TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo politinių diskusijų iki gurmanų fiestos

Berlyno parodų centre "Messe" šiomis dienomis šurmuliuoja tarptautinė kasmetė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda "Žalioji savaitė 2012" ("Grune Woche 2012").

Berlyniečiai vadina šią parodą pagrindine Vokietijos sostinės vizitine kortele. Milžiniško masto renginį kasmet aplanko kone pusė milijono dalyvių ir svečių. 77-ą kartą organizuojamos parodos ekspozicijos išsidėstytos 26 didžiulėse salėse. Lankytojų dėmesio siekia sulaukti du tūkstančiai stendų, parduotuvių, kavinių ir restoranų iš beveik 60 pasaulio valstybių, Vokietijos žemių bei tarptautinių kompanijų. Iš viso ekspozicijos užima 115 tūkst. kvadratinių metrų plotą.

Norint apžiūrėti visą parodą reikia įveikti 8 kilometrus, o planuojant paragauti patiekalų iš įvairių pasaulio kampelių ir dar apsipirkti, vienos dienos tikrai neužteks. Kiekvienais metais paroda vis plečiasi, o dalyvių gausėja. Šiemet Lichtenšteinas, Pakistanas ir Gabonas "Žaliojoje savaitėje" dalyvauja pirmą kartą. Tuo metu Lietuvai ji jau 10-oji.

Šių metų parodos partnerė - Rumunija. Jai teko atsakomybė surengti atidarymo ceremoniją. Šios šalies stendas užėmė visą salę. Tačiau Rumunijos ekspozicija, palyginti su ankstesniais metais surengtais partnerių prisistatymais, neišsiskyrė ypatingu nacionalinių koloritų dizainu. Rumunai apsiribojo tradicinių modernių konstrukcijų paviljonais, kuriuose ir buvo reprezentuojama šio krašto žemės ūkio gamintojų produkcija nuo lauko iki stalo.

Stabilumas vokiečiams patinka

Lankant įvairių šalių stendus ir paviljonus, be maisto, gėrimų ir prekių gausos, į akis krenta dalyvių noras optimaliomis sąnaudomis pasiekti tokį patį efektą. Vienos valstybės atsiunčia dideles valstybines delegacijas, o kitos apsiriboja žinomų prekių ženklų ir gamintojų, kurie dažniausiai turi savo restoranus ar parduotuves pačiame Berlyne, paviljonais. Čia įdarbinami Vokietijos sostinėje gyvenantys jų atstovai, emigrantai ar studentai. Prekes pristato nacionalinių kompanijų biurai ir didmeniniai sandėliai. Tačiau pastebimos sąnaudų optimizavimo tendencijos prastesnės "Žaliosios savaitės" tikrai nedaro. Tai greičiau atspindi konkrečios šalies požiūrį į Vokietijos rinką.

Pavyzdžiui, dideliais plotais parodoje anksčiau garsėję Ukrainos, Vengrijos, Graikijos, Portugalijos gamintojų stendai tapo kur kas kuklesni. O štai Norvegija nutarė išsiplėsti - išpirko ankstesniais metais šalia buvusį Lietuvos stendo plotą. Tokį sprendimą norvegai grindė tuo, kad per parodą jiems pavyksta suvilioti vis didesnius srautus vokiečių turistų atvykti į šalį šiltesniu metų laikotarpiu, todėl esą reikėjo ir didesnio ploto.

Lietuva dėl šių permainų nenukentėjo - gavo panašų plotą kitoje tos pačios salės pusėje, o jos stendo dizainas ir siūlomų patiekalų bei produkcijos asortimentas, vokiečių vertinimais, tik pagerėjo. Etnografinio dizaino paviljonas, primenantis lietuvišką smuklę, vilioja lankytojus rugine duona, ragaišiais, rūkytomis ir vytintomis dešromis, didžkukuliais, rūkyta ir vytinta žvėriena, įvairiu saldžiu sūriu, medumi.

Jei kalbėtume apie kitų valstybių stendus, kurie kiekvienais metais tai traukiasi, tai didėja, Lietuva šiuo požiūriu demonstruoja stabilumą ir solidumą. Architekto Sauliaus Valio pastangomis mūsų krašto paviljonas šioje parodoje buvo suprojektuotas prieš 9 metus. Per tą laiką jo išorė iš esmės nesikeitė. O vokiečiams toks "ordnungas" (Ordnung - tvarka) tikrai prie širdies ir nelieka nepastebėtas.

