TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo dividendų lupa tris kailius

2011 07 13 0:00
Komerciniai bankai per krizę didino mokesčius už pinigines operacijas.
LŽ archyvo nuotrauka

Į pensininkui sumokėtus dividendus tiesiasi net trys rankos: mokesčius renkanti valstybė, pinigus į kliento sąskaitą pervedusi finansų maklerio įmonė ir bankas.

Vilnietis pensininkas Vincas Pranas Vaičiulis pasipiktino, kai atėjęs į banką atsiimti jam priklausančių dividendų sužinojo, kad turi sumokėti daugiau kaip 50 litų išgryninimo mokestį. "Nesuprantu, kodėl turiu juos mokėti, juk dividendai - dalis mano atlyginimo. Juo labiau kad jau valstybė nuskaičiavo 20 procentų", - piktinosi vyras. Vilnietis iš pradžių apsidžiaugė, jog turimos AB TEO LT akcijos gerai įvertintos, ir tikėjosi, kad gauti pinigai truputį palengvins gyvenimą. Tačiau pensininkas labai nustebo sužinojęs, kad nuo jam sumokėtų dividendų savo dalį atsiskaičiuoja ne tik valstybė.

Atsidūrė banko spąstuose

"SEB bankas pareikalavo 0,8 proc. mokesčio už pinigų išgryninimą. Mano yra apie šeši tūkstančiai litų, tai susidaro nemaža sumelė. O jeigu nori, kad pinigus pervestų į kitą banką, kuris už išgryninimą pinigų neima, mokėk keturis litus! - piktinosi į banko spąstus patekęs 77 metų vilnietis. - Siūlė man internetu pervesti pinigus, bet aš juo nesinaudoju."

V.P.Vaičiulis paprašė SEB banko išrašo, kuriame nurodyta, kad už turimas TEO LT akcijas už 2010 metus jis į rankas turėtų gauti 6686,21 lito dividendų, valstybei gyventojų pajamų mokesčio TEO LT pervedė 1671,55 lito, už pinigų pervedimą 25 litus nuskaičiavo finansų maklerio įmonė, o bankas už išgryninimą pasiimtų dar 53 litus.

Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamoms iš paskirstytojo pelno, kurioms priskiriami dividendai, nustatytas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

"Klausiau, kodėl dar ir bankas nuskaičiuoja savo dalį nuo gautų dividendų. Man buvo atsakyta, kad toks yra banko nutarimas. Pasidomėjau, kad SEB bankas ir "Swedbank" tikrai taip lupikauja. Aš su jais nepalaikau ryšio, bet atsiranda dividendų, kurie pervedami į SEB banko sąskaitą, ir tenka bendrauti. Atrodo, čia viskas brangiau negu kitur. Jeigu jie šitiek nuskaičiuoja nuo visų klientų, kurie gauna dividendus, susidaro nemažos sumelės", - karščiavosi vyras.

Pensininkas teigė ketinantis kreiptis į Lietuvos banką, kad šis išaiškintų, ar toks išgryninimo mokestis teisėtas. "Juk dividendai yra atlyginimas. O kai pasiimi atlyginimą, jokie mokesčiai neskaičiuojami. Nueini į banką ir tau sumoka. Ūkio banke man pensiją išmoka be jokių mokesčių. O čia... Gal kažkaip kitaip būtų galima tuos dividendus atsiimti?" - svarstė vyras.

V.P.Vaičiulis galvoja gautus dividendus pervesti į dukros sąskaitą tame pačiame banke, kad ši internetu juos pervestų į tėvo sąskaitą Ūkio banke. Taip pensininkas tikisi sutaupyti 53 litus, kuriuos turėtų sumokėti, jeigu pinigus grynaisiais atsiimtų SEB banke. Be to, pensininkas rašys pareiškimą, kad jo dividendų daugiau į SEB banką nepervedinėtų. "Galbūt dar bandysiu panaikinti šią sąskaitą. Tačiau man aiškino, kad panaikinti negalima, tiesiog siūlė, jeigu noriu, nepervesti į ją pinigų", - stebėjosi pensininkas.

V.P.Vaičiulis teigė nesąs prieš tai, kad bankai imtų išgryninimo mokestį, tačiau piktinasi, kad pinigai nuskaičiuojami nuo dividendų. "Kol kas nėra Seimo ar Vyriausybės nutarimo, kad bankai apmokestintų dividendus. Gal ir bus ateityje, bet kol kas nėra. Man tai buvo naujiena", - tvirtino vilnietis pensininkas.

