TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuosmukis planus tik pristabdė

2010 05 24 0:00
Neseniai UAB "Agrochema" vadovauti pradėjęs M.Balkus bendrovėje revoliucijų nežada, tačiau sako, kad permainų bus.
Valerijaus Buklajevo nuotrauka

Nuo 1998 metų gyvuojančios UAB "Agrochema" generalinio direktoriaus pareigos neseniai buvo patikėtos 38 metų Mindaugui BALKUI. Jis tikisi, kad įmonei patys sudėtingiausi ekonominio nuosmukio metai jau praeityje, ir mąsto apie verslo plėtrą.

"Lietuvos žinių" pokalbis su naujuoju UAB "Agrochema" generaliniu direktoriumi apie įmonės veiklą sunkmečiu ir ateities planus.

- Kaip bendrovę "Agrochema" paveikė ekonomikos krizė? Ar dėl to teko priimti kokius nors radikalius sprendimus keičiant įmonės plėtros strategiją, galbūt mažinant filialų skaičių regionuose ar atsisakant dalies darbuotojų?

- Krizė bendrovę užklupo pačiame investavimo įkarštyje, plečiantis, siekiant įgyvendinti pagrindinį strateginį tikslą - būti kuo arčiau vartotojų - žemdirbių ir miestiečių. Pernai UAB "Agrochema" grupės investicijos siekė 73,4 mln. litų. Vien į spalio viduryje atidarytą modernų agrokompleksą "Agromax" Viduklėje (Raseinių r.) nuo statybos pradžios investuota per 45 mln. litų. Tačiau sunkmečiu investicinės grąžos procesas sulėtėjo, prie naujų sąlygų teko taikytis pristabdant plėtrą, mažinant sąnaudas, lanksčiai persvarstant prioritetus. Dėl to truputį kito įmonės veikla. Bet dirbtinio darbuotojų mažinimo išvengėme, o filialų kiek buvo, tiek ir liko. Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi mūsų filialai - be minėto Viduklės, dar - Vilkaviškio, Jonavos, Šeduvos (Radviliškio r.). Plėtrą tik pristabdėme, bet nesustabdėme. Kol kas sunku pasakyti, iki kurio laiko. Viskas priklausys nuo to, kaip greitai atsigaus rinka, kaip pagerės verslo aplinka. Šiuo periodu verslo plėtros idėjos generuojamos, fiksuojamos ir kai tik susidarys palankesnės sąlygos, bus įgyvendinamos.

Plėtoti verslo idėjas yra kam. Pernai bendrovėje sėkmingai realizuotas sudėtingas darbuotojų mokymų, kvalifikacijos kėlimo procesas pagal Europos Sąjungos (ES) SF remiamą projektą "Naujų technologijų priėmimas, tarptautinio konkurencingumo stiprinimas ir profesiniai mokymai", suteikiantis naujų galimybių darbuotojams tobulėti ir lavinti įgūdžius. Įvykdytas ir dar vienas unikalus projektas - vienu metu įdiegtos trys vadybos sistemos: kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001), įmonei įteikti sertifikatai, liudijantys integruotos vadybos sistemos (IVS) diegimo proceso pabaigą.

Pernai didžiausią mūsų pardavimo dalį sudarė trąšos (52 proc.) ir grūdai (38 proc.). Šiais metais trąšos turėtų sudaryti apie 55 proc. planuojamo pardavimo, o grūdams tektų 36 procentai. Vienas pagrindinių mūsų uždavinių šiais metais - susigrąžinti turėtas trąšų prekybos pozicijas Lietuvoje. Dar neseniai mums priklausė 50 proc. trąšų rinkos, dabar - truputį mažiau. Todėl sieksime atsikovoti tai, ką praradome. Nesakau, kad tai bus lengva, juk gyvename rinkos ekonomikos ir konkurencijos sąlygomis.

Turime kuo ir pasidžiaugti - praėjusių metų tradicinėje žemės ūkio parodoje "Ką pasėsi... 2009" UAB "Agrochema" įvertinta dviem apdovanojimais - medaliu už skystąsias trąšas LYDERIS ir padėkos raštu už iniciatyvumą asociacijos "Slėnis "Nemunas" veikloje.

Kompleksinių paslaugų plėtra pasitvirtina

- Įmonė savo veiklą plėtoja ne tik Lietuvoje, bet ir gretimose užsienio šalyse. Kaip sekasi kituose kraštuose?

- Bendrovės verslo geografija plati. Kompleksines paslaugas siūlantys agrocentrai "Agromax" veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Atsižvelgiant į tų šalių specifiką, konkurencines sąlygas, galima teigti, jog tokia kompleksinių paslaugų plėtra pasitvirtina. Latvijoje mūsų užimama azotinių trąšų rinka padidėjo 11 proc., kompleksinių azoto, fosforo ir kalio trąšų - 7 procentais. Estijoje, kur tenka atlaikyti stiprią konkurenciją, dominuojame azotinių trąšų rinkoje. Pernai ten užėmėme 51 proc. rinkos, o šiemet planuojame pasiekti 60 procentų. Lenkijoje mūsų agrocentras "Agromax" įsikūręs ne itin tankiai apgyvendintame Suvalkų krašte, tačiau dirba stabiliai. Jam tenka apie 4 proc. visos Lenkijos azotinių trąšų rinkos.

