TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo branduolinės - prie žaliosios energijos

2012 11 28 8:25
Kitąmet beveik 1 mlrd. litų sieksiančio VIAP biudžeto 51 proc., t. y. beveik pusė milijardo litų, skiriama Lietuvos elektrinei. /LŽ archyvo nuotr.

Naujoji valdžia stabdys Visagino atominės elektrinės projektą, tačiau ateityje neatsisako idėjos Lietuvoje statyti mažesnius naujosios kartos branduolinius reaktorius. Artimiausiu metu ketinama skatinti biomasės panaudojimą šilumos ūkyje ir atsinaujinančių išteklių plėtrą elektrai gaminti.

Tarp kitų valdančiąją koaliciją formuojančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prioritetų - elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, energetikos tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje statyba, energijos taupymo programos. Taip per vakar vykusį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konsultacinį posėdį apie energetikos politikos prioritetus kalbėjo Seimo narė, LSDP Energetikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė.

Už atominę energetiką

Seimo narė B.Vėsaitė, viena iš pretendenčių užimti ūkio ministro postą, teigė, jog naujoji valdžia pasisako už regioninį Baltijos šalių bendradarbiavimą. Tai esą užtikrintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos energijos šaltinių tiekimo saugumą ir patikimumą, atpigintų energetikos infrastruktūros objektų statybos išlaidas bei panaikintų priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio.

Seimo narė teigė, kad tokiai mažai valstybei kaip Lietuva Visagino AE projektas esąs per brangus ir rizikingas, o ekonominė nepriklausomybė esą yra ne mažiau svarbi nei energetinė, be to, esą nėra jokių garantijų dėl regioninių partnerių dalyvavimo. "Kadangi pasirinktas 1350 megavatų galingumo VAE reaktorius, kyla didelių problemų dėl momentinio rezervo užtikrinimo, sinchronizavimo su žemynine Europa. Tam reikalingos dvi jungtys su Lenkija, o jų galimybių studija bus baigta tik 2013 metais. Neaišku, iš kokių šaltinių bus finansuojamas šis projektas", - teigė politikė.

Anot jos, kartu su Seimo rinkimais įvykęs patariamasis referendumas, per kurį daugiau 62,8 proc. atėjusiųjų balsuoti pasisakė prieš Visagino AE statybą, įpareigoja naujai išrinktuosius. "Todėl būsimoji 16-oji Vyriausybė, atsižvelgdama į piliečių išreikštą valią, nusprendė stabdyti šį projektą", - LPK kalbėjo B.Vėsaitė.

Vis dėlto politikė pastebėjo, kad socialdemokratai nenusiteikę prieš branduolinę energetiką: "Jeigu, tarkime, rinkoje atsirastų naujosios kartos plazminiai branduoliniai reaktoriai, kurie būtų mažesni ir užpildomi firmos gamintojos, šiai branduolinei energetikai nėra užkertamas kelias. Pasisakome tik prieš dabartinį projektą. Kiek žinau, koalicijos partneriai tam neprieštarauja", - teigė pretendentė į ūkio ministrus.

Anot B.Vėsaitės, būsimoji Vyriausybė remia SGD terminalo projektą, tačiau jis esą neatrodo skaidrus, o terminai ir finansavimas neaiškūs. Esą ir esamo dujotiekio pralaidumo neužtenka, kad būtų panaudojamas numatomas 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus terminalo pajėgumas. Pasak politikės, net nutiesus magistralinio dujotiekio Jurbarkas-Klaipėda atšaką, terminalas bus pajėgus tiekti tik 1,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

"Manome, kad Klaipėdos SGD terminalas galėtų duoti naudos visam Baltijos regionui", - sakė politikė. Ji pabrėžė, kad praėjusią savaitę paskelbta Europos Komisijos samdytų konsultantų nuomonė dėl regioninio terminalo statybos prie Suomių įlankos dar neužkerta kelio gauti ES finansavimą Klaipėdos terminalui. "Estai ir suomiai deklaruoja, kad terminalas savo veiklą galėtų pradėti 2018 metais, kai baigtųsi Inčukalnio požeminės saugyklos nuoma - žinote kam (koncernui "Gazprom" - aut.). Be to, Komisija pabrėžia, kad tokio terminalo statybai reikalingas regioninių partnerių - Lietuvos, Latvijos ir netgi Lenkijos sutikimas. Ar yra galimybė pasukti vežimą mums palankia kryptimi, lieka neaišku", - svarstė ji.