Mokesčio dydis skiriasi

Šalies komerciniai bankai už pinigų išgryninimą taiko skirtingus mokesčius ir dažniausiai neatsižvelgia į tai, ar klientai atsiima atlyginimą, dividendus, ar pajamas iš kitos veiklos. Išimtys dažniausiai taikomos tik socialinėms išmokoms, pavyzdžiui, pensijoms.

"Negrynųjų pinigų, pervestų į banko sąskaitą, išgryninimo operacija "Swedbanke" yra mokama paslauga, išskyrus "Sodros" pensiją ir kitas valstybės išmokas (pašalpas, etc.). Toks mokestis netaikomas pasibaigus terminuotajam indėliui, kai klientas įneša grynuosius pinigus į terminuotąjį indėlį aptarnaujančią sąskaitą ir sudaro terminuotojo indėlio sutartį", - LŽ išimtis vardijo "Swedbank" kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka.

Kitais atvejais grynųjų pinigų išmokėjimas šio banko padaliniuose kainuoja 0,8 proc. nuo išimamų pinigų sumos, tačiau ne mažiau nei 5 litus. 0,2 proc. nuo sumos teks pakloti, jeigu norėsite įnešti į savo sąskaitą banknotais ir 4,5 proc. - metaliniais litais ir centais.

"Negrynųjų pinigų, pervestų į banko sąskaitą, išgryninimo operacijos mokestis banke buvo taikomas nuo banko susikūrimo, jo vertė keitėsi pagal kintančią banko kainodaros strategiją ir siekiant bent iš dalies padengti išlaidas, patiriamas teikiant šią paslaugą", - LŽ teigė R.Strauka.

Operacijų įkainių karuselė

SEB banke be papildomo mokesčio pavyks išgryninti tik senatvės pensiją ir, kai kuriais atvejais, darbo užmokestį, bet ne dividendus. "Asmenims, kuriems senatvės pensija yra pervedama į SEB banką, išgryninimas tiek bankomate, tiek banko padalinyje iki 3,5 tūkst. litų yra nemokamas. Bankomatuose taip pat nemokamai gali pasiimti grynųjų pinigų ir tie klientai, kurie dirba įmonėse, sudariusiose su SEB banku darbo užmokesčio pervedimo į mokėjimų kortelių sąskaitas sutartis - tuo atveju tokie klientai gali išsiimti bet kokias jiems priklausančias lėšas, neviršijančias šios sumos, esančias jo mokėjimo kortelės sąskaitoje. Jei klientas išsiima grynuosius pinigus banko padalinyje, taikomas 0,8 proc. mokestis nuo sumos arba minimalus 5 litų mokestis", - LŽ sakė SEB banko Ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Grynuosius pinigus iš banko sąskaitos visuose Šiaulių banko padaliniuose ir bankomatuose nemokamai gali išsiimti pensininkai. Nieko nekainuos ir indėlio palūkanų bei kitų lėšų išgryninimas, pašalpų iš biudžetinių įstaigų (VSDFV, Darbo biržos, miesto ir rajono savivaldybės) išmokėjimas. Privatiems klientams lėšos, pervestos iš terminuotojo indėlio sąskaitos, irgi išmokamos neimant komisinio mokesčio, jeigu sutarties terminas daugiau kaip 30 dienų ir sutartis nebuvo nutraukta prieš laiką. Kitais atvejais grynųjų pinigų išmokėjimas ar lėšų pervedimas iš taupomojo indėlio sąskaitos kainuos 0,8 proc. nuo išimamos sumos. "Grynųjų pinigų išmokėjimo iš kliento banko sąskaitos įkainiai nesikeičia jau dvejus metus - pastarąjį kartą jie keisti 2009 metų liepos 28 dieną", - LŽ sakė Šiaulių banko rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė.

Kaltos sąnaudos?

Panašios politikos laikosi Ūkio bankas, kuriame netaikomas grynųjų pinigų išėmimo mokestis pensijoms, pašalpoms, kitoms socialinėms išmokoms, taip pat - pasibaigusiems terminuotiesiems indėliams ir jų palūkanoms (iki 30 dienų nuo indėlio termino pabaigos). Kaip LŽ pasakojo Ūkio banko Produktų plėtros departamento direktorė Balanda Bradulskienė, įmonių, su kuriomis Ūkio bankas yra pasirašęs sutartis dėl atlyginimų pervedimo, darbuotojams sudaromos galimybės išgryninti atlyginimą nemokamai - klientas tiesiog turi atsižvelgti į tam tikrus sutartyje aptartus limitus. Visoms kitoms lėšoms išgryninti Ūkio banke taikomas 0,6 proc. arba mažiausiai 2 litų mokestis.

