TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo potvynių gelbėtų estakada

2011 03 09 0:00
Vanduo išsilieja todėl, kad ledų sangrūdos jam neleidžia laisvai tekėti į marias.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Tvirtinimai, kad situacija pamaryje dėl potvynio yra stabili ir pamario gyventojams jokio pavojaus nėra, varo į neviltį žmones, laukiančius naujos potvynio bangos.

Kasmetinis potvynis Nemuno žemupyje, Šilutės rajono savivaldybės duomenimis, kraštui atneša apie 10 mln. litų nuostolių. Pamario gyventojai ragina Lietuvos valdžią šią problemą spręsti iš esmės ir nemėtyti pinigų vėjais.

Teršiama aplinka

Pasak Šilutės rajono savivaldybės vicemerės Stasės Skutulienės, potvynio padariniams likviduoti kasmet skiriama apie milijoną litų. "200 tūkst. litų kainuoja lengvųjų automobilių perkėlimas tralu per užlietą kelio Šilutė-Rusnė ruožą. Dar apie 100 tūkst. litų tenka išleisti specialaus keleiviams vežti pritaikyto sunkvežimio "Man Cad" paruošimui eksploatuoti bei jo eksploatavimui. O vienas amfibijos reisas į Rusnę ir atgal kainuoja 600 litų. Kasmet milijoną išleidžiame ledonešio apgadintiems pylimams tvarkyti. Beje, ar įsivaizduojate, kokią žalą gamtai daro per vandenį važiuojantys, jį tepalais ir degalais teršiantys automobiliai bei traktoriai?" - LŽ vardijo vicemerė.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už aplinkos teršimą nuodingomis ir kenksmingomis medžiagomis piliečiams numatytos baudos nuo 200 iki 400 litų. "Jei pabandytumėte savo automobilį nuplauti Nemune, aplinkos apsaugos inspektorių išsyk būtumėte nubausti. Tačiau potvynio metu Rusnės ir Šyšos gyventojai būtent tai ir daro. Tad jei suskaičiuotume, kiek per potvynį užlietu keliu važiuoja automobilių, ir padaugintume tą skaičių iš nesurinktų baudų, gautume beveik 9 mln. litų. O 400 metrų estakada virš užliejamos kelio dalies, naujausiais skaičiavimais, kainuotų apie 21 mln. litų", - sakė vicemerė.

Tik pažadai

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas tikina, kad tų priemonių, kurios pasitelkiamos per potvynį, visiškai užtenka, o šilutiškių reikalaujama estakada išspręstų tik Rusnės bėdas. "Šilutėje niekas nesiskundė, kad darome per mažai. Atvirkščiai, džiaugiamasi, kad galima važiuoti ledu per užšalusias pievas. Žmonės teprašo jų už tai nebausti. Pastačius estakadą rusniškių gyvenimas tikrai palengvėtų, tačiau ką daryti Pagėgių savivaldybės gyventojams?" - svarstė viceministras. Jo teigimu, krašto savivaldybės kelių remontui ir priežiūrai prašo 360 mln. litų, o Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatyti tik 206 mln. litų. Tad pradėjus statyti estakadą kitoms savivaldybėms tektų dar mažiau.

"Į problemą reikėtų žvelgti plačiai, o ne koncentruotis vien į estakadą. Svarbiausia - sumažinti potvynio lygį. Tam reikia ir Nemuno farvaterį gilinti, ir tartis su Rusija dėl Skirvytės gilinimo. Svarstome ir nedidelio ledlaužio įsigijimo galimybę", - vardijo R.Vaštakas, tačiau nieko konkretaus nežadėjo.

Rusniškiai, kuriems susisiekimas su Šilute per potvynį yra didžiausia problema, pritaria, kad estakados statyba visų problemų neišspręs. Reikėtų gilinti Atmatos, Skirvytės ir kitų Nemuno deltos upių vagas. Rusnės gyventojo Raimondo Plikšnio teigimu, jas pagilinus ir išvalius upių žiotis, pavasarinio potvynio mastai būtų daug mažesni. "Juk vanduo išsilieja tik todėl, kad ledų sangrūdos jam neleidžia laisvai tekėti į marias. Jei upių vagos būtų gilesnės, ledai laisvai išplauktų ir polaidžio vanduo pievų neužlietų", - tikino vyriškis.

Trūksta pinigų

Vidaus vandenų kelių (VVK) direkcijos atstovų teigimu, daroma tiek, kiek leidžia finansiniai ištekliai. Pasak direkcijos vadovo Gintauto Labanausko, sunku net išlaikyti garantinį farvaterio gylį 1,5 metro, kai gaunama mažiau nei pusė visų reikalingų lėšų. "Nepaisant to, Atmatos farvaterį kasmet išvalome", - teisinosi G.Labanauskas.

VVK direkcijos technikos direktorius Mindaugas Šimkūnas sutinka, kad Skirvytė nebuvo valyta jau daugiau nei 20 metų. "Manau, pastarąjį kartą farvaterio valymo darbai ten buvo atlikti dar sovietmečiu. Dabar kažką ten daryti yra sudėtinga, nes upės viduriu eina siena su Kaliningrado sritimi. Tad tuos darbus turėtume atlikti kartu su kaimynais. Tačiau nieko konkretaus dar nesutarta", - sakė M.Šimkūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"