TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nuperka ir išnuomoja

2013 11 11 6:00
A.Avulis prognozavo, kad investuotojų į NT daugės, nes nemažai kapitalo sukaupę privatūs asmenys neturi saugesnių alternatyvų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės pažymi, kad ieškodami saugių ir stabilių būdų investuoti gyventojai dažniau atsigręžia į NT nuomą. Tikimasi, kad tokių investuotojų ir toliau daugės, tačiau naujas nuomotojų bumas nesusidarys.

Dar prieš porą metų šalies NT rinkoje dominavo išskirtinai savo poreikiams būstus perkantys pirkėjai. Tačiau šiandien dalis jų savo santaupas ryžtasi investuoti ir žvalgosi nuomai tinkamo būsto. Teigiama, kad tokios investicijos gali atsipirkti per 20-25 metus. Tiesa, investuojančiųjų į NT skaičius, kaip teigė bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis, nė iš tolo neprimena buvusio prieš krizę. Gyventojų perkamoji galia tebėra prastesnė už tuo metu buvusią, o ir galimybės skolintis daug menkesnės. „Paskolų palūkanų lygis tuomet ir šiuo metu yra panašus, bet bankai dabar atsargesni, o anksčiau drąsiai skolindavo norintiesiems įsigyti antrą, trečią būstą. Kita vertus, visiškai pasikeitė ir žmonių lūkesčiai. Šiuo metu baimės dėl situacijos rinkoje nėra, bet lūkesčių, kad turtas greitai pabrangs, - taip pat. Tai visiškai neprimena prieš 4-5 metus buvusių lūkesčių, kurie turėjo pagrindo: išties po metų turtas galėdavo pabrangti 15-20 proc., tam tikrais metais - net 50 procentų“, - sakė specialistas.

Nuomininkus gaudo sostinėje

Investiciniais tikslais, t. y. siekiant būstą išnuomoti, NT daugiausia perkamas Vilniuje. Kituose šalies didmiesčiuose investuotojų pagyvėjimo nejaučiama, mat juose gyventojai būstą pirmiausia perka savo asmeninėms reikmėms, o ir nuomininkų esama mažiau. S.Vagonis paaiškino, kad NT kainos ir pajamų už nuomą santykis sostinėje yra palankiausias. Vilniuje kainos didžiausios, bet didžiausia ir grąža. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje nuomos rinka mažesnė, potencialių nuomininkų šiuose miestuose nėra daug.

„Tokios tendencijos yra logiškos ir žvelgiant į investicijas į statybą: Kaune ir Klaipėdoje įgyvendinama maždaug po 5 projektus, o Vilniuje naujų daugiabučių projektų yra beveik 40. Taigi tiek stambūs investuotojai - statybos ir NT plėtros bendrovės bei jas finansuojantys bankai, tiek smulkūs verslininkai – gyventojai - labiausiai pasitiki sostinės rinka“, - teigė pašnekovas.

Vertina kaip alternatyvą

Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis prisiminė, kaip prieš metus ar dvejus Vokietijoje NT kainos ėmė sparčiai augti vien dėl to, kad dalis investuotojų atsisakė investicijų į vertybinius popierius ir atsigręžė į turtą. Pašnekovas neatmetė to, kad ir Lietuvoje investuotojų ateityje gali daugėti, esą nemažai kapitalo sukaupę privatūs asmenys nedaug turi saugesnių alternatyvų.

„Ne vienas anksčiau į obligacijas ar vertybinius popierius investavęs pasiturintis lietuvis įsitikino, kad investuojant šiomis priemonėmis galima išlošti, bet ir tiek pat ar dar daugiau pralaimėti. Pasitikėjimas obligacijų rinka smarkiai kritęs, kai Graikija prieš dvejus metus neišpirko savo šalies obligacijų“, - pažymėjo jis.

