TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuostolingą dujų prekybą apmokės Lietuvos vartotojai

2016 01 14 6:00
Sumažėjus gamtinių dujų poreikiui bei atpigus rusiškoms dujoms, Lietuvos energijos gamintojai nebepajėgia „suvirškinti“ SGD terminalo minimaliai veiklai užtikrinti būtinojo dujų kiekio Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Šiemet Lietuvos dujų vartotojai apmokės ne tik suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos sąnaudas, bet ir paskirtojo tiekėjo bendrovės „Litgas“ patiriamus nuostolius dėl prekybos brangiomis SGD dujomis. Sumažėjus gamtinių dujų poreikiui bei atpigus rusiškoms dujoms, Lietuvos energijos gamintojai nebepajėgia „suvirškinti“ SGD terminalo minimaliai veiklai užtikrinti būtino dujų kiekio.

Suskystintų gamtinių dujų kaina Lietuvoje dabar beveik dvigubai didesnė negu dujų rinkoje, o Lietuva, iš dujų pirkėjos tapusi dujų pardavėja, neturi nei patirties, nei užsienio klientų, kurie pageidautų įsigyti brangias „lietuviškas“ dujas.

Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas teigia, kad šalies pramonę ir gyventojus skurdinančios didelės dujų kainos gali sukelti ir ekologinių problemų. „Jeigu dujos nepigs, natūralu, kad žmonės pereis ne tik prie medienos, bet ir pradės kūrenti anglimis, bus prastai kaip Lenkijoje“, – perspėjo jis.

Kratosi brangių SGD

Kainų komisijos duomenimis, iš SGD termino minimaliai veiklai užtikrinti būtino 5,2 mln. megavatvalandžių (MWh), arba 437, 1 mln. kub. m SGD, reguliuojami elektros energijos ir šilumos gamintojai suvartos tik 2,7 mln. MWh (229,3 mln. kub. m) SGD. Atmetus technologines netektis, iš viso Lietuvos gamtinių dujų rinkoje planuojama realizuoti 4,6 mln. MWh (391,3 mln. kub. m) SGD, o 1,9 mln. (162,0 mln. kub. m) MWh dujų „Litgas“ realizuos rinkoje.

UAB „Litgas“ l. e. p. generalinis direktorius Vytautas Čekanavičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Lietuvos energijos gamintojų nesuvartotas būtinasis SGD terminalo dujų kiekis bus realizuojamas Lietuvos bei tarptautinėse rinkose per aukcioną, kurį rengs „Get Baltic“ birža. „Tai skaidriausias būdas“, – tvirtino jis.

2016 metais išliko prievolė pirkti SGD reguliuojamiems energijos gamintojams – ji įtvirtinta SGD terminalo įstatyme. Tačiau šiemet suskystintų gamtinių dujų nebepirks dėl valdžios sprendimų uždaryta didžiausia šalyje Vilniaus 3-ioji kogeneracinė elektrinė. Mažiau dujų vartos ir kiti energijos gamintojai.

Kaip skelbė „Litgas“, iš viso 2016 metais 40-čiai reguliuojamų energijos gamintojų paskirstytas 2,7 mln. MWh SGD terminalo būtinasis kiekis, iš jo daugiausia „Vilniaus energijai“ – 1,5 mln. MWh, „Panevėžio energijai“ – 250 tūkst. MWh, „Klaipėdos energijai“ – 173 tūkst. MWh, „Visagino energijai“ – 145 tūkst. MWh, „Šiaulių energijai“ – 119 tūkst. MWh, „Litesko“ – 106 tūkst. MWh, Lietuvos elektrinę valdančiai valstybės įmonei „Lietuvos energijos gamyba“ – 19,8 tūkst. MWh.

Kęstutis Glaveckas: „Turime politiniu lygmeniu spausti „Statoil“ pakeisti sutartį.“Alinos Ožič nuotrauka

Dėl nuostolių – ramu

„Litgas“ laikinasis vadovas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad bendrovė neplanuoja parduoti daugiau SGD, negu jų numatyta pirkti pagal penkerių metų sutartį su norvegų kompanija „Statoil“. „Paskirtojo tiekimo veikloje daugiau dujų, nei numatytas minimalus būtinasis SGD terminalo kiekis (540 mln. kub. m dujų), „Litgas“ nerealizuos. Tačiau bendrovė vykdo ir komercinę veiklą – prekiauja gamtinėmis dujomis. Kaip jau skelbta, „Litgas“ yra pardavusi dujų, kurias įsigijo kompanijos Lietuvos rinkoje ir Estijoje“, – aiškino V. Čekanavičius.