Pasak direktorės, grynųjų pinigų išėmimo mokestis atsirado dėl aptarnavimo sąnaudų, mat kainuoja grynųjų pinigų laikymas, pervežimas, likučių apskaita, perskaičiavimas, rūšiavimas ir kt. Tam esą reikalingi darbuotojai, kurie šiems reikalams skiria dalį savo darbo laiko.

Grynųjų pinigų išmokėjimas iš visų rūšių sąskaitų banke "Finasta" nacionaline valiuta apmokestinamas 0,7 proc. sumos (minimalus mokestis 2 litai). Naujas kainynas įsigaliojo šių metų balandžio 7-ąją. Mokestis imamas neatsižvelgiant į tai, ar klientas atsiima dividendus, atlyginimą, ar pensiją. Kaip LŽ sakė banko Komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė, mokestis taikomas dėl paslaugos aptarnavimo sąnaudų, be to, "Finasta" nėra tradicinis mažmeninis bankas: "Esame investicinis bankas ir neturime savo bankomatų tinklo ar atsiskaitymo kortelių."

Apetitą sumažintų konkurencija

Kaip LŽ teigė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška, komercinių bankų teikiamų paslaugų įkainiai Lietuvoje nereguliuojami jokiais teisės aktais, bankų paslaugų įkainių reguliavimo esą nėra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

"Tačiau nors Lietuvos įstatymai nesuteikia Lietuvos bankui teisių reguliuoti ar kitaip kontroliuoti paslaugų įkainių, atsižvelgdami į tai, kad dalis kredito įstaigų teikiamų paslaugų susijusios su socialiai jautriomis sritimis, esame pasiryžę siekti realių permainų", - teigė šalies komercinius bankus prižiūrinčios įstaigos atstovas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas LŽ teigė, kad viena iš galimų aptariamos įkainių problemos sprendimo krypčių būtų bankams alternatyvių mokėjimo paslaugų formų skatinimas. "Pastaruoju metu kuriasi mokėjimo įstaigos, kurios yra alternatyvus neprofesionalių rinkos dalyvių aptarnavimo kanalas. Tinkamai išplėtotas, efektyviai ir patikimai veikiantis mokėjimo įstaigų tinklas gali tapti veiksminga alternatyva bankų teikiamoms mokėjimo paslaugoms, vartotojui atsirastų daugiau galimybių pasirinkti priimtiną kokybę už protingą kainą. Lietuvos bankas pasirengęs skatinti ir padėti ateiti į šią rinką galimiems naujiems mokėjimo paslaugų teikėjams", - didesnės konkurencijos naudą įžvelgia V.Vasiliauskas.

Trūksta teisingos informacijos

Siekdamas vartotojams palankesnių finansinių paslaugų įkainių, Lietuvos bankas jau kreipėsi į bankus vienijančią struktūrą - Lietuvos bankų asociaciją, prašydamas paaiškinti bankų paslaugų įkainius ir galimus jų pasikeitimus. M.Milieškos teigimu, atsakyme bankai įvardija daug pačių įvairiausių veiksnių, lemiančių jų teikiamų paslaugų įkainius ir galimas šių įkainių pasikeitimo tendencijas ateityje.

Pasak M.Milieškos, bankų paslaugų įkainių problematiką Lietuvos banko valdybos pirmininkas nuolatos kelia ir dvišaliuose susitikimuose su komercinių bankų vadovais bei atstovais.

Lietuvos banko nuomone, svarbi priemonė siekiant palankesnių finansinių paslaugų įkainių vartotojams - aktyvus informacijos viešinimas. "Nors informacija apie bankų paslaugų įkainius daugeliu atvejų yra skelbiama bankų interneto svetainėse, šioje srityje matome nemažai tobulintinų dalykų. Lietuvos bankas rekomendavo bankams skelbti ne tik įkainių dydžius, tačiau, jiems pasikeitus, nurodyti ir detalias pasikeitimų priežastis. Lietuvos bankas ketina teikti siūlymą įpareigoti bankus atskleisti kainodaros metodus, nurodant aiškią įkainiams nustatyti naudojamą lėšų struktūrą. Be to, pats Lietuvos bankas ketina imtis iniciatyvos centralizuotai viešinti socialiai jautrių paslaugų įkainius", - LŽ teigė M.Milieška.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"