TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuolatinis darbas – užsienio komandiruotėse

2016 01 22 6:00
Komandiruočių principu užsienyje dirbantis specialistas paprastai gauna toje šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje jau ne naujiena samdyti darbuotojus vietos įmonėje, bet iš tikrųjų išsiųsti juos į komandiruotę užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. Bendrovės, mokėdamos darbuotojui dienpinigius, o ne didesnį atlyginimą, taupo žmogaus socialinių garantijų sąskaita. Tik nuo šių metų Lietuvoje atsirado prievolė įmonėms išmokėtus dienpinigius deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kai Lietuvoje pasamdytas žmogus siunčiamas dirbti į kitą valstybę, darbo skelbimuose tai vadinama darbu komandiruočių principu. Siūlydamos tokią darbo formą įmonės dažnai didžiąją dalį atlyginimo išmoka neapmokestinamais dienpinigiais. Darbuotojas su tuo sutinka, nors iš esmės tampa emigrantu, mat užsienyje tikisi daugiau užsidirbi. Tačiau nuo jo gaunamų pajamų nemokamos socialinio draudimo įmokos, todėl ateityje žmogui bus apskaičiuota mažesnė senatvės pensija, be to, mokamos mažesnės „Sodros“ išmokos ligos atveju, motinystės ir tėvystės pašalpos, kitos socialinės išmokos. Vis dėlto dažnai to nepaisoma ir darbas komandiruočių principu tampa vis populiaresnis – didėja ir jo pasiūla, ir darbuotojų susidomėjimas.

VMI stebės akyliau

Nuo šių metų sausio 1 dienos atsirado prievolė įmonėms deklaruoti darbuotojams išmokėtus komandiruočių dienpinigius. Taip VMI nori patikrinti, ar jais neišmokama dalis nuolatinio darbo užmokesčio, kitaip tariant, ar neslepiamas darbo užmokestis, dalį jo sumokant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamais dienpinigiais. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta. Jis taip pat sakė, kad VMI siekia kaupti informaciją apie išmokamus komandiruočių dienpinigius ir jų apimtį.

Kaip rodo „Sodros“ duomenys, į užsienį laikinai išsiųstų arba vienu metu ir Lietuvoje, ir kitoje šalyje dirbančių asmenų pastaraisiais metais daugėja. Tokią tendenciją atspindi „Sodros“ turima informacija apie asmenis, gavusius vadinamuosius A1 formos pažymėjimus ir išvykusius dirbti į užsienį. Šie pažymėjimai skirti Lietuvos draudėjams ir apdraustiesiems, kuriems yra ar buvo taikomi vienos arba daugiau valstybių teisės aktai, kai jie laikinai siunčiami dirbti į ES nares, Europos ekonominės erdvės šalis ar Šveicarijos Konfederaciją, taip pat kai vienu metu pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirba Lietuvoje ir kitoje minėtos grupės valstybėje.

Pernai tokius A1 formos pažymėjimus gavo 25,4 tūkst. darbuotojų, 2014 metais – 19,2 tūkst., 2013 metais – 17,3 tūkstančio.

Rytas Stalnionis, „Sodros“ Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, patikslino, kad „Sodra“ kaupia informaciją tik apie tuos išvykusius asmenis, apie kurių komandiravimą į ES šalis praneša darbdaviai arba jie patys, o valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos už tuos žmones ir toliau mokamos Lietuvoje, nes jie čia yra įdarbinti. Pagal ES reglamentus ir dvišales sutartis, „Sodra“ turi duomenų ir apie išvykstančiuosius į Baltarusiją bei Ukrainą. Tačiau minėtu laikotarpiu tokių atvejų neužfiksuota.