Jis nesiryžo prognozuoti, kiek SGD terminalo dujų (pagal dabartinę sutartį su Norvegijos bendrove „Statoil“) 2016 metais bus vidutiniškai brangesnės negu „Gazprom“ importuojamos rusiškos gamtinės dujos. „Kadangi nėra aišku, kaip šįmet keisis „Gazprom“ tiekiamų dujų kainos ir tiekimo sąlygos, prognozuoti ir lyginti kainų šiuo metu negalime“, – sakė bendrovės „Litgas“ laikinasis vadovas.

V. Čekanavičius teigė, kad įmonės „Litgas“ patirtą nuostolį, kuris susidarytų, jeigu SGD terminalo dujas tektų parduoti pigiau, negu jos perkamos iš „Statoil“, kompensuos Lietuvos dujų vartotojai. „Skirtumas tarp VKEKK nustatytos gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią dujas iš „Litgas“ pirks energijos gamintojai, ir jų įsigijimo kainos bus įtraukiamas į paskirtojo tiekimo sąnaudas, kurios finansuojamos iš pajėgumų mokesčio, nustatomo priklausomai nuo maksimalių vartotojų poreikių“, – pažymėjo jis.

Pasak V. Čekanavičiaus, šiuo metu „Litgas“ derasi su „Statoil“ dėl ilgalaikės sutarties pakeitimų, kuriais siekiama sumažinti metinį importuojamų dujų kiekį, o kartu ir paskirtojo tiekimo sąnaudas. „Taip pat lieka galimybės realizuoti dujas tarptautinėje rinkoje skystu pavidalu ir vietos rinkoje dujų pavidalu“, – tikino bendrovės „Litgas“ laikinasis vadovas.

Remsime kitų šalių vartotojus

Vis dėlto Kainų komisija atkreipė „Lietuvos žinių“ dėmesį, kad 2015 metais galiojusios ir 2016 metais įsigaliojusios saugumo dedamosios lyginimas nėra tikslingas, nes pernai galiojusi saugumo dedamoji apėmė tik SGD terminalo sąnaudas, o 2016 metais – ir paskirtojo tiekėjo bendrovės „Litgas“ sąnaudas.

Pasak Kainų komisijos, paskirtojo tiekėjo prognozuojamos pajamos 2016 metais priklausys nuo to, kokia kaina rinkoje pavyks parduoti būtinojo SGD kiekio dalį, kuri nebus realizuota energijos gamintojams. „Bet kokiu atveju pagrįsti nuokrypiai bus kompensuojami nustatant saugumo dedamąją 2017 metams“, – tvirtino Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Anot jos, prognozuojamas SGD realizavimo energijos gamintojams ir įsigijimo kainų skirtumas yra 32,4 mln. eurų. O prognozuojamas SGD realizavimo rinkoje (t. y. būtinojo kiekio dalies, kuri nebus parduota energijos gamintojams) ir įsigijimo kainų skirtumas yra 20 mln. eurų. Šį skirtumą padengs visi gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojai, mokėdami Komisijos nustatytą saugumo dedamąją. Nesutapus prognozei ir faktui, saugumo dedamoji gali būti koreguojama kas pusę metų.

SGD saugumo dedamąją mokės visi Lietuvos perdavimo sistemos naudotojai. Mokama suma priklauso nuo deklaruotų vartojimo pajėgumų. „Jeigu 2016 metais SGD terminalu naudosis kitų šalių vartotojai, gautomis lėšomis bus mažinamos eksploatavimo sąnaudos, tenkančios Lietuvos vartotojams“, – teigė A. Griškonytė.

Kainų komisijos duomenimis, SGD terminalo dujos (pagal dabartinę sutartį su Norvegijos bendrove „Statoil“) 2016 metais bus beveik dvigubai brangesnės už perkamas rinkoje.

Šios komisijos pateiktais duomenimis, bendrovės „Litgas“ 2015 metų gruodžio mėnesį prognozuota vidutinė metinė SGD pirkimo kaina 2016 metams sudaro 25,84 euro už megavatvalandę (Eur/MWh). Įvertinus technologines netektis, SGD įsigijimo kaina skaičiuojama 28,86 Eur/MWh. SGD parduodamos energijos gamintojams už Kainų komisijos nustatytą 2016 metų gamtinių dujų rinkos kainą – 16,96 Eur/MWh.

„Suma, susidariusi dėl SGD įsigijimo ir realizavimo kainų skirtumo, yra įskaičiuojama į saugumo dedamąją, kurią moka visi gamtinių dujų vartotojai už vartojimo pajėgumus. Saugumo dedamoji 2016 metams, skirtingai negu 2015 metams, nustatyta ne perkamų gamtinių dujų kiekio vienetui, bet deklaruotų vartojimo pajėgumų vienetui. SGD dalis, realizuojama rinkoje, turės būti realizuota už kainą, ne mažesnę nei Komisijos nustatyta rinkos kaina (16,96 Eur/MWh)“, – aiškino Kainų komisijos atstovė.

