TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuodys Vilnių

2015 06 06 6:00
2017 metais šalia Gariūnų turgavietės planuojama statyti didelę kogeneracinę jėgainę, deginančią komunalines atliekas ir biokurą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parengta būsimos Vilniaus kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita neįtikino vilniečių. Ketvirtadienį „Lietuvos energijos“ būstinėje surengtame PAV viešame pristatyme sostinės gyventojai rengiamą projektą sumalė į šipulius.

Į PAV aptarimą atėję sostinės gyventojai bei Vilniuje gyvenantys aplinkosaugos, energetikos, inžinerijos specialistai piktinosi, kad ataskaita parengta remiantis klaidingais skaičiavimais ir gausiais nutylėjimais. Visuomenininkai tikino, kad šalia Gariūnų bus sukurtas antras regioninis sąvartynas Vilniaus apskrityje, jėgainės tarša nuodys Lietuvos sostinę, o šiluma vilniečiams, priešingai, nei teigia projekto rengėjai, gali ne tik neatpigti, bet ir pabrangti.

Poveikio aplinkai ataskaitą „Lietuvos energijos“ užsakymu parengė UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ ir VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas.

2017 metais Vilniaus miesto centralizuoto šildymo tiekimo sistemoje šalia Gariūnų turgavietės planuojama statyti didelę kogeneracinę jėgainę, deginančią komunalines atliekas ir biokurą. Jėgainės, kurios 51 proc. akcijų priklausys valstybei, projektą Vyriausybės sprendimu vykdo valstybės valdomų energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ (LE).

Parinkta blogiausia vieta

Arčiausiai būsimos jėgainės esančios Lazdynų mikrorajono bendruomenės atstovas Eugenijus Bulavas pareiškė, kad ataskaita rengta neatsižvelgiant, kokią taršą kels šalia būsimos jėgainės šių metų spalio mėnesį pradėsianti veikti mechaninio biologinio atliekų (BMA) apdorojimo gamykla, kuri tieks būsimai jėgainei kietąjį atgautąjį kurą.

„Kaip yra sakę Lietuvos mokslininkai, numatyta šios gamyklos vieta vakarinėje Vilniaus miesto teritorijos dalyje yra pati blogiausia. Europos Sąjungos valstybė naujų atliekų deginimo gamyklų neprojektuoja ir nestato miestų teritorijose. O planuojama gamykla numatyta statyti ypač nepalankioje aplinkoje: vyraujantys pietryčių vėjai terš visą Vilnių; ypač didelis dioksinų ir furanų pavojus, nes jų smulkiosios ir vidutinės frakcijos dalelės nusės ant žemės 10-15 km spinduliu nuo taršos vietos. Šiuo požiūriu rizikingiausias bus Vilniaus rajonas, Fabijoniškės, Baltupiai, Žirmūnai, Valakampiai, Turniškės“, - teigė vilnietis.

Arvydo Jockaus nuotrauka

LŽ primena, kad šios kenksmingos medžiagos neišsisklaido, nusėda ir kaupiasi ant žemės paviršiaus, vėliau jų aptinkama mėsoje, piene, daržovėse. Į organizmą dioksinai patenka tiek per kvėpavimo sistemą, odą, tiek ir su maisto produktais, vandeniu. Net mažas dioksinų kiekis gali sukelti vėžį, kenkia odai, kepenims, imuninei, endokrininei, nervų ir dauginimosi sistemoms.

A. Bulavas atkreipė dėmesį, kad daugelis Europos valstybių, laikydamosi Oslo ir Paryžiaus konvencijų, įsipareigojo iki 2020 metų visiškai nutraukti apie 200 pavojingų junginių išmetimą į atmosferą. „Deginant atliekas susidaro daug labai pavojingų sveikatai cheminių junginių - policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų. Net jeigu aiškinama, kad yra ribinės normos, dioksinai kaupiasi žmogaus organizme“, - teigė jis.