Kviečia dirbti užsienyje

Personalo sprendimų kompanijos „Amber staff“ personalo projektų vadovė Vaida Pociūtė-Bortelienė patvirtino, kad siūlymų dirbti komandiruočių principu rinkoje gana daug. Užsienio darbdaviams labiausiai reikia statybos sektoriaus specialistų, kurių trūksta ir Lietuvoje, taip pat suvirintojų, metalo konstrukcijų surinkėjų, šaltkalvių laivų statybos ir remonto pramonei, elektrikų, santechnikų ir kt. Tokių darbuotojų Lietuvoje ieškančios įmonės neslepia, kad iš tikrųjų jiems tems dirbti vienoje ar kitoje užsienio valstybėje.

„Aišku, taip įdarbinti žmonės gauna nemažus pinigus. Kad darbuotojui būtų galima mokėti dienpinigius, jo alga turi siekti mažiausiai 450 eurų“, – sakė V. Pociūtė-Bortelienė ir pridūrė, jog dažniausiai vykstantiesiems dirbti svetur padengiamos kelionės išlaidos, parūpinama gyvenamoji vieta ir pan.

Ji abejojo, ar reikalavimai deklaruoti dienpinigius pakeis darbo rinką, nes Lietuvos įmonės ir iki šiol komandiruodamos žmones dirbti užsienyje privalėjo laikytis nustatytų taisyklių. „Toms, kurios galbūt piktnaudžiauja mokėdamos dienpinigius, akylesnis VMI stebėjimas gali padaryti įspūdį. Tačiau kitos įmonės dirba tvarkingai, turi įdirbį, tad nemanau, kad joms nauji reikalavimai bus reikšmingi. Iki šiol bendrovės, norėdamos mokėti dienpinigius, turėdavo gauti darbuotojams A1 formos pažymėjimus, vadinasi, jos privalėjo atitikti tam tikrus darbuotojų skaičiaus Lietuvoje, atlyginimų dydžio ir kitus kriterijus“, – aiškino pašnekovė.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas dr. Tomas Bagdanskis pažymėjo, kad darbo komandiruočių principu poreikis padidėja, kai įmonės Lietuvoje negauna užsakymų, o kitose valstybėse darbų netrūksta. Tokią darbo formą jos siūlo skirtingai.

Vienos laikinojo įdarbinimo įmonės nusamdo darbuotoją pačios ir „atiduoda“ jį užsienio kompanijai, kuri ir yra tikroji darbdavė. Kitos turi sudariusios sutartis su užsienio bendrovėmis ir teikia šioms rangos, statybos bei kitas paslaugas. Kitaip sakant, išsiunčia savo darbuotojus svetur ir pačios jiems vadovauja.

„Kaip yra iš tiesų, iš sutarčių lengvai neatskirsi, nes realiai sutarti galima viena, o dokumente nurodyti kita“, – dėstė T. Bagdanskis. Tai, kokiu pagrindu įmonė komandiruoja darbuotoją į užsienį, gali nulemti mokestines prievoles. Pavyzdžiui, Norvegijoje per laikinojo įdarbinimo įmonę darbą gavusio žmogaus pajamos apmokestinamos nuo pirmos dienos. O rangos darbų specialistas kai kuriose šalyse apmokestinamas tik po pusės metų.

Mažesnė alga užsienyje ir pensija Lietuvoje

Oficialiai įdarbintas Lietuvoje, bet realiai užsienyje dirbantis asmuo gauna visas jam priklausančias socialines garantijas. Tačiau nuo dienpinigių nemokamos įmokos „Sodrai“ reiškia mažesnę pensiją ateityje ir mažesnes socialines išmokas.

Vis dėlto „Lietuvos žinių“ pašnekovai tvirtino, kad ieškantiesiems darbo tai – ne problema. „Galbūt žmonėms nesvarbu, ar dirbti už fiksuotą algą ir dar gauti dienpinigius, ar uždirbti tiek pat kaip vieną fiksuotą atlyginimą. Dauguma nori užsidirbti čia ir dabar, o pinigus ateičiai gal taupo savais metodais. Socialinės garantijos tampa svarbesnės vyresnio amžiaus darbuotojams, kai jie ima labiau domėtis savo darbo stažu, pensija. Jauni žmonės išvis nėra tikri, ar „Sodra“ išliks iki jų pensinio amžiaus, ir nelabai tiki, kad iš šio draudimo fondo galės gauti padorias išmokas“, – kalbėjo V. Pociūtė-Bortelienė.

