TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuosavas verslas - vakcina nuo emigracijos

2012 04 16 7:42

Lietuvos profesinės mokyklos rengia kadrus užsieniui - skurdi samdinio perspektyva šalies įmonėse kvalifikuoto jaunimo nevilioja. Susigriebta, kad žmonių sąmonėje reikia ne tik žadinti privačios veiklos iniciatyvą, bet ir suteikti jiems praktinę pagalbą.

Klaipėdoje šiuo metu nėra nė vieno tikro verslo inkubatoriaus, tik keletas tokios ekonominės veiklos formos atmainų. Neseniai įsteigta smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) taryba tik pradėjo aiškintis, kaip skatinti jaunimo verslumą, kad mažėtų nedarbas ir emigracijos mastas.

Politikų bus prašoma miesto biudžete, kuriame SVV skatinti nenumatyta nė lito, rasti pinigų, o savivaldybės administracijos - surasti patalpas bent pilotinio verslo inkubatoriaus projektui. Iš pradžių esą reikėtų agituoti tuos, kurie dar tik mokosi ką nors daryti savo rankomis, t. y. profesinių mokyklų ir kolegijų moksleivius. Toks savotiškas amatų cechas turėtų kelių rūšių paskirtį: sulaikytų jaunimą nuo emigracijos, skatintų smulkiųjų verslininkų bendravimą ir paslaugų kooperaciją, didintų uostamiesčio turistinį patrauklumą - dirbtuvių centras būtų demonstruojamas užsieniečiams.

Patalpos - dar ne viskas

Jaunasis verslininkas Marius Krasauskas, privačios iniciatyvos "Verslauk" dalyvis, teigia, kad yra be galo daug aktyvių žmonių, kuriems trūksta vietos susipažinti. Tačiau jau atsiranda ir verslininkų, kurie gali suteikti ne tik patalpas, bet ir paramą. Dažniausiai tai susiję su intelekto sritimi, išmone dirbant kompiuteriu. Tačiau inžinerinėms kompanijoms to neužtenka - reikia praktinio žinių pritaikymo vietų, gamybos bazės.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovas Andrius Sutnikas teigia, kad ši viešoji įstaiga tik iš pradžių atitiko verslo inkubatoriaus modelį. Pasistačiusi už europinius pinigus pastatą dabar nemokamų patalpų kitiems nesuteikia. Parkas siūlo intelektinių paslaugų paketą, kad sukurtas verslas plėstųsi ir didintų konkurencingumą. Tai informacija ir konsultacijos apie tarptautinius partnerius, mokymus, bendradarbiavimo projektus.

"Pas mus įsikūrusios įmonės moka net aukštesnę už rinkos kainą, bet mes jiems suteikiame galimybę tobulėti. Patalpos nėra lemiamas faktorius smulkiajam verslui, bet suburti ir auginti žmones būtina. Esame suinteresuoti kitais verslo inkubatoriais, galime juos informuoti apie mokymosi galimybes ir sutinkame, kad suteikti kai kurioms verslo rūšims infrastruktūrą taip pat būtina", - aiškina A.Sutnikas.

Pasak jo, į mokslo ir technologijų parką dar nesikreipė nė viena įmonė, norinti užsiimti gamyba, todėl jis mano, kad gamybinių patalpų paklausa menka. Tačiau jaunasis verslininkas pritaria minčiai, kad amatininkams Klaipėdoje surasti vieną erdvę būtų tikslinga.

Donatas Botyrius, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovas, iš amatininkų inkubatoriaus steigimo įžvelgia kur kas daugiau naudos, ne vien tik turistinį patrauklumą. Pasak jo, dabar visi iniciatyvūs žmonės išsislapstę - elektrikai dirba garažuose, gintaro meistrai šlifuoja gaminius balkonuose. Dauguma tai daro nelegaliai. Vienoje vietoje sutelkus smulkiuosius amatininkus jiems atkristų rūpesčiai dėl licencijų, higienos ir priešgaisrinių sąlygų.

