TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo naftos kainų priklausanti gerovė

2012 06 04 8:36

Ar viena pagrindinių Lietuvos ekonomikos partnerių - Rusija - pasirengusi galimam Europos ekonomikos nuosmukiui?

Tuo metu kai naftos produktų vartotojai šiurpsta nuo kainų šuolių, šios žaliavos eksportuotojus baugina kainų kritimas. Kokios struktūrinės reformos dabar vykdomos Rusijoje, kurios gerovė tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių naftos kainų bei energetinių išteklių eksporto? Kuo Rusijos kompanijas domina Baltijos šalių rinkos?

Apie tai - "Lietuvos žinių" pokalbis su investicinės grupės "Danske Markets" ekonomistu Vladimiru Miklaševskiu.

Biudžetui palanki kaina

- Kaip nukentėtų Rusijos ekonomika, jeigu dėl Graikijos skolų Europoje kiltų antra ekonomikos krizės banga, prasidėtų recesija?

- Lėtėjant euro zonos ekonomikai turbūt kristų energijos išteklių, pirmiausia, naftos kainos ir - Rusijos biudžetas, kuris dabar pusę pajamų gauna iš naftos eksporto bei naftos ir dujų gavybos bendrovių sumokamų mokesčių, gerokai nukentėtų. Valstybės biudžeto išlaidų sumažinti greitai nepavyktų.

Antra, globalios ekonomikos sąlygomis kapitalas į Rusiją ir iš Rusijos juda laisvai, todėl jeigu kas nors atsitiktų Ispanijoje ar Graikijoje pasauliniai investuotojai atitrauktų kapitalą iš vadinamųjų besivystančių šalių. Tai atsilieptų Rusijos rublio kursui, kuris kristų žemyn, dėl to sumažėtų vartojimas, importo prekės pabrangtų, sulėtėtų investicijos.

Europos Sąjunga yra pagrindinis Rusijos eksporto partneris, tad jo problemos, be abejo, paliestų Rusiją. Be to, nereikėtų užmiršti, kad 80 proc. Rusijos eksporto sudaro energijos išteklių ir metalų eksportas.

- Ekspertų vertinimu, jei naftos kainos nukristų iki 80 dolerių už barelį, Rusijos naftos fondų lėšos išsektų per vienus metus dėl pastangų padengti sparčiai didėjantį biudžeto deficitą. Kokios naftos kainos, Jūsų nuomone, Rusijai būtų pražūtingos ir kokie ekonomikos procesai dėl to prasidėtų?

- Iš tikrųjų, pavojaus skambutis turėtų būti įjungtas tuomet, kai naftos kaina ne tik nukristų žemiau 80 dolerių už barelį, bet ir laikytųsi apie metus. Kad Rusijos biudžetas būtų subalansuotas, "Brent" naftos kaina turi siekti 110-115 dolerių už barelį. Iš tikrųjų Rusijos priklausomybė nuo naftos "adatos" niekur nedingusi.

Viltys - karinis pramoninis kompleksas

- Ar Rusija bando restruktūrizuoti savo ekonomiką?

- Per Dmitrijaus Medvedevo prezidentavimo laikotarpį daug kalbėta, kad šalį nuo "adatos" reikia išvaduoti ją modernizuojant. Tačiau per ketverius metus toli nepažengta. Buvo įsteigtas Skolkovo inovacijų centras - Silicio slėnio Kalifornijoje analogas. Tačiau milžiniškos valstybės, turinčios 143 mln. gyventojų, masteliu tai nedidukas projektas. Modernizacija toliau kalbų nepažengė.

Dabar prezidentas Vladimiras Putinas žada per artimiausius šešerius metus sukurti 25 mln. naujų darbo vietų. Tačiau tiek darbo vietų neįmanoma sukurti bankininkystėje, kompiuterių technologijų srityje. Tad aišku, kad kalbama daugiausia apie apdirbamąją pramonę. Rusijos vadovybė šneka, kad šaliai reikėtų eiti sovietų pramintu keliu, kai ekonomikos augimą, inovacijas, gyvenimo gerovę lėmė investicijos į karinį-pramoninį kompleksą. Prisimenama, kad Sovietų Sąjungoje šis kompleksas buvo pagrindinis ekonomikos, pramonės lokomotyvas.

Trys didžiosios nuodėmės

- Kokios, be priklausomybės nuo naftos kainų, yra Rusijos ekonomikos ydos?

- Pirmiausia, mažas darbo našumas. Vakarų ekspertų vertinimu, Rusijos darbo našumas sudaro tik 40 proc. Vokietijos darbo našumo. Antra yda - aukštas korupcijos lygis bei konkurencijos trūkumas daugelyje ekonomikos sektorių dėl monopolinių darinių. Trečia, 20 metų trunkanti žmogiškojo kapitalo degradacija. Jaučiamas švietimo, sveikatos apsaugos nuosmukis, kai kuriuose miestuose fiksuojamas didžiulis mirtingumas ir mažas gimstamumas.

Daugelį metų Rusijoje nyko tikėjimas ateitimi. Dėl tvyrančio nepastovumo netgi verslininkų horizontas siekė daugiausia 1-2 metus, toliau 5 metų mažai kas žvelgdavo. O tai atsiliepia ir kreditų rinkoje. Antai Lietuvoje galima gauti kreditą ir 20 metų terminui, o Rusijoje šis laikotarpis gerokai trumpesnis.

