TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo žiemos nuostolių skuba apsidrausti

2010 03 01 0:00
Žala, padaryta nuo stogo nuslinkusio sniego ar nukritusio varveklio, tik patvirtina besidraudžiančiųjų apdairumą.
Vidos Činiauskienės nuotrauka

Sunkmečiu vienu pagrindinių turto draudimo motyvų gyventojams tapo apsauga nuo vagysčių. Tačiau ypač snieginga ir šalta žiema daugelį skatino drausti savo nekilnojamąjį turtą nuo nelaimingų atsitikimų - gaisrų, sniego ir potvynių.

Gyventojų finansinei padėčiai negerėjant, vis daugiau žmonių suvokia, kad ištikus nelaimei jie neįstengtų patys padengti netikėtų nuostolių ir neišsiverstų be draudimo kompensacijos. Nors kaip populiariausią šiuo metu draudikai įvardija automobilių draudimą ir skaičiuoja smarkiai išaugusią jiems jau padarytą žalą, kartu su atšilimu tikimasi ir nekilnojamojo turto draudimo proveržio.

Valstybė iš Vyriausybės rezervo fondo, skirto stichijų, gaisrų ir kitų nelaimių patirtai žalai iš dalies padengti, šiemet, kaip ir kasmet, vienam nukentėjusiam gyventojui pajėgtų išmokėti ne daugiau kaip 10 tūkst. litų.

Tuo metu savo turtą privačiai apdraudę asmenys šiemet galėtų tikėtis šimtaprocentinės kompensacijos, nes konkurencija tarp bendrovių jau paskatino keisti žalos atlyginimo sąlygas.

Tirpstantis sniegas pavojingesnis

Draudimo bendrovės "BTA draudimas" Turto draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Strazdienė LŽ sakė pastebinti, kad žmonės vis labiau linkę ieškoti būdų apsaugoti savo turtą, kad ištikus nelaimei tai nebūtų skaudus smūgis šeimos biudžetui.

"Šalta, snieginga žiema skatina žmones draustis - vieni baiminasi dėl sniego, kiti - artėjančio potvynio. Šių metų žiemos tendencija - sparčiai daugėja besidraudžiančių nuosavų individualių namų ir namų valdų savininkų. Palyginti su praėjusių metų žiemos laikotarpiu, šio segmento klientų padaugėjo 30 procentų. Dar viena nauja tendencija - individualių namų savininkai, anksčiau vangiai draudę savo civilinę atsakomybę, dabar mielai šį produktą perka kartu su būsto draudimu. Tokie pavyzdžiai kaip žala, padaryta nuslinkusio sniego ar nukritusio varveklio, tik patvirtina besidraudžiančiųjų apdairumą", - dėstė ji.

Pasak D.Strazdienės, apsidrausti savo butą vieniems metams vidutiniškai kainuoja nuo 100 iki 150 litų, gyvenamąjį namą - 150-200 litų.

"Atsižvelgiant į oro sąlygas, kol kas tik dėl šalčių, išmokų yra užregistruota šiek tiek daugiau nei įprastai, bet tikėtina, kad jų bus daugiau prasidėjus atodrėkiui. Daugiausia nelaimingų įvykių dėl gaisrų įvyksta žiemos viduryje, paspaudus pirmiesiems didesniems šalčiams, o žalos dėl pakilusio vandens lygio dar laukiama. Kadangi pagal standartines sąlygas potvynis yra draudžiamųjų įvykių sąraše, prognozuojama, kad šylant orams daugės išmokų tiems gyventojams, kurie gyvena žemose vietose arba šalia vandens telkinių", - sako pašnekovė.

Pasak jos, šią žiemą buvo atvejų, kai užšalo gyvenamųjų namų vamzdžiai ir vanduo pridarė nemažai nuostolių gyventojams, buvo apgadinti jų baldai, buitinė technika.

Gamtos išdaigos pritrauks klientų

Draudimo bendrovė "Lietuvos draudimas" artėjant potvynių sezonui jau pakeitė žalos atlyginimo sąlygas. Klientams, kurie vasario ir kovo mėnesiais sudarys namų turto ir pastatų draudimo sutartis, visą sutarties galiojimo laikotarpį potvynių padaryta žala bus atlyginama 100 procentų. Paprastai draudimo išmoka būna keliais šimtais litų mažesnė už patirtą žalą.

