TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuosava žemsiurbė padės uostui taupyti

2015 07 17 6:00
Pagal sutartį belgų bendrovės žemsiurbė Klaipėdos uostą valys dvejus metus, kol direkcija įsigis nuosavą laivą. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uostas vasaros pabaigoje skelbs tarptautinį konkursą įsigyti žemsiurbę. Tikimasi dalyvių gausos ir gerokai pigesnio už orientacinę kainą laivo statybos pasiūlymo.

Klaipėdos uostas neturi ir niekada neturėjo nei žemsiurbės, nei žemkasės, bet diskusijos, ar verta įsigyti ir kokio tipo specializuotą laivą, vyksta du dešimtmečius. Kai vienintelė uosto sąnašas anksčiau valiusi lietuvių bendrovė bankrutavo, o kaimynų latvių pajėgumai pasirodė taip pat menki, susirūpinta, kad audroms užnešus uostą operatyviai išvalyti akvatoriją labai brangu. Visada tokiais atvejais padėti pasirengusiems danams ar belgams, turintiems daugybę žemsiurbių, tenka sumokėti vadinamąsias laivo mobilizacijos išlaidas. Laimė, kad grėsminga padėtis susiklosto ne dažnai, bet dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų ir nenuspėjamų orų visuomet reikia turėti galiojančias uosto valymo sutartis su užsienio bendrovėmis.

Šiemet uoste susikaupė daugiau sąnašų nei įprastai - dėl SGD terminale iškastos 16 metrų laivo stovėjimo duobės ir iškart valomo 13 kilometrų ilgio laivybos kanalo išsiurbta 600 tūkst. kubų smėlio. Šiuos darbus per 5 savaites atliko belgų bendrovės „Jan De Nul N.V“ žemsiurbė „Al Idrisi“. Šiemet su konkurso laimėtoja pasirašyta 2,9 mln. eurų vertės sutartis dvejiems metams. Pernai uostą valė Nyderlandų bendrovės „Van der Kamp“ žemsiurbė, kuri išgabeno į jūrą 500 tūkst. kubų smėlio, ir tai kainavo 6,8 mln. litų.

Laivas naudotų dujas

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, pernai sprendimas įsigyti žemsiurbę buvo priimtas, pirkimas įtrauktas į prioritetines investicijas, bet svarstymai dėl laivo modelio ir komplektavimo uosto kapitono tarnyboje užtruko pusmetį. Tačiau uosto vadovas giria pavaldinius už atliktą darbą, nes mano, kad įdėmiai analizuojant ne tik esamą situaciją, bet ir uosto perspektyvą buvo tinkamai pasirengta įsigyti tikrai naudingą ir kainos vertą laivą. Jį išvysti Klaipėdos uoste tikimasi 2017-ųjų pabaigoje.

“Viena iš laivo atsipirkimo dalių – taupymas žemsiurbės mobilizacijai, kuri kaskart sudaro nuo 800 tūkst. iki milijono eurų. Kiekvienąkart tiek pabrangsta siurbiamas gruntas”, - aiškino A. Vaitkus.

Kitas finansinis efektas būtų mažesnės laivo sąnaudos derinant dvi degalų rūšis. Kadangi uoste veikia SGD terminalas ir numatoma statyti laivų pildymo dujomis stotį, nutarta, kad žemsiurbė, be įprastinio dyzelinio variklio, būtų varoma ir suskystintomis gamtinėmis dujomis. Tokios dviejų tipų degalų modifikacijos žemsiurbės yra retos. Uosto vadovas sakė buvęs nustebintas skaičiavimų, kad deginant dujas laivo išlaikymo išlaidos sumažėja 40 procentų.

„Tikimės Europos Sąjungos lėšų iš ekologinių programų, apie skiriamą jų dalį kalbėsimės su Transporto investicijų direkcija. Manoma, kad tokį laivą pastatyti kainuotų apytikriai 40 mln. eurų, bet reali kaina paaiškės pasibaigus konkursui. Iš rangos sutarčių matome, kad kartais sutaupoma iki 50 proc. preliminarios kainos“, - pažymėjo A. Vaitkus.

Siurbtų jūros smėlį

Klaipėdos uosto žemsiurbė būtų iki 70 metrų ilgio ir 16 metrų pločio, su kranu ir kaušu. Nors dabartinio uosto akvatoriją numatoma gilinti tik iki 17 metrų, žemsiurbė turėtų būti pritaikyta imti gruntą iš 22 metrų gylio. Pasak uosto vadovo, ji turėtų tikti siurbti smėlį jūroje ir purkšti į paplūdimius. Atviroje jūroje toks laivas galėtų plaukti esant bangoms iki 3 metrų ir nutolęs iki 20 jūrmylių atstumu nuo Klaipėdos uosto, arčiausiai - 5 metrų atstumu nuo kranto.

Laive numatytas 1300 -1600 kubų talpos grunto bunkeris, prie kurio galima būtų jungti 1500 metrų ilgio vamzdyną gruntui transportuoti į krantą ir naudoti jį kaip statybinę medžiagą. Kitais atvejais uosto gruntas būtų išplukdomas į pakrantes ar jūros sąvartynus ir išpilamas per žemsiurbės dugną.

A. Vaitkaus įsitikinimu, Klaipėdos uostas, iki šiol smėlį gabenęs pilti į jūrą, prarado didelį turtą, kurį buvo galima naudoti kuriant naujus uosto sklypus pietinėje teritorijoje. Kita klaida jis vadina ankstesnį krantinių projektavimą nepaliekant atsargos natūraliam smėlio sąnašų sluoksniui. Neretai laivų negalima krauti iki krantinės projektinės ribos, kol neišvalomas smėlis, dėl to mažėja komercinis uosto patrauklumas. Vengiant tokių atvejų ruožus prie krantinių būtina valyti nedelsiant. „Nustatyta, kad uosto gylio įtaka frachto kainai sudaro 40 proc., todėl mes turėtume pasistengti kuo greičiau gilinti uostą“, - pabrėžė KVJUD vadovas.

Tačiau didiesiems uosto gilinimo darbams, kai akvatorijoje reikia iškasti naują grunto sluoksnį, ir toliau būtų samdomos didžiųjų pasaulio bendrovių galingos žemkasės. Pastarąjį kartą 2012-2013 metais, kai uostas buvo gilinamas metru iki 14,5 metro gylio, Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors“ iškasė 4,4 mln. kubų grunto. Olandams buvo sumokėta 36,87 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"