TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Obuolių soduose plaukia sulčių upės

2016 09 10 6:00

Obuoliai porai mėnesių jau duoda darbo sezoniniams darbininkams, o į tikras vitaminų upes sulčių upeliai pradės lietis rugsėjo pabaigoje, jei reikalų nepagadins orai.

Obuolių sulčių spaudyklos darbą pradėjo paskutinį rugpjūčio dešimtadienį. Darbuotojų jose pagausėjo bent dvigubai. Spaudyklos darbuojasi tik iki spalio vidurio ar lapkričio, o paskui jų vadovai grįš prie įprasto, su obuoliais nesusijusio darbo.

Šeimos verslas

Kaune registruota mažoji bendrovė „Sulčių gija“ sulčių spaudyklą įsirengė Naujojoje Vilnioje. Bendrovės vadovas Nauris Gerulis „Lietuvos žinioms“ pasakoja, kad verslą sukūrė dvi draugaujančios šeimos. Nuo 2011 metų Lietuvoje greitai išplitusios naujos sulčių spaudimo ir fasavimo į polietileno maišus galimybės vilioja greitai užsidirbti. Išspausti ir sufasuoti 5 litrus sulčių kainuoja maždaug 2,5 euro, įskaitant maišelį su čiaupeliu ir kartoninę dėžutę.

Tiesa, prieš tai į verslą reikia nemažai investuoti. Austriška sulčių spaudimo įranga kainuoja beveik 50 tūkst. eurų.

Pasak N. Gerulio, sultys spaudžiamos tik iš obuolių. Žmonės įmeta dėl skonio kas apelsiną, kas morką ar moliūgą, bet atskirai daržovių sulčių nespaudžiama. „Jei kas atvežtų 10 tonų daržovių, galėtume išspausti sultis, bet tai ilgai užtruktų ir būtų sunkiai pateisinama – juk prasideda obuolių metas“, – aiškino bendrovės vadovas.

Nors obuolių derlius tik prasideda, bendrovėje dirbama išsijuosus nuo ryto iki vakaro, o privatūs užsakymai priimami visai savaitei. Minimalus priimamas iš kliento obuolių kiekis – 3 maišai. Tai apie 60 kilogramų, kurie spaudykloje pavirs maždaug 40–45 kilogramais sulčių, fasuotų į 5 arba 3 litrų maišelius.

Visi obuolių spaudėjai priima tik sveikus obuolius. „Nekeičia esmės 5 centų dydžio puvinukas ant vieno kito obuolio, bet jei iš 10 maišų perrenkami išmesti 5 – tai tik laiko gaišinimas“, – teigė N. Gerulis. Pasak jo, daugiausia sulčių galima išspausti iš rudeninių ir žieminių obuolių, o vasariniai, miltingi lietuviški obuoliai sultims netikę – juos tik pakėlei arba nuskynei ir suvalgei.

Obuolius į šią spaudyklą Naujojoje Vilnioje atveža daugiausia vilniečiai, o kas turi sodybas, obuolius sultims spausti gabena čia ir iš Ignalinos, Zarasų, Molėtų, Prienų, daugiausia – iš aplinkinių sodų bendrijų.

Pasak N. Gerulio, šiemet derlius geresnis nei prieš metus, bet džiūgauti ankstoka, kol sezonas nesibaigė – užtektų krušos, stipresnės vėtros arba šalnos – ir viskas perniek. Oro prikrėstų eibių atitaisyti neįmanoma.

Lyderiai pasirengę

Vienos didžiausių sulčių spaudimo UAB „Obuolių namai“ direktorė Daiva Vaitiekūnienė irgi teigia, kad obuolių sezonas tik prasideda, bet vaisių jau atvežami didesni kiekiai. Šios bendrovės įranga našesnė negu „Sulčių gijos“, todėl išspausti 4 maišus obuolių užtrunka ne pusvalandį, o 20 minučių.

„Obuolių namų“ spaudyklų tinklas išsikerojęs per 8 Aukštaitijos miestus. Žemaitijoje veikia atskiros kompanijos, bet ir jos įrangą perkasi iš „Obuolių namų“, kurie prieš penketą metų pirmieji pristatė naująją sulčių spaudimo technologiją ir šiuo verslu užkrėtė visą Lietuvą.