Ne mokesčiai, D.Botyriaus nuomone, o biurokratinis verslo įforminimas žmones labiausiai atbaido nuo verslo legalizavimo. Dirbant kelioms įmonėms vienu metu, jo nuomone, sumažėtų logistikos, pakavimo, transporto ir rinkodaros išlaidos. "Kai nėra viešųjų erdvių verslui, žmonės dirba šešėlyje. Mokesčiai smulkiajam verslui - ne pats baisiausias dalykas. Kas dirbdamas savo bute ar garaže gali įsigyti vandens valymo įrenginius ir įvykdyti kitus sanitarinius reikalavimus? Visas miesto centras ištuštėjęs, visi išsislapstę po pakraščius. Savivaldybė galėtų surasti patalpas ir įrangą centre, o skaidriai dirbdami amatininkai mokėtų mokesčius", - sakė D.Botyrius.

Atverti mokyklų išteklius

Kokio verslo imtis pasiūlyti jaunimui, išskyrus paklausos piką pasiekusias informacines technologijas, kur slepiasi kitos laisvos nišos, savivaldybė neanalizuoja. Neatlikta jokių apklausų. Fiasko patyrusi kalėdinė mugė Teatro aikštėje parodė, kad dauguma amatininkų neturi ko tokia proga pasiūlyti ar neprisigamina tiek daiktų, kad galėtų prekiauti savaitę. Visi orientuojasi į Jūros šventę ar vasarą važinėja po visos Lietuvos šventes, tačiau nesugeba organizuotai išvykti į dideles muges Lenkijoje ir Vokietijoje, kur pavieniui amatininkui įsitvirtinti taip pat sunku. Jei žmonės dirbtų  manufaktūrų centre, jie galėtų kooperuotis ir vykti visi kartu.

Profesines mokyklas pasiekianti šimtų milijonų litų europinė parama esą duoda labai mažai naudos - ji naudinga tik mokymo procesui. Mokyklą baigę absolventai nebegali prieiti prie modernių prietaisų ir naudoti juos verslui, o įsigyti tokią nuosavą įrangą neturi iš ko, todėl negali tapti konkurencingi jau esantiesiems rinkoje.

"Kolegijos veikia pačios sau. Kodėl konditeriai kepimo įranga negali kepti tortų tada, kai baigiasi paskaitos, ar medžio drožėjai vakarais naudotis šlifavimo staklėmis? Reikia atverti profesinių mokyklų resursus", - samprotauja SVV tarybos nariai. Jų manymu, mokyklos galėtų padaryti atvirą gamybinių bazių prieigą ir taip prisidėtų prie nedarbo mažinimo.

Atsigręžta ir Klaipėdos universitetą, tačiau konstatuota, kad įtraukti studentus į verslo aplinkos tyrimus labai sudėtinga. "Kai pradedame kalbėti apie kokybę, jie iškart prabyla apie pinigus", - guodėsi SVV tarybos pirmininkas Aras Mileška.

Kaip įraukti žmones į privatų verslą, klausimas tebelieka atviras. Pastebima, kad sėkmingas privatus verslas nesuinteresuotas priveisti sau konkurentų, o savivaldybė dėl viešųjų konkursų reikalavimų taip pat neperka paslaugų iš smulkiųjų verslininkų, todėl valstybės lėšos specialistams rengti mokslo įstaigose nueina perniek. Tačiau ženklų, kad dalis jaunimo imasi verslo, kai iniciatyvą palaiko savivaldybė, taip pat jau randasi. Tuščią Klaipėdos senamiesčio mokyklą Daržų gatvėje, kol savivaldybė pastatą parengs parduoti, šiuo metu nemokėdamos mokesčio okupuoja įvairios jaunimo asociacijos ir menininkai. Politikai tą procesą ketina stebėti ir analizuoti, kas toje verslo oazėje išaugs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"