TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo lemputės iki atominės jėgainės

2012 04 14 11:57

Didžiausių šalies energetikos įmonių vadovai teigia, kad pirmosios Lietuvoje elektros lemputės įžiebimui prilygstantis įvykis XXI amžiuje galėtų būti naujos atominės jėgainės įjungimas.

Šiemet minimas 120 metų jubiliejus, kai Lietuvoje buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė - 1892 metų balandžio 17 dieną Rietavo dvare. Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje didžiausių šalies energetikos bendrovių vadovai šią datą lygino su vykdomų strateginių energetikos projektų svarba.

"1879 metais įžiebta Edisono lemputė Lietuvą pasiekė labai greitai. Lietuva nuo tokių šalių kaip Prancūzija, Anglija, Jungtinės Valstijos atsiliko vos keliolika metų. Manau, tuo turime didžiuotis. Lietuva visada buvo elektros šalis, labai svarbus šio Europos regiono taškas", - kalbėjo Rimantas Vaitkus, UAB Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius. Pasak jo, Lietuva su tokiais objektais kaip viena galingiausių pasaulyje atominių elektrinių Ignalinos AE, didžiule Kruonio hidroakumuliacine elektrine bei Lietuvos elektrine Elektrėnuose visada užėmė išskirtinę vietą. R.Vaitkaus nuomone, sukurtą energetikos infrastruktūrą šalis galėtų sėkmingai naudoti ir ateityje.

Tikslas - "šviesti drauge"

Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus AB "Litgrid" generalinis direktorius Virgilijus Poderys teigė, kad didžiausias uždavinys - per dešimt metų atvesti šalies elektros energetikos sistemą į europinę - kad Lietuva kartu su Baltijos kaimynėmis taptų europinės energijos sistemos dalimi.

Šiuo metu įgyvendinami tarptautiniai jungčių projektai "LitPol Link" ir "NordBalt" sujungs Lietuvą su Lenkijos ir Švedijos elektros sistemomis. Iki 2015 metų pabaigos planuojama baigti numatytus "NorBalt" jungties darbus, taip pat pradėti eksploatuoti pirmąją "LitPol Link" jungties liniją.

"Nemažas iššūkis bus ir prijungti būsimą VAE prie elektros sistemos bei užtikrinti būsimos jėgainės rezervą bloko atsijungimo atveju. Tam turėtų būti naudojami Baltijos šalių generaciniai pajėgumai ir Vakarų elektros energijos šaltiniai", - sakė V.Poderys.

Baltijos valstybių prisijungimo prie žemyninės Europos elektros tinklo galimybes už 4,337 mln. litų (1,256 mln. eurų) nagrinės Švedijos bendrovė "Gothia Power". Ji šią savaitę paskelbta Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės "Litgrid" konkurso laimėtoja. Sutartį dėl galimybių studijos ketinama pasirašyti gegužės pradžioje. Atliekant studiją bus nagrinėjami ir vertinami galimi Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su žemyninės Europos elektros tinklu (KET) darbui sinchroniniu režimu scenarijai. Galimybių studija bus atlikta iki 2013 metų rudens. 50 proc. darbų vertės finansuojama iš Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšų. Likusią sumą lygiomis dalimis finansuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.

V.Poderio teigimu, elektros jungčiai į Švediją šiuo metu ABB kompanijoje gaminamas jūrinis kabelis. 900 km ilgio kabelio tiesimo Baltijos jūroje pradžia numatoma 2014-ųjų kovą, o jungties eksploatacijos pradžia - 2015 metų gruodį.

Elektros jungties su Lenkija projekte šiuo metu paskelbtas konkursas rangovui, o nugalėtoją numatoma skelbti rugsėjo mėnesį. "LitPol Link" taps pirmąja tarpsistemine jungtimi, sujungsiančia Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. 2015-ųjų pabaigoje Lietuvos-Lenkijos jungtis bus pradėta eksploatuoti 500 MW galia, 2020-aisiais "LitPol Link" elektros jungtis veiks 1000 MW galia.

"Visi darbai vyksta pagal numatytą grafiką ir nedidinant projektui skirtų lėšų kiekio", - tikino V.Poderys. Jo žodžiais, elektros jungtys su Vakarais yra vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių siekiant energetinės nepriklausomybės. "Kartais ši nepriklausomybė klaidingai suprantama kaip reikalavimas patiems pasigaminti visą reikiamą elektros energiją. Tačiau energetinę nepriklausomybę gali suteikti ir galimybė nusipirkti elektros energijos iš daugelio šaltinių", - svarstė "Litgrid" vadovas.

Branduolinės ambicijos

Tuo metu VAE vadovas - priešingai - priminė Lietuvos priklausomybę nuo elektros energijos importo: 65 proc. energijos importuojame, didžiąją dalį - iš Rusijos. "Esame labiausiai nuo elektros importo priklausoma šalis visoje ES", - dėstė R.Vaitkus.

"Kam Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė? - klausė jos vadovas. - Tai regioninis projektas, reikalingas ir mums, ir visam regionui. Nauja atominė elektrinė yra būtina, norint atskirti Baltijos šalių energetikos sistemas nuo Rusijos ir sėkmingai sinchronizuoti sistemą su Europos tinklu, nes viena būtinų energetinio prisijungimo prie Europos sąlygų yra savi elektros generacijos pajėgumai. Neturint pakankamų pajėgumų, kurie planuojami VAE, jokia Lietuvos elektros sistemos integracija su Europa neįmanoma. Tai būtina sąlyga mūsų galimybei prisijungti prie žemyninių Europos tinklų, nes esant nepakankamai generacijai būtų sunku tai padaryti. Kita svarbi priežastis, kad 2020 metais regionas turės apie 10 teravatvalandžių elektros energijos trūkumą ir tam trūkumui patenkinti daugmaž tiks būsimosios VAE gamybiniai pajėgumai.

R.Vaitkus pabrėžė, kad jėgainę stato ne viena Lietuva, bet kartu su Latvija ir Estija bei strateginiu investuotoju Japonijos "Hitachi" kompanija, kuri "ateina su žiniomis, patirtimi bei investicinėmis lėšomis". Tai esą  didžiausia plyno lauko investicija visame regione - daugiau kaip 11 mlrd. litų pritrauktų lėšų iš užsienio. "Tai nei privatizacija, nei akcininkų keitimas, o naujo objekto statyba, kuriame du trečdaliai investicijų ateina iš kitų investuotojų. Tai taip pat galimybė mums išlikti aukštų technologijų šalimi ne tik branduolinėje energetikoje, bet ir kitose su energetika susijusiose srityse", - kalbėjo R.Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"