D. Vaitiekūnienė taip pat tvirtina, kad spaudyklų įranga tinka spausti sultis tik iš obuolių ir kriaušių, o kitų vaisių, uogų arba daržovių įmetama tik skoniui pagerinti. Tokios priemaišos negali sudaryti daugiau kaip 10 pocentų.

Bendrovė klientų užsakymus priima iš anksto ir iškart susitaria dėl galimo obuolių kiekio. Kas nespėja obuolių atvežti sutartu laiku, maišus užregistruoja ir palieka prie spaudyklą, o kitą dieną, sultis išspaudęs ir sufasavęs, verslininkas siunčiami jų savininkui SMS pranešimą. Taip darbas nenutrūksta nuo ryto iki vakaro.

D. Vaitiekūnė tikisi, kad didieji darbai prasidės rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, kai obuoliai jau bus visiškai sunokę. Pasak bendrovės vadovės, spręsti apie šių metų obuolių derlių dar anksti, nes „iš atvežamų kiekių galima sakyti, kad obuoliai dar neprasidėję“.

Žemaitijoje – tik nekantriausi

Tris sulčių spaudyklas Žemaitijoje turinčios UAB „Saulčių namai“ vienas iš vadovų Karolis Pronckus „Lietuvos žinioms“ sakė, kad pajūrio regione obuolių į spaudyklą dabar atveža tik vienas kitas artimesnio sodo savininkas. „Obuoliai dar rūgštūs. Jie Žemaitijoje bręsta vėliau“, – tikino jis. Vaisių ir uogų bendrovė atsiveža iš Biržų bei kitų atokesnių šiaurinių rajonų ir žino, kad derlius ten visada prasideda bent pora savaičių anksčiau. „Į Žemaitiją vėliau ir pavasaris ateina. Taip ir mūsų močiutės nuo seno šnekėdavo“, – sakė K. Pronckus.

„Sulčių namai“ obuolius ir superka, bet daugiau desertinius. Už juos ir mokama daugiausia po 10–15 centų už kilogramą, prastesni, tinkami tik sultims, superkami po 5–8 centus, bet, pasak K. Pronckaus, ir tai dvigubai didesnė kaina, negu buvo mokama litais.

Žemaitijoje paplito mada sultis maišyti. „Šį įprotį atsivežėme iš Vilniaus, ir mums tai patiko. Dabar gaminti maišytas siūlome visiems, – teigė pašnekovas. – Matome, kad Lietuvoje sulčių rinka keičiasi. Vilniečiai parodė, kad sultis reikia maišyti su šermukšniais, šaltalankiais, aronijomis, morkomis. Tuo ir užsiimame. Jau baigiame nurinkti šermukšnyną, nes reikia atiduoti duoklę ir paukščiams.“

Kaip pažymi jis, bendrovė jau yra sukūrusi 15 rūšių mišinių ir savo klientams siūlo patiems maišyti sultis. „Gerti visus metus vien obuolių sultis nusibosta. Nepatiks vienas derinys – galima pasigaminti kitą“, – sakė K. Pronckus.

Pasak jo, žemaičiai mėgsta ir išspaustas grynas sultis, o iš jų pasigamina ir naminio vyno.

Vilkaviškyje – sava mada

UAB „Vaiskona“ vadovas Rolandas Sirtautas į obuolių sultis nesidairo, nes įsitikinęs, kad tai tik obuolių gadinimas. Ši bendrovė prieš penketą metų beveik 8 mln. eurų investavo į įrangą bei laboratoriją ir gamina obuolių sulčių koncentratą.

„Koncentratas užima bent 6 kartus mažiau vietos ir drąsiai gali būti laikomas ne 2 metus kaip obuolių sultys maišeliuose, o ne mažiau kaip 4 metus. Be to, šiame produkte dėl technologijų išlaikoma gerokai daugiau maistingų medžiagų negu sultyse. Kad vitaminai nežūtų, sulčių negalima kaitinti iki aukštesnės kaip 80 laipsnių temperatūros, o sulčių gamintojams ne visada pavyksta to išvengti“, – tvirtino R. Sirtautas.

Pasak jo, didžioji dalis Vilkaviškyje pagamintų koncentruotų sulčių eksportuojama į Vokietiją, Ispaniją ir kai kurias kitas išsivysčiusias ES valstybes. Iš kitų vaisių arba uogų Lietuvoje sulčių koncentratas negaminamas dėl per mažo žaliavos kiekio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"