TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuo žvejybos - prie bangų energijos

2009 11 23 0:00
Tūkstančius žvejų valstybė privertė atsisakyti veiklos, daugumai jų ES kompensavo nutraukto verslo pajamas, tad šimtai įmonių pertvarkė senus botus ir dabar jais plukdo turistus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Anksčiau Europos Sąjungos (ES) naujokus mokę, kaip pertvarkyti žuvininkystės sritį, pastaruoju metu portugalai tapo "žaliosios energijos" naudojimo pirmūnais.

Politinėje erdvėje sklandanti frazė "Lisabonos sutartis" apie šiandienę Portugaliją minčių sukelia mažokai. Skrisdama į Farą, miestą pietinėje Portugalijos dalyje, neturėjau jokios nuomonės apie tos šalies kasdienybę. Bet per savaitę, skirtą kultūrinei pažinčiai su istoriniais miestais, pavyko apčiuopti ekonominį šios šalies pulsą.

Šį rudenį išsirinkusi ir naują parlamentą, ir savivaldą Portugalija, kaip skelbia spaudoje ekspertai, iš ekonominės recesijos tikisi pakilti turėdama nuo viršaus iki apačios kairiųjų valdžią.

Nauda iš gamtos.

Kitados prezidentas Valdas Adamkus išmąstė paralelę, kad Lietuva ir Portugalija yra ES paribio valstybės: esą abi - geografiniuose pakraščiuose, priartėjusios prie geresnio gyvenimo ribos. Toks palyginimas buvo proginė vizito metafora, ir tiek.

Paprastai nurodoma, kad Portugalija iki ES plėtros 2003 metais buvo pati neturtingiausia narė - per 10-20 metų atsilikusi nuo Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos ekonomikos aukštumų. Tikra tiesa - net istoriniuose senamiesčiuose apstu komunalinio skurdo, o kelerius metus šalį kamuojantis nedarbas, sprendžiant pagal oficialią statistiką, artėja prie 10 proc. ribos. Tačiau yra sritis, kur Portugalija sėkmingai lenda iš turtingųjų valstybių šešėlio.

Portugalija pasaulyje ima garsėti kaip "žaliosios energijos" ir elektromobilių valstybė, vėjo, saulės, vandens ir bangų energijos naudojimo srityje greit aplenksianti Vokietiją ir Skandinavijos šalis.

Padedant užsienio investuotojams, planai 2020 metais gaminti 30 proc. energijos iš atsinaujinančių gamtos šaltinių, pamažu atsikratant priklausomybės nuo anglies, naftos ir dujų, yra grindžiami veiksmais ir investicijomis.

Pagrindiniuose šalies Lisabonos ir Porto uostuose dar dominuoja naftos produktų importo terminalai. Tačiau ateityje jų apyvarta turėtų sumažėti. Iki šiol išsivertusi be prabangių automobilių ir daug dėmesio skirdama energijos taupymui, Portugalija po Japonijos bus antroji valstybė, plačiai pritaikanti kelius elektra varomiems automobiliams. Taip dar bus. O šiuo metu važiuojant per šalį į akis krinta ant kalnų besisukančios vėjo jėgainės. Gamtinis kraštovaizdis dėl tokių įrenginių gal kiek ir nukenčia, tačiau atspindi visoje Vakarų Europoje įsisąmonintą ekologinę direktyvą.

Sunkiau plėsti hidroelektrines - naujų jėgainių statybai pakanka oponentų dėl kalnų slėniuose derančių vynuogynų sunaikinimo grėsmės.

Visai Pietų Europai svarbi pastarųjų dienų žinia, kad prie Lisabonos oficialiai atidarytas didžiausias pasaulyje saulės veidrodžių gamybos fabrikas. Šiuo metu pirmajam veidrodžių parkui šalyje parenkamos vietos. Reklaminiame filmuke per vietinę televiziją šmėkštelėjo kadras, rodantis kapinių pakraštį - taip taupoma žemė.

Tačiau patikimiausias Portugalijos gerovės šaltinis - Atlantas. Niekas, net žvejai, kurie prieš dešimtmetį iš ES išsireikalavo šimtų milijonų eurų vertės kompensacijų už įvairius suvaržymus, dabar neprieštarauja, kad pakrantėje, kur kas keletą valandų potvynius keičia atoslūgiai, būtų pastatyta bangų energijos jėgainė - taip pat didžiausia pasaulyje.

Orientyras - turtingi turistai

Po energetikos antroji pagal svarbumą Portugalijos ekonomikos kryptis - atvykstamasis turizmas, siūlantis smėlėtus paplūdimius, naujus viešbučius ir istorinius objektus. Europos Komisijos duomenimis, 2000-2006 metais į Portugalijos turizmo pramonę buvo investuota 14 proc. visų ES paramos lėšų. Šalį, turinčią arti 12 mln. gyventojų, kasmet aplanko tiek pat svečių. Portugalijos turizmo ministerija nurodo, kad šis sektorius sukuria 11 proc. nacionalinio šalies produkto.

Tiesa, šiemet turistų sumažėjo penktadaliu, paplūdimiai buvo tuštesni. Todėl nedarbas paslaugų srityje, apimančioje 70 proc. visų darbo vietų, padidėjo keliomis dešimtosiomis procento.