Anot B.Vėsaitės, socialdemokratams kelia susirūpinimą ir privalomas 25 proc. dujų kiekio pirkimas iš terminalo bei dujų kainos didėjimas dėl terminalo sąnaudų įtraukimo į dujų perdavimo tarifą. Esą naujoji Vyriausybė sieks, kad terminalo statyba kuo mažiau kainuotų vartotojams.

Pasak B.Vėsaitės, naujoji Vyriausybė rems žaliosios ekonomikos ir žaliosios energetikos plėtrą. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Abejoja dėl elektros kainų

Naujoji Vyriausybė įgyvendins naują daugiabučių renovavimo programą, sieks šilumos ūkyje iškastinį kurą keisti biomase ir, atsisakiusi Visagino AE, taisyti šių metų birželį priimtą Nacionalinę energetikos strategiją ir jai kurti pasikviesti Energetikos instituto ir kitų krašto mokslininkų, kurių potencialas iki šiol esą nebuvo gerai panaudojamas.

Centralizuotam šildymui Vyriausybė sieks panaudoti atsinaujinančius išteklius bei išrūšiuotas buitines atliekas, skatins ir rems vietinę šilumos gamybą, saulės kolektorių įrengimą viešuosiuose pastatuose (darželiuose, mokyklose, ligoninėse), biomasės infrastruktūros plėtrai naudos mokesčių lengvatas, nes šis kuras esą galėtų būti alternatyva brangioms importinėms dujoms.

Naujoji Vyriausybė rems žaliosios ekonomikos ir žaliosios energetikos plėtrą, nes tiki, kad vietiniai atsinaujinantys  energijos šaltiniai leistų steigti gamybos ir aptarnavimo įmones, sukurti naujų darbo vietų.

B.Vėsaitei abejonių kelia vadinamuosius viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto struktūra. Kitąmet beveik 1 mlrd. litų sieksiančio VIAP biudžeto 51 proc., t. y. beveik pusė milijardo litų, skiriama Lietuvos elektrinei. Tuo metu atsinaujinančių išteklių plėtrai remti tenka tik apie 20 proc. lėšų. Būtent dėl didėjančio VIAP nuo 46 iki 52 centų už kilovatvalandę kitąmet brangsta elektros energija. Elektros energijos kainos struktūroje VIAP mokestis 2013 metais auga nuo 7,04 iki 10,49 cento už kilovatvalandę.

"Ar reikėjo taip drastiškai kelti elektros kainą? Juolab kad Estijoje ir Latvijoje elektra gerokai pigesnė. Tai didelis smūgis Lietuvos verslo konkurencingumui ir buitiniams vartotojams, kurie gyvena dideliame energetiniame skurde", - svarstė B.Vėsaitė.

Viena svarbiausių ūkio šakų

LPK prezidentas Robertas Dargis teigė, kad naujai valdančiųjų formuojama energetikos politika lems paprastų žmonių gyvenimą ir pramonės įmonių veiklą. "Energetikos sąnaudos kasmet vis didėja, todėl reikia ieškoti racionaliausio, labiausiai mūsų ekonomiką ir finansines galimybes atitinkančio energetikos plėtros modelio", - sakė R.Dargis. Jis taip pat pabrėžė, kad valdžia turėtų suderinti energetinės nepriklausomybės siekius ir konkurencingas galimybes nusipirkti energijos išteklių. LPK prezidentas atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvos energetikos strategijos vienas būdingiausių bruožų buvo mėtymasis nuo vieno kraštutinumo prie kito.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"