Dabartinis prezidentas išrinktas 6 metų kadencijai - taigi pastovumo laikotarpis kiek prasiplėtė.

- Skelbiama, kad nuo metų pradžios iš Rusijos išplaukė 42 mlrd. dolerių (115,08 mlrd. litų) kapitalo. 2012-ųjų pabaigoje šis rodiklis neva gali pasiekti 120 mlrd. dolerių (328,8 mlrd. litų). Kas lemia šias tendencijas?

- Šis Rusijos centrinio banko skelbiamas rodiklis vertintinas nevienareikšmiai. Didelė dalis šio ištekančio kapitalo skaičiuojama dėl kompanijų, įsigyjančių aktyvus užsienyje. Vakarų ekspertai tai vertina kaip kapitalo bėgimą į saugesnes sritis. Kita vertus, Rusijos kompanijos, kurios neranda savo valstybėje objektų įdėjimams, ieško investicijoms kitų rinkų. Į šį rodiklį įskaičiuojamos ir Rusijos piliečių lėšos, už kurias jie perka nekilnojamąjį turtą užsienyje ar naftos kompanijų pinigai, patenkantys į neapmokestinamų įmonių sąskaitas valstybėse, kuriose taikomos mokesčių lengvatos. Šie pinigai ne iš karto grįžta į Rusiją ir patenka į kapitalo išvežimo skaičiuotę.

- Į kurias ekonomikos sritis Rusijoje investuoja užsienio kapitalas?

- Pastaruoju metu daug investuojama į žemės ūkį, statybinių medžiagų gamybą, Kaliningrado srityje daug užsienio kompanijų investavo į automobilių pramonę dėl jiems teikiamų įvairių lengvatų. Taigi šiek tiek investuojama, bet tokiai didžiulei ekonomikai kaip Rusijos to, žinoma, nepakanka.

Ar pasveiks nuo "olandiškos ligos"

- Atrodo, šiek tiek pesimistiškai žvelgiate į Rusijos ekonomiką. Toks įspūdis, kad joje daug kas vyksta savaime.

- Taip, savaime ir padedant aukštoms naftos bei energijos išteklių kainoms. Apatiją sukelia vadinamoji "olandiška liga". (Ekonomikoje naudojamas terminas, primenantis dujų telkinių atradimą Šiaurės jūroje, lėmusį Olandijos deindustrializaciją, pramonės konkurencingumo sumažėjimą - aut.) Prisiminkime Suomiją, Japoniją, kurios buvo priverstos investuoti į žmogiškąjį kapitalą, neturėdamos galimybių gyventi iš gamtinių išteklių.

Tačiau dėl Rusijos ekonomikos esu optimistas, nes manau, kad ir valdžia, ir liaudis supranta, jog šalies ekonomikos priklausomybė nuo energijos išteklių daro ją labai pažeidžiamą nuo išorės veiksnių.

Naftos kaina yra sunkiausiai prognozuojamas dalykas. Galima daugiau ar mažiau objektyviai prognozuoti valiutų kursus, makroekonomiką, tik ne tai. Prisimenu, 2008-ųjų vasarą nafta kainavo 147 dolerius už barelį. Prisimenu, Rusijos vyriausybės optimizmą, esą bus daug pinigų, ekonomika augs 7 procentais ir galėsime sau viską leisti. Prisimenu, didžiųjų bankų analitikus, kurie prognozavo, kad už pusmečio nafta kainuos 400 dolerių. Tačiau po pusmečio nafta kainavo 37-40 dolerių už barelį.

Bet esu optimistas. Antai, Rusijos ekonomika pernai augo 4,3 proc., per pirmą šių metų ketvirtį auga 3,9 procento. Galėtų lengvai augti 6 proc., jeigu Rusijos ekonomikos struktūra butų kitokia, darbo našumas didesnis, investicinis klimatas geresnis, sąlygos skaidresnės. Rusijoje tai supranta.

Psichologiškai artimos Baltijos rinkos

- Norą įsteigti atstovybę Lietuvoje yra pareiškęs Rusijos komercinis bankas "Investicionnyj torgovyj bank". Kuo, Jūsų nuomone, nedidelė Lietuvos kredito rinka gali būti patraukli Rusijos bankams?

- Pokriziniais metais Rusijos kompanijos praturtėjo. Bankuose atsirado laisvų pinigų ir kyla klausimas, kur investuoti. Pavyzdžiui, didžiausias Rusijos bankas "Sberbank" už 580 mln. eurų nupirko Austrijos banką "Volksbank". Rusijos investiciniai bankai domisi kai kuriais Latvijos bankais. Iš esmės, Baltijos šalys geografiškai ir istoriškai labai "suprantamos" Rusijai. Tai pažįstama rinka, kurią rusai pažįsta, nes čia anksčiau daug kartų lankėsi.

- Leidinys "Russian Newsweek", cituodamas Užsienio reikalų ministerijos dokumentą, rašė, kad Rusija siekia įsigyti energetikos bei transporto kompanijų Baltijos valstybėse. Jūsų nuomone, kokios kitos Lietuvos ūkio šakos domina Rusijos kapitalą?

- Energetika tradiciškai domina Rusijos kompanijas, čia jau investavo "Lukoil", "Inter RAO JES". Man atrodo, kad ir transporto kompanijos gali dominti Rusijos kapitalą. Rusijoje daug stiprių ir sėkmingų mažmeninės prekybos žaidėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"