TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Obuolius Lietuvai užaugina italai

2011 11 14 8:54

Populiariausi Europoje desertiniai nyderlandų kilmės "Golden" veislės obuoliai Lietuvos mažmeninės prekybos tinkluose per metus vidutiniškai pabrango beveik 50 procentų. Tuo metu lietuviškų obuolių kaina per metus beveik nesikeitė.

Nors Lietuvos versliniuose soduose išauginti desertiniai obuoliai maistinėmis savybėmis lenkia atvežtinius, jie prekybos tinkluose sudaro tik ketvirtadalį visos produkcijos. Daugiau obuolių vietos verslininkai tiesiog neužaugina, o nauji sodai krašte neveisiami jau daugiau kaip penkerius metus.

Itališkas kainų šuolis

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis "Golden" veislės obuoliai Lietuvos mažmeninėje prekyboje per metus vidutiniškai pabrango 50,14 procento. Šie populiariausi Europoje obuoliai į Lietuvą šiuo metu daugiausia įvežami iš Italijos, vidutinė jų kaina parduotuvėse lapkričio pirmąją savaitę siekė 5,33 lito, o kai kur - ir 5,99 lito už kilogramą.

Prekybos tinklų atstovai aiškina, esą šiuos visame pasaulyje mėgstamus nyderlandų kilmės obuolius brangino tiekėjai, o pardavėjai netgi stengėsi jų kainą kiek sumažinti. "Pagrindinės šių obuolių brangimo priežastys - pirkimo kainų bei transporto išlaidų augimas Europos rinkoje. Mes kainą parduotuvėse kėlėme mažiau nei tiekėjai mums - dalį kompensavome savo pelno sąskaita", - LŽ teigė UAB "Rimi Lietuva" atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. ŽŪMPRIS duomenimis prekybos tinkle "Rimi" obuoliai "Golden" per metus brango 10,51 proc., "Iki" - 16,72 proc., prekybos tinkle "Maxima" - 15,89 procento. "Obuolių "Golden" derlius pernai buvo prastas, todėl kainos kilo, tačiau po naujo derliaus jos pamažu krenta, tikimės, kad šių obuolių mūsų pirkėjai irgi galės įsigyti pigiau. Obuoliai "Golden" populiarūs, daugiausia juos vežame iš Italijos", - LŽ sakė UAB "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

"Norfos" tinkle šios rūšies obuolių šiuo metu nėra. UAB "Norfos mažmena" atstovas Darius Ryliškis tikino, kad jų tinklas daugiausia užsako ir atsivežama žiemą, kai išsenka lietuviškų ir lenkiškų obuolių atsargos.

Kitos populiarios Europos veislės "Jonagold" obuoliai Lietuvoje per metus brango nedaug - vidutiniškai 6,65 proc., jų vidutinė kaina dabar siekia 3,25 lito už kilogramą. Tačiau kai kuriuose tinkluose kainos augimas gerokai viršijo vidurkį. ŽŪMPRIS duomenimis, pavyzdžiui, "Rimi" tinkle per metus šie obuoliai pabrango net 33,89 procento.

"Lietuviškų obuolių įsigijimo kainos nesikeitė taip drastiškai, kaip importinių, todėl ir pirkėjams kainos išliko beveik tokios pačios, kaip pernai. Tai lėmė gana geras 2011 metų lietuviškų obuolių derlius", - teigė "Rimi" atstovė R.Stanaitytė-Česnulienė.

"Norfos" tinkle šiuo metu lenkiški obuoliai šiek tiek pigesni nei lietuviški, todėl jų ir parduodama daugiau. "Pernai buvo priešingai - lietuviškų obuolių parduodavome dvigubai daugiau negu lenkiškų. Viską lemia kaina, nes kokybe jų ir mūsų obuoliai panašūs", - aiškino D.Ryliškis.

Prekybininkai prognozuoja, kad šiemet obuolių kaina išliks stabili, o kitąmet smarkių pokyčių taip pat neturėtų būti. "Obuolių pardavimas priklauso nuo sezono. Vasarą ir rudens pradžioje jų pardavimas prekybos centruose mažiausias. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai suvalgo mažiau obuolių, mat tuo laikotarpiu skanauja obuolius iš savo sodų. Be to, vasarą išauga kaulavaisių, arbūzų, melionų suvartojimas", - sakė "Rimi" tinklo atstovė R.Stanaitytė-Česnulienė.