Keliaujant vakarine pakrante, buvo akivaizdu, kad Portugalija - pasaulio atradėjų, didžių jūrininkų kraštas, kuriame per tūkstančius metų įspaustos skirtingų kultūrų ir religijų žymės. Nors krikščioniškoji religinė pramonė piligrimų gausiai lankomoje Fatimoje (tai gyvenvietė prie Šventosios Mergelės apsireiškimo 1917 metais vietos) įgijusi stulbinamą mastą, apmaudu, kad valstybė iš turizmo nepajėgi sukaupti lėšų UNESCO saugomiems senamiesčiams restauruoti.

Ypač gaila medinio dūlančio Porto, kurio gatvės pilnos namų vaiduoklių. Po kiekvienos smarkesnės liūties tarsi smegduobės atsiveria nuolaužų ertmės (išvykus prieš pat lietų iš Porto tokį vaizdą teko matyti per televizorių Lisabonoje kitą rytą), dėl kurių nesijaudina tik statybų verslininkai. Taip esą gamta paruošia sklypus miesto modernizacijai.

Europos turizmo organizacija (Seatrade Europe) šiemet spalį Lisabonai skyrė du apdovanojimus: už puikią reputaciją pasaulio kelionių pramonėje (anksčiau tokius apdovanojimus yra gavę Venecijos, Kopenhagos ir Amsterdamo uostai) ir už aukščiausius rezultatus plėtojant jūrų turizmą (per 10 metų kruizinių laivų padaugėjo 32 proc., keleivių - 152 proc.).

Amerikiečiai, kuriems po 2001 metų rugsėjo 11-osios ypač rūpi fizinis savo piliečių saugumas, į Lisaboną vykstantiems turistams legendinių atradimų ir turtingos kultūros sostinę rekomenduoja kaip vieną saugiausių miestų Europoje. Portugalai apgailestauja, kad turistų daugumą sudaro ne išlaidūs amerikiečiai ar britai, kurių kompanijos iki šiol valdo Porto vyno gamybą, o gana taupūs kaimynai ispanai.

"Iš Ispanijos - prastos nuotakos ir blogas vėjas", - maždaug taip reikėtų išversti girdėtą posakį, atspindintį istorinės priespaudos sukeltas nedraugiškas nuotaikas. Laikas skaudulius gydo, todėl prekybiniai valstybių ryšiai šiuo metu patys tvirčiausi. Daug prekių parduotuvių lentynose - ispaniškos, tačiau pagrindiniai maisto produktai - tik vietinės kilmės. Turistų pagyrų nusipelno neseniai pradėtas gaminti sausas vynas (istoriškai karaliauja "Portas", eksportuojamas į tradicines rinkas), sūriai, saldumynai ir žuvys.

Žvejyba - tautiškumo liekana

Pačios populiariausios Portugalijoje žuvys - sūdytos menkės, iš kurių gaminama tradicinė žuvienė "bachalao". Bet jos gaudomos ne prie savo šalies krantų, o prie Norvegijos. Nors įvairiausių vandenyno gėrybių, ypač iš "jūrinių daržų", žuvų turguose apstu ir visi restoranai siūlo begalę jų patiekalų, žvejyba Portugalijos ekonomikoje pastaruoju metu užima gana žemą vietą.

Tapusi ES nare 1986 metais Portugalija turėjo atsisakyti nevaržomos žvejybos galimybių, senojo gyvenimo būdo ir šalies įvaizdžio. Šiuo metu, pasak informacijos šaltinių, krašte žvejų sumažėję iki 20 tūkst., iš jų 8 tūkst. plaukioja mažais laiveliais. Žuvų konservų, šaldymo ir perdirbimo įmonėse dirba per 30 tūkst. žmonių.

Senovėje prieš plaukdami į jūrą vyrai Mergelės Marijos prašydavo arba sėkmingos kelionės, arba lengvos mirties. Dabar jų prašymai kiti, pamaldumas išblėsęs. Tūkstančius žvejų valstybė privertė atsisakyti veiklos, o daugumai jų ES kompensavo nutraukto verslo pajamas.

Šimtai įmonių pertvarkė senus botus ir dabar jais plukdo turistus. Toks darbas nepalyginti lengvesnis ir pelningesnis, tačiau jį turi ne visi. Pasisekė tiems, kurie laiku įsisuko į viešbučių ir pramogų verslą arba išleido vaikus į mokslus. Nors universitetų šalyje daug, o studijos - daug pigesnės nei kur nors kitur ES, aukštojo mokslo siekia vos 10 proc. abiturientų. Švietimas - silpniausia Portugalijos vieta. Net vienas seniausių Europoje Koimbros universitetas prarado savo patrauklumą. Gerą darbą esą garantuoja tik Lisabonos aukštųjų mokyklų diplomai.

Teigiama, kad nuo 2001 metų sulėtėjusi Portugalijos plėtra valstybei padėjo išvengti dabarties ekonominio nuosmukio, nes žemas gyvenimo lygis neleido išpūsti nekilnojamojo turto kainų. Bankai, nukreipę investicijas į pelningą viešbučių statybą, nedalijo paskolų gyventojams, dėl to išvengė didelių nuostolių. Tikimasi, kad Portugalijos ekonomika 2010 metais stabilizuosis ar net ims kilti, nes ji smarkiai susijusi su besivystančiomis Afrikos ir Lotynų Amerikos rinkomis. Ekspertai prognozuoja, kad šalies ūkiui turėtų pagelbėti ir "žaliosios energijos" gavyba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"