TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo nelaimių rizikos draudžiasi šeimos maitintojai

2015 05 27 6:00
Nelaimė nei vietos, nei amžiaus, nei lyties nesirenka. LŽ archyvo nuotrauka

Tyrimų duomenimis, dažniausiai dėl nelaimingų atsitikimų susižeidžia moksleiviai iki 18 metų, studentai, darbininkai ir vadybininkai, bedarbiai ir darbininkai, tačiau ryžtis pasirašyti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį gali būti kebloka dėl draudimo bendrovių susikuriamų paslapčių.

„Per pirmus keturis šių metų mėnesius jau užfiksavome net 288 moksleivių susižeidimo atvejus. Paaugliai yra labai judrūs, nepasirūpina savo saugumu, dažnai neįvertina situacijos ir dėl to nukenčia. Tai pasakytina ir apie studentus“, – pasakojo tyrimą atlikusios ne gyvybės draudimo bendrovės BTA direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius. Anot jo, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai apdraudžiami moksleiviai – per keturis šių metų mėnesius bendrovėje sudaryta 2841 tokia jų draudimo sutartis. Draudėsi ir darbininkai, tolimųjų reisų ir kiti vairuotojai bei saugos tarnybos darbuotojai. Palyginti su 2014 metais, sumažėjo vairuotojų draudimo populiarumas.

Šiemet, kaip ir pernai, dažniausi draudžiamieji įvykiai – traumos. Iki gegužės į draudimo bendrovę BTA dėl šios žalos kreipėsi 1006 asmenys. Dažnai kreipiamasi ir dėl medicinos išlaidų.

Pastarųjų dvejų metų duomenimis, žmonės dažniausiai draudžiasi nuo įvairių nelaimingų atsitikimų rizikos. Šiemet nemažai žmonių nelaimingi atsitikimai ištiko darbe arba pakeliui į darbą, o pernai nelaimės dažniau persekiojo sportuojant.

Dažniausiai draudžiasi vyrai

G. Markevičius atkreipė dėmesį, kad jei šeimoje apdraustas vyras - šeimos galva, tai dažniausiai kiti šeimos nariai nesidraudžia. „Pastebėjome, kad vyrai draudžiasi kur kas dažniau nei moterys. Dažnai iš visų šeimos narių būna apdraustas tik vyras. Tokiais atvejais jis dažniausiai yra rizikingą darbą dirbantis šeimos maitintojas. Pastebėta, kad vyrai draudžiasi ir didesnėmis sumomis. Jie siekia apsisaugoti nuo darbingumo praradimo rizikos“, – padėtį komentavo direktoriaus pavaduotojas.

Statistiškai apsidraudusių moterų yra gerokai mažiau nei vyrų. Jos paprastai draudžiasi nuo lengvesnių traumų rizikos. Trečioje vietoje dažniausiai pasitaikantis draudimas – vaiko, ketvirtoje – šeimos, o paskutinėje – šeimos be vaikų.

Pasak G. Markevičiaus, dauguma vyrų iki 45 metų aktyviai draudžiasi, tačiau vyresnio amžiaus stipriosios lyties atstovai draudžiasi ne taip noriai. Moterys bei šeimos be vaikų vienodai draudžiasi ir iki 45-erių, ir vyresnės.

Tyrimo duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų (82 proc.) mano, kad didžiausia tikimybė patirti nelaimę gresia kelyje ar gatvėje, be to, esą traumos patiriamos darbe, buityje, sportuojant, esant neblaiviems. Paaiškėjo, kad 76 proc. respondentų bijo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui jie praras galimybę pasirūpinti savimi. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (56 proc.) įvardijo baimę tapti nedarbingiems, 53 proc. bijotų, kad nepajėgs pasirūpinti artimaisiais. Daugiau nei penktadalis vaikų turinčių respondentų (21 proc.) teigė savo atžalas apdraudę nuo nelaimingų atsitikimų; 17 proc. tokių šeimų yra apdraudę visus vaikus, o kiti 4 proc. – ne visus.

Draudikai turi paslapčių

LŽ nepavyko sužinoti, kokius draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kainų skirtumus draudimo bendrovės matematikai (aktuarijai) yra apskaičiavę ir nurodę taikyti atsižvelgiant į statistiškai nustatytas draudėjo rizikos grupes. „Žmogus draudžiasi tokia suma, kokia vertina savo sveikatą ir gyvybę. Tai gali būti ir gerokai didesnė, ir mažesnė suma. Draudimo suma nėra susijusi su profesija“, – LŽ paprašyta, draudimo bendrovės atstovė perdavė G. Markevičiaus komentarą. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas atsisakęs nurodyti pasirenkamas vidutines draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sumas, atsižvelgiant į draudėjo pasirenkamos rizikos dydį, bei vidutines išmokų įvykus draudžiamajam įvykiui sumas. „Tokios informacijos neteikiame dėl įmonės vidaus tvarkos”, – paaiškinęs bendrovės administracijos atstovas.

Kita vertus, šios bendrovės interneto tinklalapyje (bta.lt) yra nurodyta, kad paprastai siūloma apsidrausti 5–30 tūkst. eurų sumomis nuo netekto nedarbingumo ir mirties rizikos bei 3–7,5 tūkst. eurų nuo traumų. Įprastai apsisdrausti nuo nelaimingų atsitikimų šiomis sumomis metams kainuoja 18–74 eurus. Be to, draudžiantis nuo nelaimingų atsitikimų galima rinktis papildomą Laimo ligos, kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų sportuojant riziką, taip pat galima numatyti ligonpinigių ir gydymo išlaidų apmokėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"