Mažesnis derlius

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas, Lietuvos verslinių sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" direktorius Darius Kviklys LŽ teigė, kad lietuviškų obuolių šiemet nuskinta ketvirtadaliu daugiau negu pernai, tačiau derlius nesiekia vidutinio daugiamečio. Desertinių obuolių į saugyklas ilgam laikymui taip pat sukrauta mažiau nei vidutiniškai. Pasak mokslininko, į saugyklas žiemos laikotarpiui būtų galima sukrauti apie 20 tūkst. tonų desertinių obuolių, paprastai jų padedama apie apie 16 tūkst. tonų, o šiemet - dar mažiau. Daugiausia dėl to kaltos praėjusių dviejų metų šaltos žiemos, pakirtusios dalį populiarių desertinių veislių vaismedžių.

"Versliniuose soduose Lietuvoje vidutiniškai skinama apie 40 tūkst. tonų obuolių, tačiau daugiau nei trečdalis jų - krituoliai, skirti perdirbti. Šių metų vasaros antroji pusė buvo lietinga ir sodininkai, kurie nesugebėjo tinkamai panaudoti cheminių apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų, sulaukė blogesnės kokybės vaisių, todėl perdirbimui obuolių netrūko", - aiškino D.Kviklys.

Populiariausios Lietuvoje obelų veislės yra "Auksis", "Ligol", "Alva", "Lodel". Senesniuose soduose auginamos ir populiarios  "Lobo", "Noris" veislės obelys. Europos Sąjungoje (ES) dominuoja "Golden" ir "Jonagold" obelų veislės. Apie kitas tiesiog sakoma, kad tai yra "kitos" veislės.

Lietuvoje vidutiniškai parduodama apie trečdalis krašte išaugintų obuolių, šiemet - ketvirtadalis. Kita dalis įsivežama, daugiausia iš Lenkijos, Olandijos, Italijos, Vokietijos.

"Didžiausią konkurenciją lietuviškai produkcijai kelia Lenkijos obuoliai. Iš esmės tik Lenkija ir daro įtaką kainai. Kadangi pernai ten buvo prastas derlius, kainos kilo. Šiemet Pietų Lenkijoje labai geras derlius, tad kainos krenta", - dėstė D.Kviklys.

Beveik visas savų desertinių obuolių derlius realizuojamas Lietuvoje. Tik nedidelė dalis, ypač senesnių veislių obuolių, tokių kaip "Antaniniai" ar "Bogatyr" išvežami į Latviją ir Estiją. "Šių ir kitų, rusiškų ar estiškų veislių rūgštesni obuoliai mėgstami, pavyzdžiui, Rygoje. O perdirbimui skirti obuoliai daugiausia keliauja į Lenkiją ir Vokietiją", - pasakojo D.Kviklys.

Pasak mokslininko, praėjusiais metais dėl prasto derliaus buvo didesnės ir įvežtinių, ir lietuviškų obuolių kainos. Šiuo metu jos kiek mažesnės, tačiau lietuvių augintojus supirkimo kainos tenkina. Priklausomai nuo veislės ir kokybės, obuolių supirkimo kaina šiuo metu svyruoja nuo 1,0 iki 1,8 lito už kilogramą.

"Obuolių verslas pelningas, ypač tiems, kurie turi verslinius sodus. Sunkiau tiems, kurie pradeda nuo nulio, nes reikia daug investicijų: ir sodinamajai medžiagai, ir saugykloms, ir specializuotai technikai. O atsipirkimo laikotarpis netrumpas", - pažymėjo D.Kviklys.

Nauji sodai neveisiami, seni - naikinami

Verslinių sodų asociacijos direktorius apgailestauja, kad pastaruosius penkerius įveisiama labai mažai naujų sodų, mat Lietuvai įstojus į ES buvo nutraukta naujų sodų įveisimo paramos programa. O iki 2006-ųjų Lietuvoje kasmet buvo veisiama apie 200 hektarų naujų sodų, per penkerius metus iki stojimo į ES atnaujinta apie 1000 hektarų sodų, kurie, pasak D.Kviklio, šiuo metu ir duoda didžiausią derlių.