Palankesnės draudimo sąlygos bus taikomos sudarant naujas būsto draudimo sutartis ir jomis galės pasinaudoti žmonės, gyvenantys Lietuvos regionuose, kuriuose potvyniai nėra reguliarūs.

"Šią žiemą sniego iškrito daugiausia per pastaruosius penkiolika metų, todėl pradėjus jam tirpti potvynių pavojus bus labai realus. Taip pat prognozuojame, kad gamtos stichijų padaryta žala šiemet bus didesnė nei ankstesniais metais", - sakė "Lietuvos draudimo" Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Praėjusiais metais vidutinė gamtos stichijų žala Lietuvoje siekė 1,1 tūkst. litų, o 2008 m. - 1 tūkst. litų.

Draudimo brokeriai teigia, kad šiemet draudimo kompanijos ypač aktyvios pateikdamos klientams įvairias turto draudimo akcijas ir klientus vilioja geromis sąlygomis bei gana mažomis įmokomis. "Šiuo metu draudimo kompanijos, teikdamos pasiūlymus, yra aktyvesnės nei žmonės, kurie, tikėtina, puls drausti turtą, kai pajus realų pavojų. Kol potvynių nėra, draudimo tempas taip pat nepadidėjęs. Draudžiant nekilnojamąjį turtą vis dar stiprus apsisprendimo motyvas - vagystės. Žmonės pradėjo skaičiuoti pinigus ir bando juos apsaugoti. Taupoma ir renkantis draudimo produktus. Draudžiant turtą būdavo manoma, kad užtenka apdrausti sienas, tačiau būtent apsisaugojimo nuo vagysčių motyvas paskatino žmones drausti ir būste esantį turtą. Vis dar taupoma ir delsiama draustis papildomai, pavyzdžiui, jeigu nuo namo stogo kritęs sniegas ar varveklis padarytų žalą kitiems asmenims arba kilęs gaisro židinys išsiplėstų", - konstatuoja bendrovės "Investicijų brokeris" draudimo brokerė Justina Sinkevičiūtė.

Rezervo fondas - krizinis

Biudžeto sandaros įstatymas sako, kad Vyriausybės rezervo fondo lėšos yra naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.

Šiemet šio fondo pinigai kol kas dar guli nepaliesti. Kaip LŽ informavo Finansų ministerija, iš viso biudžete 2010 metais Vyriausybės rezervui numatyta skirti 8,8 mln. litų. "Šiemet lėšų iš Vyriausybės rezervo dar niekam nėra skirta. 2009 metais Vyriausybės rezerve buvo suplanuota 10 mln. litų. 2009 metais iš šio rezervo paskirstyta beveik 6,8 mln. litų. Gaisrų, škvalo ir potvynių gyvenamiesiems pastatams padarytai žalai iš dalies padengti gyventojams skirta beveik 0,8 mln. litų. Atkreipiame dėmesį, kad iš Vyriausybės rezervo minėtai žalai padengti gyventojams skiriama ne visa padarytos žalos suma - atsižvelgiant į patirtų nuostolių dydį, lėšos skiriamos nuostoliams iš dalies padengti, o gyventojui skiriama suma paprastai neviršija 10 tūkst. litų", - rašoma Finansų ministerijos atsakyme. Kokius šios žiemos padarytus nuostolius Vyriausybė padengs iš rezervo fondo, parodys laikas.

Faktai

Naujausiais Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, 2010 metų sausį ne gyvybės draudimo rinkoje buvo pasirašyta 87,2 mln. litų įmokų, 24,2 proc. daugiau nei gruodį, tačiau 36,6 proc. mažiau nei pernai sausį.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, daugiau įmokų pasirašyta turto draudime - per 10 mln. litų. Sausį buvo sudaryta 71,1 tūkst. turto draudimo sutarčių, 17,3 tūkst. daugiau nei tą patį mėnesį pernai.

Per pirmąjį šių metų mėnesį buvo išmokėta 7,7 mln. litų, tai 35,8 proc. mažiau nei 2009-ųjų sausį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"