aplinkoje šalia daugiabučių, kokios sąlygos bus sudarytos bendruomenės gyvavimui. Reikalavimus aplinkai turėtų kelti ir būsimi gyventojai, nes aplinka yra neatsiejama sveiko ir kokybiško gyvenimo dalis“, – pasakoja Ramūnė Sanders kraštovaizdžio architektų kompanijos „Terra Firma“ vadovė.

Jos teigimu, nors Vilniuje žalumos netrūksta ir miestas gražėja kiekvienais metais, viešieji želdynai tvarkomi vis dar lėtai. Populiariausias kraštovaizdžio objektais, pasak jos, išlieka medžiai, įvairios gyvatvorės, rekreacinės pievos, kuriose galima žaisti, gulėti, rengti piknikus, dekoratyvūs krūmai, rečiau – bendruomeniniai daržai.

„Jau dabar sostinėje yra nemažai parkų bei skverų, šalia kurių esančio nekilnojamojo turto vertė per ateinančius metus neabejotinai kils. Pavyzdžiui, vertinant artimiausius Vilniaus miesto parkų tvarkymo planus, tikėtina, kad būstas brangs šalia Reformatų skvero – Basanavičiaus ir Teatro gatvėse. Taip pat turėtų kilti būsto kainos ir netoli būsimo Japoniško sodo Šnipiškėse“, – sako nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių plėtrso direktorius Martynas Žibūda. Jeigu bus patvirtinti miesto planai tvarkyti Jomanto parką, būsto vertė gali kilti ir Baltupiuose.

Tiesa, būsto vertė priklauso ne tik nuo to, kaip arti yra žaliosios erdvės, tačiau ir nuo to, kokiam tipui šios erdvės priskiriamos.

„Užsienio praktika rodo, kad prie aktyvių poilsio zonų, kuriuose įrengti treniruokliai, riedučių ir riedlenčių aikštelė, kopinėjimo siena arba pastatyta didelės vaikų žaidimų aikštelė, būsto vertė auga apie 5–10 proc. O štai prie parkų, kurie pritaikyti ramiam poilsiui ar laisvalaikiui su šeimomis, kitaip tariant, pasyvių žaliųjų zonų, nekilnojamasis turtas gali būti brangesnis net iki 20 proc.“, – užsienio patirtimi dalinasi M. Žibūda.

Kokią įtaką būsto kainoms turi žaliosios zonos galima įvertinti pagal užsienio didmiesčių pavyzdžius. Niujorke, šalia Prospekto parko, per paskutinius aštuonerius metus būsto vertė išaugo net 410 proc. San Franciske (JAV) šalia pasyviųjų žaliųjų zonų, pavyzdžiui, Auksinių vartų parko būsto vertė išaugo apie 100 proc., Berlyne šalia aktyvių poilsio zonų – apie 12 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"