Laukia sudėtingi sprendimai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas ekonomistas K. Glaveckas „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad SGD terminalas statytas tam, kad Lietuva pasiektų energetinę nepriklausomybę, o jos kaina – didelė. „Klausimas tik – ar ne per didelė, gal galėjome mažiau sumokėti. Bet yra kaip yra. Efektyvumas kol kas palyginti mažas. Terminalas tik didina išlaidas, o ne jas mažina. Dujos kainuoja brangiau, o jų kaina perkeliama į elektros kainą ir visur kitur. Vertinant pasaulinę rinką energetikos sąnaudos Lietuvoje kaina nesumažėjo taip, kaip galėjo“, – apgailestavo ekonomistas.

K. Glaveckas filosofiškai vertino padėtį: SGD terminalo nuostolius turi kompensuoti Lietuvos vartotojai – niekas kitas to už juos nepadarys.

„Situacija energetikoje sudėtinga – atpigo nafta, dujos. Labai sunku rasti nišą, kur parduoti brangias terminalo dujas. Iš dujų pirkėjo tapti dujų pardavėju yra gana sudėtinga ir labai problemiška. Nei mes turime tokios patirties, nei rinka yra tokia didelė. Terminalus turi valstybės, kurios pačios suvartoja atsivežtas dujas. O jeigu turi vamzdynus, perka jais tiekiamas dujas, nes jos dabar gerokai pigesnės. Yra sunku“, – apgailestavo politikas.

Energetikai dabar niūriai šaiposi, kad Lietuva pigiai parduos dujas Latvijai. Ši iš pigių „lietuviškų“ dujų gamins pigią elektrą ir ją siųs į Lietuvą, kurios gaminama elektra negalės konkuruoti su latviška, mat Lietuvos gamintojai ne tik pirks tas pačias dujas brangiau negu latviai, bet ir kompensuos kainos skirtumą tarp didelės norvegiškų dujų kainos ir kainos, už kurią jas pigiau įsigys latviai.

„Taip... – atsiduso K. Glaveckas. – Dabar galimi visi variantai. Pirmiausia reikėtų rasti bent kokį nors terminalo panaudojimo variantą – mainymo ar pardavimo, ar sąlygų pakeitimo. Reikia derėtis su „Statoil“ kompanija. O pardavinėti pigiau dujas patiriant nuostolius iš tikrųjų būtų neprotinga. Mes paskui pirksime elektrą... Tikrai toks verslas išeina, kuris nieko gero neduos mūsų ekonomikai...“

K. Glaveckas svarstė, kad gal būtų pakakę statyti 0,5 mlrd. kub. m metinio pajėgumo terminalą, o pastatytas 4 mlrd. kubų įrenginys tapo Lietuvos problema. „Turime politiniu lygmeniu spausti „Statoil“ pakeisti sutartį. Taisyti padarytą klaidą visomis priemonėmis – kito būdo nėra. Priešingu atveju prarasime penkerius metus, per kuriuos galėtume sutaupyti pramonės, gyventojų energetikos sąnaudas, padidinti konkurencingumą, nes energetika išlieka svarbus jos komponentas“, – dėstė jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad didelės dujų kainos gali sukelti ir ekologinių problemų. „Jeigu dujos nepigs, natūralu, kad žmonės pereis ne tik prie medienos, bet ir pradės kūrenti anglimis. Turėsime daug ekologinių problemų, bus kaip Lenkijoje, – perspėjo politikas. – Saliamoniško sprendimo nėra. Aišku, reikėjo galvoti prieš pasirašant sutartis, bet ir dabar reikia ieškoti išeities.“

Trumpai: SGD terminalo sąnaudos

SGD terminalo eksploatavimo sąnaudos 2016 metais bus 70 mln. 361 tūkst. eurų.

Įvertinus 2013 metais surinktas, bet nepanaudotas SGD terminalo statybai skirtas lėšas, 2016 metams skaičiuojamos eksploatavimo sąnaudos sudarys 55 mln. 888 tūkst. eurų.

2015 metais SGD terminalo eksploatavimo sąnaudos siekė 67 mln. 388 tūkst. eurų.

Įvertinus 2013 metais surinktas, bet nepanaudotas SGD terminalo statybai skirtas lėšas, pernai ši suma buvo 52 mln. 915 tūkst. eurų.

Šaltinis: Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"