TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Obuolys vėl bėga nuo obels

2012 09 03 8:02
LŽ archyvo nuotrauka/Sulčių koncentratas ypač patogus tuo, kad jį lengva sandėliuoti ir užima mažai vietos.

Neblogo obuolių derliaus šiemet sulaukę sodininkai neramiai dairosi į vakarinius kaimynus, kur nuo vaisių šakos lūžta. Lenkijos įtaką obuolių kainoms Lietuvoje jie vertina dvejopai.

"Šiemet derlius geresnis nei vidutinis. Ypač daug obuolių Suvalkijoje ir Dzūkijoje. Daug obuolių ir Žemaitijoje. Vidurio ir Rytų Lietuvos sodininkams šie metai irgi dosnūs, o mažiau - šiaurės rytinėje dalyje. Kainos svyruoja apie 15 centų už kilogramą. Tiek mokama žmonėms, atvežantiems iki kelių šimtų kilogramų obuolių, o iš stambių ūkininkų medelynų bendrovė juos parsiveža pati ir už kilogramą moka apie 20 centų", - įpusėjusį antrarūšių vasarinių obuolių, naudojamų perdirbti, sezoną LŽ apibūdino Panevėžio UAB "Malus" vadovas Jonas Balčėtis. Jis spėja, kad kiti metai gali būti prastesni, nes daug senesnių obelų po gausesnio derliaus mėgsta kitą sezoną pailsėti.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje numatomas penktadaliu mažesnis negu pernai rudeninių obuolių derlius, tačiau obuolių augintojai padėties nedramatizuoja - matyt, statistikai daugiau skaičiuoja desertinius obuolius, kurie yra brangesni ir keliauja į prekybos centrus.

Išrankūs pirkėjai

"Vasarą buvo nemažai alyvinių, bet niekas jų nenori: žmonės ir patys prisiaugina, ir į turgų neša, o prekybos centrai alyvinių vengia, nes tai greitai vartojamas, nepatvarus obuolys, minkštas, vos sutrenktas ar spūstelėtas greitai paruduoja ir netenka prekinės išvaizdos. Niekas už jų kilogramą nenori nė po litą mokėti. Tai ir tenka didesnę dalį išmesti, nes ir perdirbėjams jie nepatinka", - pasakojo Kaišiadorių ŽŪB "Žiežmarių sodai" direktorius Alfonsas Budrevičius ir su gailesčiu prisimena, kaip vienais nederlingais metais už kilogramą alyvinių buvo noriai mokama po 2 litus.

Pasak bendrovės vadovo, kiek nepavyko parduoti, teko išmesti, nes alyviniai obuoliai anksti sunoksta, bet greitai ir pernoksta, ima trūkinėti.

"Turime bėdų dėl alyvinių, bet obelų dar laikome savo senuose soduose kokius 3 hektarus, kol obelys pačios nudžius. Panašiai ir antaniniai. Šie dideli, sultingi rudeniniai obuoliai kvapūs, gali būti ilgai laikomi, ypač tinka konservuoti, bet neišvaizdūs, todėl prekybos centrų irgi neperkami, - sakė A.Budrevičius. - Žmonės dabar ieško, kad būtų gražūs, o kokybė nesvarbu, todėl ir prekybininkai mieliausiai perka tuos, kurių stora ir tamsi odelė, kad ne taip būtų matyti sutrenkimas."

Atsižvelgdami į rinkos poreikius, žiežmariškiai plečia žemaūgių obelų, auginančių rinkai tinkamus desertinius vaisius, plotus.

Sodininkai neramiai žvilgčioja į vakarinius kaimynus, nes Lenkijoje šiemet obelų šakos lūžta, todėl tikėtis geros kainos rinkoje neverta.

Dvejopas poveikis

J.Balčėčio nuomone, dabartinės antrarūšių obuolių kaina turėtų išsilaikyti bent iki rugsėjo vidurio, ir abejoja, kad ji gali nukristi iki 5 centų už kilogramą, kaip buvo 2009 metais. Atvirkščiai, rugsėjo pabaigoje veikiausiai keliais centais bus brangesni rudeniniai obuoliai.

