TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuomotis būstą be sutarties pigiau

2011 07 14 0:00
Šiemet Lietuvoje oficialiai nustatyti tik 9 asmenys, nelegaliai nuomoję nekilnojamąjį turtą. Tačiau neabejojama, kad tokių "verslininkų" yra kur kas daugiau.
LŽ archyvo nuotrauka

Nekilnojamojo turto savininkams nelegaliai nuomoti gyvenamąjį būstą padeda ir įstatymų spragos, tad nuomos sutartis Lietuvoje - gana retas reiškinys.

Per pastaruosius dvejus metus buvo sudaroma daugiau kaip pusė būsto nuomos sandorių. Nuomotojai ir nuomininkai gali remtis Civiliniu kodeksu (CK), leidžiančiu dėl nuomos sąlygų tartis "žodžiu". Tačiau dažnai gyvenamojo būsto šeimininkai bei nuomininkai "žodžiu" susitaria ir slėpti savo finansinius santykius. Neoficialiais duomenimis, būstą nelegaliai nuomoja nemažai nekilnojamojo turto savininkų, tad valstybei nuo slepiamų pajamų jūros pavyksta nugriebti tik putas.

Neprasitarsi - mokėsi mažiau

Vilniuje kelerius metus gyvenanti Virga spėjo pakeisti tris nuomojamus butus. Iš Molėtų kilusi 27-erių moteris LŽ teigė, kad jai nuomotis būstą tenka jau beveik 10 metų, 7 metus tai darė studijuodama Kaune. Ji įsitikinusi, kad mokesčių nemoka dauguma nuomotojų, bent Vilniuje ir Kaune.

"Pastarojo mano nuomoto buto Vilniuje savininkas tiesiai šviesiai pasakė: "Jeigu niekam neprasitarsi, kad esi nuomininkė, mokėsi 100 litų mažiau." Susitarėme, kad jeigu kas klaustų, kodėl čia gyvenu, ar moku nuomą, atsakysiu esanti jo giminaitė, gyvenanti nemokamai. Tačiau to niekas nesiteiravo, tad ir meluoti neteko. Žinau, nuomotojai kartais šitaip tardamiesi nuleidžia ir iki 200 litų. Be abejo, tai didelė apgavystė", - LŽ pasakojo Virga.

Ilgametę nuomininkės patirtį turinti moteris teigė, kad tik retas šeimininkas pasiūlo sudaryti sutartį. Jeigu tokia neformali sutartis sudaroma, joje dažniausiai nurodomi mokėjimo terminai, delspinigių dydis ir nuomininko atsakomybė už butą bei jame esančius baldus. Išgirdusi LŽ žurnalisto klausimą, kiek būsto nuomos sandėrių Lietuvoje galėtų būti sudaroma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei, Virga tik nusijuokė: "99,99 procento. Tikrai. Gyvenime esu labai daug nuomojusi butų Vilniuje ir Kaune. Mažiausiai dešimtyje jų esu gyvenusi ir nė vienas šeimininkas jokių mokesčių nemokėjo, verslo liudijimo nebuvo išsiėmę. Daugelio įsitikinimu, nuomojamas butas yra jų turtas ir jie naudoja jį kaip patinka."

Tiesa, Virga prisiminė, kad vieni jai butą nuomoję žmonės kurį laiką turėjo verslo liudijimą, nes buvo ką tik nusipirkę butą ir pradėję jį nuomoti. "Iš pradžių jie labai sąžiningai mokėjo, bet paskui nusispjovė: ką mes kvailiai, niekas to nedaro... Man be užuolankų pasakė: geriau tau 100 litų nuleisime, nei mokėsime valstybei, o tu pasakyk, jei kas klaus, kad nemokamai gyveni. Žmonės nesupranta, kodėl turi mokėti kažkokius mokesčius. Gal tai sąžiningumo, pilietiškumo klausimas, nežinau. Žmogus mąsto: butas mano nuosavybė, aš esu jo šeimininkas, noriu pats gyvenu, noriu nuomoju", - svarstė Virga.

Gali padidėti nuomos kaina

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausos duomenimis, nuomos sutarčių nesudaro 52 proc. nuomininkų ir nuomotojų. Beveik trečdalis (31 proc.) apklausos dalyvių mano, kad nuomojamas būstas tampa brangesnis, kai pasirašoma nuomos sutartis. "Nuomos sutartis iš tiesų gali padidinti būsto nuomos mokestį, nes nuomotojas padidina mokestį už nuomojamas patalpas ir taip mokesčių naštą perkelia nuomininkui", - sakė bendrovės "Vilniaus turtas" teisininkė Jurgita Česnavičiūtė-Kudarauskienė.

Minėtos apklausos rezultatai rodo, kad pasirašomomis būsto nuomos sutartimis labiau suinteresuoti nuomotojai (25 proc.) negu nuomininkai (6 proc.). Daugiau nei trečdalis lietuvių nuomos sutartis pasirašo abipusiu sutarimu (35 proc.). Dauguma - 89 proc. - apklausos dalyvių, prieš pasirašydami nuomos sutartį, nesikonsultuoja su notarais, teisininkais ar brokeriais.

Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius teigė, kad kai būstas nuomojamas tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai ši visada rekomenduoja pasirašyti sutartį, jei reikia - pateikiamas ir sutarties šablonas. "Nuomininkui turbūt priimtina, kad jis nesusaistomas jokiomis sutartimis, bet nuomotojui - tikrai ne. Juk nuomininkas gali sugadinti turtą, o be sutarties to neįrodysi", - įspėjo E.Narbuntovičius.