Turtingą Lietuvos tautinį paveldą šių metų mugėje pristato UAB "Saimeta", "Berneliai", A.Žilienės ekologiškų mėsos gaminių įmonė, A.Grigonio alaus individuali įmonė, "Žemaitijos pienas", "Biovela", "Delikatesas", "Agrovet", amatus demonstruoja Lietuvos ūkininkių draugija. O lankytojus linksmina kapela "Sutaras".

Ir nauda, ir pramoga

Parodoje sutiktas ūkininkas iš Kupiškio rajono Zigmantas Aleksandravičius į "Žaliąją savaitę" atvyko jau šeštą kartą. Kartu pasižmonėti atsivežė ir nemažą dalį savo kolektyvo. Jo akimis, Berlyno "Žalioji savaitė" kiekvienais metais keičiasi. "Anksčiau atvykęs čia dar galėjai su kolegomis padiskutuoti, gauti specialybės, technologinių, rinkodaros žinių, o dabar pati parodos koncepcija susiaurėjo iki maisto produktų ir gėrimų pardavimo. "Žalioji savaitė" tapo panaši į didelį restoraną po vienu stogu, - dalijosi įspūdžiais ūkininkas. - Visas pasaulis suvažiavo į šią didelę maisto šventę su savo krepšiais ir siūlo produktus. Žinoma, Berlyno gyventojams ir svečiams tai malonu."

Kitas sutiktas mūsų krašto ūkininkas Vytautas Kondratas iš Telšių į "Žaliąją savaitę" atvyko pirmą kartą. Jo vertinimu, tie, kurie užsiima avių auginimu, tikrai turėjo progą gauti daug naudingos informacijos. Naminių gyvūnų į Berlyną atvežta gerokai daugiau negu į panašią gyvulininkystės parodą Hanoveryje.

Į kainas stengiamasi nežiūrėti

Gėrimų ir valgių beveik iš viso pasaulio degustavimas taip pat turi naujovių. Norinčiųjų pavaišinti svečius už dyką beveik neliko. Už gurkšnį ar kąsnį nacionalinio patiekalo visi simboliškai prašo vieno arba dviejų eurų. Anksčiau stendų šeimininkai būdavo dosnesni ir per reprezentacinį degustavimą negailėdavo savo produktų. Tačiau vienur tas gurkšnis prilygsta pusei stiklinės stipraus gėrimo, o kitur - 40 gramų.

Atlikus parodoje nedidelę apklausą paaiškėjo, kad didelio maisto pabrangimo Vokietijoje nuo sausio 1 dienos kaip ir nebuvo. Mėsa ir žuvimis prekiaujantys žmonės tikino, jog turėjo pakelti kainas nuo kelių centų iki poros eurų dėl brangstančių degalų, tačiau vartotojo piniginei tai beveik neatsiliepė. Parodoje kilogramą žalios mėsos ar žuvų pigiausiai buvo galima nusipirkti už 5-7 eurus. Maždaug tiek pat šie produktai kainavo ir pernai, ir užpernai. Sūris brango keliais euro centais, tačiau duonos, bandelių ir kitokių miltinių gaminių kainos iš viso atrodė nepasikeitusios.

Parodos restoranuose ir kavinėse patiekalai taip pat nepabrango. Pasikalbėjus su paprastais lankytojais, vokiečiais, paaiškėjo, kad pagrindinių maisto produktų kainų pokyčiai jiems kol kas nepastebimi ir neskausmingi, o kaip bus toliau, niekas nežino. "Esame "Žaliosios savaitės" parodoje - čia reikia atsipalaiduoti ir per daug nekalbėti apie kainas", - pabrėžė dešromis prekiaujantis solidus Tiuringijos krašto ūkininkas.

Augalų ir sodo reikmenų paviljonuose šeimininkaujantys olandų gėlininkai, pavyzdžiui, neslėpė, kad per parodą pusės euro ribose mažino gėlių sodinukų, sėklų ir šaknų kainas. Tam esą turėjo įtakos neblogas praėjusių metų gėlių derlius, ne buvo palyginti šiltas ruduo ir švelni žiema.