Be to, pasak vilniečio, Lietuvoje nėra nė vienos ES standartus atitinkančios sertfikuotos oro taršos laboratorijos, o numatomoje statybos zonoje nėra stacionarių oro taršos matavimo prietaisų. „Todėl oficialių Lietuvos institucijų pateikti foniniai oro taršos duomenys, švelniai tariant, kelia abejonių“, - kalbėjo jis.

A.Bulavas pabrėžė, kad teiginiai, jog dioksinus, furanus ir kitas pavojingas medžiagas galima išvalyti filtrais, tėra pasakos patikliems žmonėms. Kad yra priešingai, esą įrodė fizikos, chemijos, medicinos habilituotų daktarų išvados, padarytos vadovaujantis pasauline praktika.

Vilnietis šaržavo aplinkos vertintojų išvadas, kad šalia būsimos jėgainės nėra architektūros paminklų ir vertingo kraštovaizdžio. „O kur lieka žmonės? Juk per visus naujus rajonus sklis tarša“, – susijaudinęs kalbėjo A. Bulavas.

Jis pažymėjo, kad šalia Gariūnų iškilsianti biologinio mechanino atliekų apdorojimo gamykla – tai antras sąvartynas Vilniaus regione. O pagal ES standartus dviejų sąvartynų viename regione neturėtų būti.

„Mes juokais suskaičiavome: jeigu sutriks rūšiavimo gamyklos veikla (visada taip būna), per keturias paras susidarys dviejų laiptinių penkių aukštų namo šiukšlių dydžio krūva. O naujoje kogeneracinėje jėgainėje per valandą reikės sudeginti 75 tonas biokuro. Tai maždaug trys traukino vagonai. Per dvi paras reikės 100 vagonų. Iš kur paims tiek biokuro?“ – klausimus, į kuriuos nesulaukė atsakymų, rėžė vilnietis.

Jis ragino vilniečius vienytis bei priešintis valdžios planams Vilniuje statyti antrą sąvartyną ir pavojų sveikatai kelsiančią šilumos jėgainę, kurioje bus deginamos atliekos ir biokuras. Pasiūlymas susirinkusiųjų buvo sutiktas plojimais ir pritarimo šūksniais.

Gyventojų neįtikino

Projekto užsakovai ir PAV rengėjai nesugebėjo atsakyti į daugelį vilniečių per viešą pristatymą iškeltų klausimų. Pavyzdžiui, kur dedami po atliekų ir biokuro deginimo susidarantys pavojingi pelenai. Rengėjai gyventojus ramino, kad šie pelenai bus „tikrai“ atskiriami ir atiduodami licencijuotoms įmonėms. „Kokia bus pelenų sudėtis, šiandien sudėtinga pasakyti. Kai turėsime objektą, tada galėsime juos ištirti, pažiūrėti, kam juos galima panaudoti “, - dėstė Vigilija Cidrikienė, LE aplinkos ir teritorijų planavimo vadovė.

Vilnietis Seimo narys Linas Balsys piktinosi tokiu „supažindinimu“ su būsimos jėgainės poveikiu aplinkai. „Jūs pristatote visuomenei poveikio aplinkai vertinimą ir nieko negalite pasakyti? Nes neva pelenų dar nėra, jų sudėtis neaiški... Privalote visa tai numatyti, nes žinote, kokį projektą vykdote, koks jo galingumas ir koks susidarys pelenų kiekis. Kaip galite to nežinoti ir žmonėms sakyti: na, mes viską padarysime gerai. Norėtume žinoti, koks bus poveikis aplinkai, ir tada žmonės patys supras, gerai tai jiems ar blogai“, - piktinosi politikas.

L. Balsio nuomone, dabar sekamos pasakos, kad projektas bus tiesiog puikus: kraštovaizdis nenukentės, dviratininkai gėrėsis aplinką papuošiančiais kaminais, jokių kvapų nebus. Tačiau ataskaitoje, pasak politiko, nutylėta, kad dioksinai ir furanai kvapo neturi, bet yra tikimybė, jog šios pavojingiausios žmonių sveikatai kancerogeninės medžiagos pateks į orą iš jėgainės.