CK nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė� ar juridinis asmuo. O nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos "žodžiu". Tačiau terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nesvarbu, kas jos šalys, turi būti sudaroma raštu. Pagal CK gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre.

Sutartys negarantuoja mokesčių

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė LŽ teigė, kad nuomos sutartis ne visada garantuoja, kad nuomotojas mokės mokesčius valstybei nuo gautų pajamų. "Nustatoma atvejų, kad nuomotojai su nuomininkais sudaro nuomos sutartis, tačiau vis tiek nedeklaruoja ir nemoka mokesčių. Tačiau neretai asmenys, nesudarę nuomos sutarčių, deklaruoja gautas pajamas ir sumoka privalomus mokesčius. VMI nuomone, nuomos sutartys negarantuoja, kad bus sumokėti mokesčiai, tačiau asmenys, sudarantys nuomos sutartis, siekia apsaugoti savo civilines teises į turtą ir tinkamą abiejų šalių įsipareigojimų vykdymą", - LŽ sakė V.Kulvinskienė.

Pasak pareigūnės, VMI nagrinėja ir vertina visą turimą bei iš trečiųjų asmenų gaunamą informaciją apie asmenis, galbūt nuomojančius nekilnojamąjį turtą. Nustačius, kad vykdoma veikla yra tęstinė ir ją vykdant gautos pajamos yra nedeklaruotos, atliekami operatyvūs patikrinimai. Per juos surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai (ATPP). Asmenims, padariusiems komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarkos pažeidimą, Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta bauda nuo 500 iki 1 tūkst.litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda, užtraukia nuo 1 iki 2 tūkst. litų baudą.

VMI duomenimis, 2008 metais surašyti 74, 2009-aisiais - 47, 2010-aisiais - 34, iki 2011 metų liepos 12 dienos - 9 ATPP dėl nekilnojamojo turto nuomos pažeidimų.

Įstatymų raizgalynė

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas nuo 2010 metų nekilnojamojo turto nuoma nelaikoma individualia veikla, todėl pajamos iš tokios nuomos apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą. Nuo 2012 metų įsigalios minėto įstatymo nuostatos, pagal kurias nekilnojamojo turto nuomos mokestis galės būti mokamas turint verslo liudijimą tik jei pajamos iš tokios nuomos neviršys tam tikro pajamų dydžio (nuo 2012 metų - 150 tūkst. litų per metus). Jį pasiekęs gyventojas turės registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.

LŽ paprašė Finansų ministeriją (FM) paaiškinti, kodėl 2010 ir 2011 metais, kai nekilnojamojo turto nuoma jau nelaikoma individualia veikla, palikta galimybė verstis patalpų nuoma turint verslo liudijimą? Pačios FM duomenimis, 2010 metais šia "individualia veikla" Lietuvoje vertėsi 3854, šiemet (gegužės 1 dienos duomenimis) - 2422 gyventojai.

"Priimant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas kartu buvo patikslinta ir verslo liudijimo sąvoka - nustatyta, kad tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą ne tik verčiantis individualia veikla, bet ir nekilnojamojo turto nuoma. Įvertinus šiuos įstatymo pakeitimus, mūsų nuomone, minėtas nuomos pajamų apmokestinimo reglamentavimas, t. y. galimybė nuo nekilnojamojo turto nuomos pajamų ir toliau mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį (jis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą) atskirų teisės normų tarpusavio prieštaravimo nesukelia", - LŽ aiškino FM Mokesčių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Brasiūnaitė.

Palikta galimybė

FM atstovė taip pat teigė, kad sprendimas nekilnojamojo turto nuomos nelaikyti individualia veikla buvo priimtas norint išvengti iki tol buvusių praktinių problemų atribojant individualios veiklos pajamas ir atsitiktinių sandorių (asmeninio turto pardavimo ar nuomos) pajamas. "Problemų kilo dėl bandymų išvengti vykdomos veiklos pripažinimo individualia veikla. Todėl nuspręsta nekilnojamojo turto nuomos (pardavimo) nelaikyti individualia veikla jokiais atvejais ir taip užtikrinti vienareikšmišką jos traktavimą. Tačiau kartu, be kita ko, įvertinus, kad verslo liudijimas yra pati paprasčiausia mokesčio sumokėjimo forma, palikta galimybė nedideles turto nuomos pajamas gaunantiems gyventojams mokėti fiksuotą pajamų mokestį (iki registravimosi PVM mokėtoju ribos)", - LŽ dėstė D.Brasiūnaitė.

Šiuo metu veiklos pagal verslo liudijimus sąrašą peržiūrinti FM siūlo šią veiklą palikti, tačiau siaurinti jos apimtį - apsiriboti tik gyvenamosios paskirties patalpų nuoma ir kartu išskaidyti šią veiklą į buto, vieno buto namo bei buto ar vieno buto nuomą. Dar siūloma suteikti teisę įsigijus vieną gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą nuomoti tik vienos rūšies gyvenamosios paskirties patalpų objektą. Ministerijos nuomone, taip būtų užkirstas kelias turint verslo liudijimą vykdyti plačią nekilnojamojo turto nuomos veiklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"