Prašymas nediskriminuoti

Lietuvos delegacijos "Žaliojoje savaitėje" vadovo ministro Kazio Starkevičiaus darbotvarkėje buvo planuotų ir neplanuotų susitikimų. Pirmą dieną ministras Lietuvos paviljone priėmė Vokietijos federalinę maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministrę Ilse Aigner ir valdantįjį Berlyno merą Klausą Wowereitą, taip pat Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės ūkio ministrą Gertą Lindemaną. Pasirašytas dvišalis kooperacijos projektas. Svarbus susitikimas įvyko su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos atstovais. Per jį sužinota, kad į Rusiją jau galima vežti gyvas kiaules iš visos Lietuvos. Kaip teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, pernai maisto gaminių eksportas į Rusiją pasiekė rekordinius rodiklius per visą 20 metų prekybinių santykių istoriją.

Tarp svarbesnių neplanuotų įvykių ministro darbotvarkėje - susitikimai su Nyderlandų ir Serbijos žemės ūkio ministrais. Pagrindinė jų tema - bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2013 metų. Lietuvos, Latvijos, Estijos ministrai ir ūkininkų delegacijos pasirašė bendrą susitarimą dėl BŽŪP formavimo principų. Jame išdėstytas prašymas Briuseliui - teikiant ES paramą nediskriminuoti senų ir naujų ES valstybių, ypač Baltijos šalių, kurios kol kas gauna pačią mažiausią paramą.

Įžvelgia perkaitinimą

K.Starkevičius užsiminė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse pastebimas akcinio kapitalo investavimas į žemės ūkį. Manoma, tokie procesai kaime gali sukelti ir rimtesnių padarinių. Per susitikimus, surengtus parodos dienomis, paaiškėjo, jog ši tendencija stiprėja daugelyje šalių.

"Ar iš tikrųjų akcinių bendrovių ėjimas į kaimo verslą duoda vystymąsi? Manoma, kad ateityje tai gali tapti tam tikro perkaitimo žemės ūkio sektoriuje priežastimi", - akcentavo K.Starkevičius. Jo teigimu, pastebimi įvairūs maklerių susitarimai biržose. Derlius parduodamas iš anksto, dar nenuimtas. Žemės prisipirkę koncernai ar įmonių grupės paskiria vadovauti ūkiams vadybininkus, duoda jiems geras algas, bet derlius iš tų žemių gaunamas prastesnis negu prieš superkant bendroves. "Tokių simptomų šiandien matome daug. Tai gali baigtis bendrovių bankrotais ir darbuotojų atleidimu", - nuogąstavo ministras.

Pasirodo, panašių problemų esama ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Ukrainoje, gretimose valstybėse. Anot K.Starkevičiaus, priemonių nuo tokio perkaitinimo galima numatyti, pavyzdžiui, peržiūrint įstatymų bazę. Tačiau tam reikalinga platesnė diskusija. Ji bus toliau plėtojama šį pavasarį Kaune vyksiančioje "Agrobalt" parodoje.

Kreivi agurkai ir maisto stygius

Kasmet per parodą rengiama tarptautinė žemės ūkio ministrų podiumo diskusija. Šįkart jos tema - "Apsirūpinimas maistu per subalansuotą augimą - ūkininkavimas turint ribotus išteklius". Anksčiau buvo manoma, kad pasaulyje galima išmaitinti tik 5 mlrd. žmonių. Dabar jų yra jau 7 milijardai. Mokslas apskaičiavo, kad tinkamai išnaudojant visus planetos išteklius galima išmaitinti apie 30 mlrd. žmonių. Tiek dėl ekologinių, tiek dėl ekonominių problemų pasaulio ūkininkams teks dirbti daugiau ir sunkiau, bet pirmiausia - išmokti gauti didelį derlių kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Per diskusiją kalbėjęs Pasaulinės maisto organizacijos (FAO) vadovo kadenciją baigiantis Josas Graziano da Silva piktinosi, kad visame pasaulyje, o ypač ES, į sąvartynus išmetamas milžiniškas kiekis maistui tinkančių produktų. Pavyzdžiui, Europoje daugeliui žinoma "kreivo agurko" problema dėl Briuselio biurokratų nerangumo sprendžiama jau ketvirti metai. Jei agurkai neatitinka standartų, jie išmetami. Europoje tai sudaro 20 proc. produkcijos. Ir ne tik agurkų. Tuo metu kitose šalyse, kaip kalbėjo Kenijos ir Indonezijos žemės ūkio ministrai, daug žmonių badauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"