L. Balsys abejojo, ar šių medžiagų išmetimą į orą iš viso įmanoma kontroliuoti, nes Lietuvoje, pasak jo, nėra nė vienos laboratorijos, kuri galėtų šias medžiagas nustatyti. O dėl technologinio proceso jos susidaro būtent tose elektrinėse, kuriose šalia komunalinių atliekų deginamas ir biokuras.

LE atstovė V. Cidrikienė pripažino, kad dėl dioksinų ir furanų išmetimo pasaulyje buvo uždaryta daug atliekų deginimo gamyklų, tačiau Vilniuje jie į atmosferą esą nepateks, nes suirs atliekas deginant 850 laipsnių temperatūroje. Vis dėlto ji sutiko, kad šias medžiagas aptikti galinčios laboratorijos Lietuvoje tikrai nėra. „Ūkinės veiklos vykdytojai turės šią paslaugą užsisakyti užsienyje, bet dabar negaliu atsakyti kur“, - teigė "Lietuvos energijos" darbuotoja.

Tuo metu LE Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis aiškino, kad pavojingi pelenai bus saugiai utilizuojami, o šlakas esą Europoje paklausi prekė, naudojama cemento gamyboje. Tad ją bus galima pelningai parduoti.

Aplinkos tvarkymo specialistas Alfonsas Brazas pasipiktino tokiais atsakymais. „Baikite sekti pasakas, kad nežinote, kokie susidarys pelenai. Klaipėdoje kūrena tas pačias atliekas iš visos Klaipėdos apskrities. Nesvarbu, kad jos biologiškai neapdorotos, bet pelenai ir šlakas yra tas pats, koks bus Vilniuje ir Kaune. Ir nesekite pasakų, kad šlakas yra didelis gėris. Jame yra daug sunkiųjų metalų, joks fabrikas į cementą jų nededa, iš jo galima gaminti tik dirbtinę skaldą, bet mes turime pigios natūralios skaldos. Todėl šitie pelenai ir šlakas keliaus arba į sąvartyną, arba iš jo, jeigu apsimokės, gamins prastos kokybės statybinę medžiagą, kuri tiks kloti metro gylyje po tiesiamais keliais, - dėstė specialistas. - Klaipėdos „Fortum“ elektrinė pelenus laivais išgabena į Norvegiją, kur jie laidojami giliai šachtose, taip bus daroma ir Vilniuje, ir Kaune.“

Reikalavo nenuodyti žmonių

Į susitikimą atėjo gausi Lazdynų mikrorajono bendruomenės delegacija. Jos atstovai ne kartą pertraukinėjo kalbėtojus, prašė žodžio, o kai jis buvo suteiktas, išsivyniojo atsineštus plakatus ir užgiedojo protesto dainą.

Plakatuose Lazdynų gyventojai užrašė: „Lietuvos energija, trauk čiuptuvus nuo Lazdynų!”, “Lietuvos energija – energetinis monstras”, “Vilnius – Europos sąvartynas“, „Žmonės - ne žiurkės, nereikia jų nuodyti“, „Energetikos monstrui – NE“.

Senjorai nesulaukė daugiau kaip 3 valandas trukusio aptarimo pabaigos ir, matyt, praradę viltį sustabdyti Vyriausybės nuo grandinės paleistą kogeneracinės jėgainės buldozerį, triukšmingai išėjo iš salės.

Iki šiol pastabas ir pasiūlymus dėl projekto pateikė VšĮ Nepriklausomas energetinio saugumo tyrimo centras, Vilniaus Lazdynų bendruomenės klubas „Lazdynų senjorai“, UAB „Reenergy“, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, UAB "Biastra plius“, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija ir keli pavieniai asmenys.

Visuomenė savo pastabas ir pasiūlymus poveikio aplinkai vertinimo klausimais raštu gali pateikti per 10 darbo dienų nuo ketvirtadienį įvykusio viešo pristatymo, tai yra iki birželio 18 dienos. Rengėjai žadėjo į juos atsižvelgti ir ataskaitą pataisyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"