Dabar viena akimi jau žvalgomės ir į kitą kaimynų valstybę - Baltarusiją. Anksčiau ar vėliau mums šios šalies rinkoje teks ieškoti savo nišos. Juolab kad ten verslo sąlygos po truputį gerėja. Precedentas yra - į Baltarusijos rinką koją jau yra įkėlusi "Achema". Ten veikia ir jos filialas "Gaschema". Pionieriai yra, telieka tik sekti jų pavyzdžiu. Kaimynės rinka didelė, kaip ir pati šalis, didelės ir galimybės plėtoti verslą.

Prekybos grūdais neatsisakys

- "Agrochema" daugeliui asocijuojasi tik su prekyba trąšomis. Tačiau, ko gero, taip nėra?

- Kokybiškos trąšos - vizitinė "Agrochemos" kortelė. Tačiau bendrovės veiklos sritis gerokai platesnė: prekyba grūdais, pesticidais ir kitomis augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis, itin populiari lauko prekyba (dekoratyviniai augalai), profesionalios agronomų ir kitų žemės ūkio ekspertų konsultacijos, konkrečios paslaugos (pvz., dirvožemio tyrimai), edukacinė veikla (mokymai, seminarai).

Lietuvoje šiuo metu mūsų valdomam prekybos centrų tinklui "Agromax" apimant 4 modernius agrocentrus Jonavoje, Šeduvoje, Vilkaviškyje ir Viduklėje, klientų ir partnerių būrys padidėjo nuo kelių dešimčių iki daugiau nei tūkstančio. Tai ir stambios žemės ūkio bendrovės, ir pavieniai ūkininkai, ir smulkesni žemdirbiai. Dauguma jų - nuolatiniai klientai, įsitikinę "Agromax" siūlomų prekių ir paslaugų kokybe bei efektyvumu.

Prekyba "Agromax" centruose pagal prekių kiekį ir srautą nesumažėjo. Vien tik Vilkaviškio "Agromax" mažmeninė prekyba praėjusiais metais, palyginti su ankstesniais, išaugo 1,5 karto (2008 metais buvo 1,6 mln., o 2009-aisiais - 2,4 mln. litų).

Prieš trejetą metų bendrovė pradėjo prekiauti grūdais. Per tą laiką sukaupta nemažai patirties, išplėstas klientų būrys, įgauta partnerių pasitikėjimo, santykiai su jais stabilūs. Pernai grūdų derlius buvo geras. Vien mes pardavėme apie 300 tūkst. tonų. Kaip bus šiemet - kol kas neaišku. Situacija nėra palanki, grūdų kainos sumažėjusios, tokios jos, kaip prognozuojama, gali likti iki rudens. Tačiau šios veiklos tikrai dėl to neatsisakysime. Sutartis su didžiausia uosto krovos kompanija AB KLASCO dėl grūdų saugyklos Klaipėdoje jau pasirašyta. Svarbiausias klausimas - kokį šiemet žemdirbiams pasiseks išauginti ir nuimti grūdų derlių.

Skystosios trąšos nuolat tobulinamos

- Pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių pereina prie laukų tręšimo skystosiomis trąšomis. Kaip kinta tokių trąšų asortimentas, jų savybės?

- Skystųjų trąšų pardavimas didėja kasmet. Jos populiarėja. Pernai parduota 122,6 tūkst. tonų skystųjų trąšų. Didžiausią jų dalį - 106,7 tūkst. t - sudarė skystosios azoto trąšos KAS-32, LYDERIS 25+S3, LYDERIS AMINO PLIUS. Tarp skystųjų kompleksinių azoto, fosforo bei kalio trąšų pernai populiariausios buvo rudeninio naudojimo trąšos LYDERIS 4-10-12 ir pavasarinio naudojimo - LYDERIS 9-9-9.

UAB "Agrochema" nuo pat įmonės įkūrimo dienos glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos žemdirbystės instituto bei šio instituto filialų mokslininkais, atliekančiais bendrovėje gaminamų skystųjų trąšų bandymus. Atsižvelgiant į bandymų rezultatus, tobulinami skystųjų trąšų parametrai, rengiamos praktinio naudojimo rekomendacijos. Dėl šios partnerystės skystosios trąšos LYDERIS yra aukštos kokybės, ne kartą pelnė apdovanojimus nacionalinėse parodose ir konkursuose.

Aktyviai dalyvaudami ES struktūrinių fondų remiamuose projektuose UAB "Agrochema" ir AB "Achema" mokslinės-eksperimentinės laboratorijos specialistai drauge įgyvendino ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą "Nitratinių trąšų tobulinimas ir naujų sukūrimas". Dabar koncentruojamės į tolesnį skystųjų trąšų asortimento bei naudojimo technologijų tobulinimą, akcentuodami mažai tirtų augalų (kukurūzų, žieminių ir vasarinių kvietrugių) tręšimą skystosiomis trąšomis bei šių trąšų populiarinimą tiek Lietuvoje, tiek ir kaimynų šalyse.