Aštuonerius metus obelų nebesodina ir didžiausia šalyje sodininkystės bendrovė "Naradava" (Pasvalio r.). Kaip LŽ sakė jos direktorius Aloyzas Grygalis, vienam hektarui obelų sodui įveisti reikėtų mažiausiai 30 tūkst. litų, o atliekamų pinigų bendrovė neturi, nes jau kelerius metus dirba nuostolingai. "O kada atsipirks, patys suprantate, čia ne kviečiai ir ne kopūstai... Reikės kelerius metus palaukti, kol pradės derėti. O prižiūrėti sodą reikia", - dūsavo vadovas. Jo žodžiais, Lietuvoje ne tik neveisiami nauji sodai, bet kai kurie ir likviduojami. "Žiemą vaismedžiai iššalo, sodininkai kompensacijų negavo, tai ir naikina sodus. Viename sode neseniai iškirsta 20 hektarų, Biržuose dabar naikinama 50 hektarų obelų", - teigė A.Grygalis.

Šiemet iš 300 hektarų "Naradavos" ūkio sodų obuolių priskinta tiek pat, kiek pernai, kai dalį vaismedžių pakirto šalnos. Iš viso - apie 3 tūkst. tonų (geriausiais metais bendrovėje skinama apie 5 tūkst. tonų) obuolių. Iš jų daugiau kaip pusė - desertiniai, jie visi jau sukrauti į saugyklas, kuriose produkciją galima laikyti iki balandžio. Didžiąją dalį obuolių "Naradava" parduoda Lietuvoje, apie ketvirtadalį išveža į Latviją ir Estiją.

Lietuviškųjų kokybė geresnė

Išoriškai lietuviški obuoliai atrodo taip pat arba kiek prasčiau už importinius, tačiau D.Kviklys įsitikinęs, kad maistinėmis savybėmis jie lenkia atvežtinius. "Tie "Golden" arba lenkiški obuoliai yra labai gerai transportuojami. Be to, Vakaruose obuoliai prieš patekdami į saugyklas ar prekybos tinklus šiek tiek apdorojami, pavaškuojami, pablizginami. Lietuvoje tai labai pakeltų savikainą, tad mes to nedarome. Lenkai to irgi nedaro. O maistinė mūsų krašte išaugintų obuolių kokybė, drąsiai galiu teigti, yra tikrai geresnė. Pirma, mūsų užauginti obuoliai yra "šiauriausi" iš visų, tiekiamų į Lietuvos rinką. O kuo toliau į šiaurę, tuo mažiau kenkėjų, mažiau ligų. Taigi reikia mažiau chemijos. Aišku, priklauso nuo obuolių veislių, bet vis tiek mes purškiame trečdaliu mažiau nei Lenkijoje ir perpus mažiau negu Vakarų Europoje", - tvirtino verslinių sodų specialistas.

Mokslininkas teigė, kad cheminių apsaugos priemonių likučių lietuviškuose obuoliuose praktiškai nerandama, o iš Vakarų Europos atvežtuose obuoliuose jų yra "normos ribose". "Cheminių medžiagų normas diktuoja Pietų šalys, naudojančios ypač daug pesticidų, nes ten tokios sąlygos, kad su kenkėjais reikia labai intensyviai kovoti", - aiškino D.Kviklys.

Skaičiai

Pagal pasėlių deklaravimo duomenis Lietuvoje yra 4 tūkst. ha verslinių sodų. Tačiau intensyviai prižiūrimų ir prekinę produkciją išauginančių (ne ekologinių) sodų yra maždaug 2 tūkst. ha.

Vidutiniškai priskinama 40 tūkst. tonų obuolių.

Nuo 2008 metų šalyje neįveista nė vieno hektaro naujų verslinių sodų.

Desertinių obuolių kainoms Lietuvoje nemažos įtakos turi derliai Lenkijoje. Kaimynų konkurencingumą didina ir mažesnis pridėtinės vertės mokestis obuoliams: Lenkijoje jis sudaro 5 proc., Lietuvoje - 21 procentą.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"