Nors dabartinės investicijos į NT gerokai mažesnės negu prieš krizę, S.Vagonis sakė negalįs teigti, kad šiuo metu į NT investuojama per mažai. Anot jo, 2006-2008 metų situacija buvo pernelyg iškreipta, mat tuo metu kai kurie naujos statybos daugiabučių projektai sulaukė didesnio investuotojų nei sau būstą perkančių pirkėjų susidomėjimo. Vis dėlto pašnekovas teigė manąs, kad investuotojų į NT ateityje daugės. „Rinkoje atsiranda drąsos, ir nemažai žmonių į turtą investuoja ne tikėdamiesi greito ir lengvo uždarbio, o vertindami jį kaip pinigų išsaugojimo priemonę“, - paaiškino S.Vagonis.

Didelių pokyčių nesukels

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Audrius Dzikevičius mano, kad investicija į stabilias nuomos pajamas generuojantį NT yra saugi ir protinga tiems, kam pakanka 4-5 proc. metinės investicijų grąžos, bei siekiantiems turėti savo portfelyje ir mažiau rizikingų (ir mažesnę grąžą teikiančių) aktyvų. „Tačiau reikia turėti omenyje, kad maksimalus pelningumas pasiekiamas minimizuojant laiką, kai butas būna neišnuomotas, pavyzdžiui, keičiantis nuomininkams. Taip pat grąžą mažina nuomojamo būsto remontas, baldų atnaujinimas ir panašiai“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, stebint šiuo metu alternatyvių saugių investicijų - indėlių, Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) - pelningumą, išnuomoto NT pelningumas atrodo patrauklus, ypač Kauno mieste, kur jis siekia 7-8 procentus. „Žinodamas apie lietuvių atsargumą tikiu, kad tokie neprofesionalūs investuotojai nesukels didesnių pokyčių rinkoje“, - kalbėjo A.Dzikevičius.

Paklausiausi – nedideli butai

S.Vagonio skaičiavimais, jeigu būstas nuomojamas visus metus, ir neprireikia nestandartinių remonto išlaidų, investuotojas gali tikėtis 3-5 proc. metinės grąžos. Kitaip tariant, tokios investicijos turėtų atsipirkti per 20-25 metus.

„Investuotojai, planuojantys įsigytą būstą išnuomoti, analizuoja nuomojamų būstų paklausą. Daugiau orientuojamasi į centrinę miesto dalį“, - pažymėjo A.Avulis.

S.Vagonis nurodė, kad dažniausiai nuomos tikslais gyventojai perka 1-2 kambarių butus, nes tokio NT įsigijimo ir nuomos kaina yra geriausia. Vieni investuotojai, kaip pasakojo pašnekovas, būstą perka visiškai įrengtą ir nedelsdami ieško nuomininkų, o kiti nori jį įrengti patys ir, pavyzdžiui, parūpinti mažiausiai nusidėvinčią buitinę techniką.

FAKTAI VMI primena mokestines prievoles

VMI duomenimis, šiais metais verslo liudijimą užsiimti gyvenamosios paskirties patalpų nuoma įsigijo daugiau gyventojų nei pernai - 4075 gyventojai, jų mokėtina mokesčių suma siekė 2,04 mln. litų. Pernai tokių gyventojų buvo 3825, o mokėtina suma siekė 1,93 mln. litų.

Nuo 2010 metų gyventojai nuomoti patalpas kitiems gyventojams gali keliais būdais. NT nuomos veikla individualiai veiklai nebepriskiriama, tad gyventojai ja verstis gali tiek įsigiję verslo liudijimą, tiek jo neturėdami. Pastaruoju atveju pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir deklaruoti už turto nuomą gautas pajamas, sumokant 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Įsigijus verslo liudijimą, mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Užsiimti gyvenamosios paskirties patalpų nuoma šiais metais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje kainuoja šiek tiek mažiau nei pernai – 1530 litų (pernai - 1700 litų).

Kauno miesto savivaldybėje verslo liudijimai šiemet atpigo iki 1530 litų (pernai buvo 2000 litų ).

Klaipėdos miesto savivaldybėje jie per metus pabrango nuo 1440 iki 1530 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"