Tam pasitelkiamos mokslo tiriamosios pajėgos. Pernai bendradarbiauta su Lietuvos žemės ūkio universitetu, Lietuvos žemdirbystės institutu Dotnuvoje bei šio instituto Vokės filialu, Latvijos žemdirbystės institutu Skriverėje, Latvijos žemės ūkio universitetu Jelgavoje ir Estijos selekcijos institutu Jogevoje bei Tartu universitete. Laboratoriniai tyrimai siekiant sukurti naujas mikroelementines magnio, cinko ir vario trąšas atliekami AB "Achema" mokslinėje eksperimentinėje laboratorijoje.

Žemdirbiai neturėtų rūstauti, kad pavasarį kai kurios skystosios trąšos užšąla purkštuvuose, ypač karbamido amonio salietros tirpalas, - juk vos tik sušilęs jis vėl suskystėja ir nepraranda savo savybių.

Taip yra dėl didelės azoto koncentracijos. Galima būtų problemą spręsti mažinant produkto koncentraciją. Tuomet jis kristalizuotųsi kiek žemesnėje temperatūroje. Tačiau purškiant laukus tektų vežioti daugiau vandens. Daugiau reikėtų jo išpurkšti. Padidėtų tręšimo savikaina. Tada ūkininkai kažin ar būtų patenkinti - trąšų logistikos sąnaudos būtų tokios pat, o veikliosios medžiagos būtų gaunama mažiau.

Išliksime patikimi partneriai

- Šiandien gamyba sunkiai įsivaizduojama be sąryšio su mokslu. Kaip Jūsų įmonei sekasi plėtoti tokius ryšius? Kokią matote tokio bendradarbiavimo ateitį?

- Verslas dideles viltis sieja su įsibėgėjančia Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro "Slėnis "Nemunas", oficialiai atidaryto 2010 metų gegužės 14 dieną, veikla. Šis centras sieks sutelkti krašto žemės, miškų, vandens ir maisto ūkio mokslo ir verslo atstovų potencialą agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, maisto technologijų, aplinkosaugos ir sveikatingumo problemoms spręsti. Manau, kad tik glaudi mokslo ir verslo kooperacija, paremta partnerišku, dalykiniu bendradarbiavimu, pajėgi stumti į priekį plėtojamą ir garsinamą globaliniu mastu nacionalinę intelekto ir verslo simbiozę.

To siekiame jau ne pirmus metus ir esame įvertinti - UAB "Agrochema" 2008 metais už žemės ūkio verslo ir mokslo partnerystės plėtojimą buvo įteikta Žemės ūkio ministerijos padėka, o Lietuvos žemės ūkio universitetas už glaudų mokslinį bendradarbiavimą ir nuolatinę paramą stiprinant Agronomijos fakulteto mokslo ir studijų bazę įteikė bendrovei Mecenato regalijas.

- Jūs naujas žmogus UAB "Agrochema" valdžioje. Ar dėl to kaip nors keisis bendrovės veiklos strategija, jos ateities planai?

- Bendrovės strategija nesikeičia. Esame didmeninės ir mažmeninės prekybos kompanija, siūlanti kokybiškas prekes ir paslaugas žemdirbiams, nepamirštanti ir miestiečių - pavienių sodininkų, daržininkų, aplinką apie savo namus prižiūrinčių žmonių (lauko prekyba, dekoratyviniai augalai, trąšos vejoms, skystosios trąšos, smulki fasuotė ir pan.).

Pagrindinis UAB "Agrochema" veiklos uždavinys išlieka tas pats - aprūpinti Baltijos šalių žemdirbius trąšomis, cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis, žymėtu kuru ir kitomis prekėmis, reikalingomis sėkmingam ūkininkavimui, bei supirkti užaugintą javų ir rapsų produkciją.

Iki šiol bendrovė dėmesį buvo sutelkusi į plėtrą, tačiau pastaruoju metu besikeičianti situacija diktuoja naujus iššūkius - laikinai pristabdžius plėtrą išlaikyti tai, kas pasiekta, akcentuojant pažangią rinkodarą, modernią vadybą. Todėl bendrovės vadovybė sustiprinta patyrusiais savo srities vadybininkais. Kartu su jais bandysime keisti iki šiol nusistovėjusį požiūrį tiek į produkcijos sandėliavimą, tiek ir į finansavimą bei žemdirbių kreditavimą. Nė viena šių priemonių stabdoma nebus, tik keisis reikalavimai - teks iš pirkėjų prašyti kokių nors garantijų, kai šie norės augalų apsaugos priemonių ar trąšų įsigyti kreditan. Juk mes taip pat bendradarbiaujame su bankais, laikydamiesi patikimos partnerystės principų, taip pat turime įsipareigojimų, todėl sieksime, kad ir su mumis būtų atsiskaitoma sutartu laiku.

- Dėkoju už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"