TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo škvalo nukentėjo pasėliai

2016 06 24 6:00
Algimantas Navickas (kairėje) apžiūri škvalo nusiaubtą žiemkenčių plotą. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Prasiautęs škvalas niokojo ir vakarinės, ir pietinės Lietuvos dalies žemdirbių laukus, tačiau kol kas pranešimų dėl žalos gauta tik iš Žemaitijos regiono.

Algimantas Navickas, tarptautinės savidraudos draugijos filialo „VH Lietuva“ vadovas, „Lietuvos žinioms“ teigia, kad kol kas pranešimų apie pasėlių patirtą žalą gauta tik iš Kretingos, Raseinių ir Klaipėdos rajonų, nors škvalas smarkiau siautėjo ir Druskininkų, Varėnos bei Kauno rajonų savivaldybėse. Laukiama, kad bus ir daugiau pranešimų.

„Daug žalų dėl škvalo patirta 2015 metų vasarą. Paprastai dėl tokių įvykių išmokama 10–15 proc. draudimo sumos, vidutiniškai 100 eurų. Taigi už nukentėjusius 100 ha gali būti išmokama apie 10 tūkst. eurų“, – pasakoja A. Navickas.

Draudžiasi nuo visko

„VH Lietuva“ vadovo teigimu, skaudžiausių netekčių žemdirbiai patiria dėl krušos, tačiau daugiausia išmokama už žalas dėl liūčių. „Škvalą dažnai lydi ir liūtis arba kruša, todėl šios rizikos nerūšiuojamos – nežiūrima, kas galėjo nukentėti nuo stipraus vėjo, o kas nuo liūties ar krušos. Paprastai siūlomas visas draudimo paketas. Galima apsidrausti nuo krušos arba nuo visko – krušos, liūties ir audros, pirkti visą draudimo paketą. Papildomai siūloma pasėlius apdrausti ir nuo iššalimo, o dar papildomai – nuo sausros. Galima apdrausti ir atskirą javų grupę, bet tai nepopuliaru. Žemdirbiai linksta apdrausti visus pasėlius nuo visų įmanomų rizikų“, – sako filialo vadovas.

Jis sako, kad pastarojo dešimtmečio orai yra nenuspėjami ir kasmet pateikia nemalonių siurprizų. Pernai škvalų buvo mažiau, tačiau alino sausra, o nuo 2012-ųjų trejus metus kasmet žiemkenčiai iššaldavo.

A. Navicko teigimu, kebliausia yra pasėlius apdrausti nuo sausros. Mat Lietuvoje turi ne mažiau kaip 30 dienų nelyti, kad sausra būtų paskelbta stichine nelaime. Pernai žemdirbiai patyrė daug nuostolių dėl sausros, tačiau stichinė nelaimė buvo paskelbta tik trijuose rajonuose. „Taigi savaip pasisekė nuo sausros neapsidraudusiems. Dabar rengiamos tobulesnės sausros paskelbimo stichine nelaime taisyklės“, – aiškina draudikas. Jo žiniomis, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos jau rengia tobulesnes, žemdirbiams naudingesnes sausros paskelbimo stichine nelaime taisykles.

Prisideda valstybė

Iki 50 proc. pasėlių draudimo įmokos kompensuoja valstybė. Kitų metų draudimo nuo iššalimo ir sausros įmokos buvo kompensuojamos iki 65 procentų. Draudimas nuo iššalimo dėl padažnėjusių atvejų yra brangesnis, o nuo sausros – patobulinus jos paskelbimo stichine nelaime tvarką. Prie valstybės kompensuojamų 50 proc. įmokos dar 15 proc. bus papildoma ES paramos lėšomis. Iki šiol 50 proc. bus kompensuojamos pasėlių draudimo nuo krušos, liūties ir škvalo įmokos. Mat ES reikalaujama, kad kiekvienas draudimo įvykis būtų užregistruotas meteorologijos stočių. Liūtis, kruša ir netgi škvalas yra lokalūs reiškiniai, todėl gali būti neužregistruoti – netgi ne kiekviename Lietuvos rajone yra tokios stotelės.

Kompensuoja ne viską

Pasak A. Navicko, draudikai kompensuoja iki 15 proc. apdraustos sumos. „Matyt, daug kas norėtų didesnės dalies, tačiau valstybė yra nustačiusi maksimalią kompensuojamą draudimo sumą. Norėdami pretenduoti į didesnę, draudėjai turėtų mokėti vien savomis lėšomis“, – teigia jis.

2015 metais buvo pasirašyta derliaus draudimo sutarčių už 4,7 mln. eurų įmokų, o išmokėta – per 0,5 mln. eurų kompensacijų. „Tai draudimui ir žemdirbiams buvo idealūs metai: žemdirbiai sulaukė gero derliaus, o draudikai išmokėjo palyginti mažai kompensacijų“, – sako A. Navickas. Už šių metų derliaus draudimą pasirašyta 5,5 mln. eurų įmokų ir jau išmokėta 1,2 mln. eurų kompensacijų, daugiausia dėl žiemkenčių iššalimo Vilkaviškio ir Šakių rajonuose.

„VH Lietuva“ vadovo teigimu, pasėlius yra apdraudę iš esmės visi dideli ūkiai. Jo įsitikinimu, aktyviau šia paslauga turėtų naudotis smulkieji ūkiai, nes ir lokali stichinė nelaimė neretai suniokoja ne dalį didelio, o visą nedidelį plotą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"