T. Bagdanskis taip pat pabrėžė, jog komandiruočių principu užsienyje dirbantys specialistai paprastai gauna toje šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Įstatymuose nustatyta tai užtikrinančių saugiklių: daugiau kaip 30 dienų komandiruotėje esančio asmens atlyginimas ir dienpinigiai kartu sudėjus negali būti mažesni už tos valstybės minimalią algą. Nors pats užsienio įmonėje įsidarbinęs, o ne kito darbdavio atsiųstas geras specialistas veikiausiai galėtų pretenduoti ir į didesnį atlygį, T. Bagdanskis teigė nematantis skriaudos. „Jei mūsiškiai užsienyje kainuotų tiek pat, kiek vietiniai darbuotojai, ten nebūtų poreikio jų samdyti. Bet lietuvius tenkina ir mažesnis atlyginimas svetur, nes tai vis tiek galimybė užsidirbti daugiau negu Lietuvoje. Taigi viską sustyguoja rinka. Aišku, naudingiausia tiesiogiai įsidarbinti užsienio kompanijoje ir pasinaudoti visais toje valstybėje bei įmonėje taikomais užmokesčio principais ir įstatymais. Tačiau per Lietuvos bendrovę įsidarbinęs žmogus gali jaustis saugus. Taip sukuriama tarpininkų pridėtinė vertė: jie suranda darbą, padeda darbuotojui bendrauti su užsienio kompanija. Visi laimingi“, – tvirtino pašnekovas.

Apie ateitį mąsto patys

12 metų Lietuvos laivų statybos įmonėje triūsęs, o pastaruoju metu užsienyje komandiruočių principu dirbantis „Lietuvos žinių“ skaitytojas Andrėjus sakė esantis patenkintas savo pasirinkimu. Jis neslėpė, jog oficialiai uždirba šiek tiek daugiau negu minimalią algą, likusias pajamas gauna dienpinigiais. Vyras teigė negalįs skųstis nei dėl atlyginimo, nei dėl mažiau užtikrintos senatvės ateityje.

„Dabar esu įsidarbinęs vienoje Lietuvos įmonėje ir keliauju užsienyje iš vienos darbo vietos į kitą, priklausomai nuo to, kur yra darbų, kur man daugiau moka arba kur geresnės sąlygos. Pernai svetur praleidau apie pusę metų, bet uždirbau gerokai daugiau negu Lietuvoje. Likusią metų dalį galėjau būti su šeima. Esu patenkintas“, – darbo užsienyje pranašumus vardijo Andrėjus.

Komandiruočių principu vyrui jau yra tekę darbuotis Norvegijoje, Olandijoje, Suomijoje, Danijoje. Ilgiausiai darbas vienoje kompanijoje truko porą mėnesių. Nemenką patirtį sukaupęs Andrėjus pasakojo, kad net išmoko, kaip reikia tartis su įmonių vadovais dėl darbo sąlygų. Būdamas naujokas jis sulaukdavo ir nesąžiningų pasiūlymų, pavyzdžiui, dirbti už minimalią algą, nekompensuojant nei bilietų, nei būsto nuomos išlaidų. „Reikia būtinai derėtis dėl sąlygų, kad gavę šiek tiek didesnę nei lietuvišką algą neišleistumėte jos pragyvenimui, – mokė vyras. – Su darbdaviu užsienyje susitariu taip, kad mane ir maitintų, ir duotų gyvenamąjį plotą, ir į darbo vietą nuvežtų.“

Andrėjus sakė neišgyvenantis dėl to, jog didelę dalį pajamų gaudamas neapmokestinamais dienpinigiais ateityje turės tenkintis mažesne pensija. Oriai senatvei užsitikrinti jis jau dabar ieško alternatyvų. „Pradedu mąstyti apie pensinį amžių – svarstau pirkti nekilnojamo turto, kurį paskui galėčiau parduoti“, – prisipažino Andrėjus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"