UAB "Malus" supirktus obuolius tiekia perdirbėjams - daugiausia AB "Anykščių vynas" ir UAB "Vaiskona", prieš dešimtmetį įsikūrusiai buvusio Vilkaviškio konservų fabriko teritorijoje. Anykštėnai guodžiasi, kad nėra populiarus jų gaminamas natūralus ir spirituotas vynas, pastaruoju metu išgyvena finansinį sunkmetį ir bando vaduotis

gamindami obuolių sulčių koncentratą bei sultis. O "Vaiskona" tapo neabejotina obuolių sulčių koncentrato gamybos lydere. Šios bendrovės direktorius Rolandas Sirtautas atsisako pasakoti apie antrarūšių obuolių kainas, nes su kiekvienu stambesniu tiekėju derasi atskirai. Be to, anot bendrovės vadovo, nuolat keičiasi ir kaina pasaulinėje sulčių koncentrato rinkoje. "Tai mums svarbu, nes tik iki 5 proc. produkcijos lieka Lietuvoje, o visa kita eksportuojame. Krinta sulčių koncentrato kainos - pinga ir obuoliai. Visai kaip biržos prekyboje", - aiškino R.Sirtautas.

Matyt, didžiausi Lietuvoje perdirbėjai supirkimo kainomis nelepina, bet ir numušti jų per daug negali, nes, anot "Žiežmarių sodų" vadovo, antrarūšių obuolių kainą pakoreguoja kiekvieną vasarą į Lietuvą obuolių atvažiuojantys perdirbėjų atsiųsti vilkikai iš Lenkijos.

"Jie moka neblogai, todėl, matyt, šiek tiek prilaiko ir mūsiškių supirkėjų siūlomas kainas", - svarstė A.Budrevičius. Pasak jo, ir šiemet lenkai jau domisi galimybėmis nusipirkti obuolių. Mat Lenkijoje obuolių daug, bet Lietuvoje jie randa tokių perdirbti tinkamų veislių, kokių ten neauginama.

Taigi Lenkijos kaimynystė, nepalanki lietuviškų desertinių obuolių kainoms, padeda išlaikyti antrarūšių obuolių kainų lygį.

Desertinių obuolių kainomis šiemet nepatenkinti Latvijos gyventojai. Mat, kaip teigiama šios šalies dienraštyje "Neatkariga", šiemet vietinių obuolių derlius prastas, todėl rinkoje jie brangesni negu pernai: už kilogramą alyvinių mokama po 0,8-1 latą (3,96-4,96 lito), už cukrinukus - 0,6-0,8 lato (2,97-3,96 lito), už antaninius - 0,5-0,6 lato (2,48-2,97 lito).

Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, laukiama, kad obuoliai šiemet brangs 10-15 procentų. Mat, kaip praneša tenykščiai analitikai, pigių lenkiškų obuolių šiemet laukti neverta, nes Lenkija neva radusi pelningesnių eksporto rinkų, kuriose obuolius parduoda gerokai brangiau.

Ieško patikimų darbininkų

Lietuvoje veikiau pastebimos atvirkščios tendencijos.

Kaip ir kasmet, sodininkystės ūkiai ir supirkėjai per darbymečio įkarštį priima žmones laikinai dirbti. Antai "Žiežmarių sodams" šią vasarą talkina apie 50 skynėjų, tačiau bet ko bendrovė nepriima.

"Šiemet nusprendėme neieškoti žmonių darbo biržose, nes jie daugiau "bambalinėja", negu dirba, - neieškojo žodžių medelyno vadovas. -  Mums reikia tokių, kurie ir dirbti netingėtų, ir užsidirbti norėtų. Niekas nereikalauja, kad dirbtų 12 valandų kaip Ispanijoje, bet pasispaudus, mažiau plepant telefonu galima daug suspėti ir per 8 valandas."

Pasak A.Budrevičiaus, dar porą savaičių obuoliai bus skinami, vežami į sandėlius, o paskui teks kratyti, rinkti nuo žemės ir parduoti kaip antrarūšius.

Apie 20 žmonių laikinai dirbti priima ir "Malus", bet irgi ne kiekvieną pasisiūlantį. "Kandidatus atrenkame atidžiai, nes mums svarbu, kad žmogus būtų sąžiningas ir nepriekaištingai atsiskaitytų su obuolius atvežančiais žmonėmis", - sakė J.Balčėtis.

Perdirbėjams irgi pats įkarštis, bet rinkos lyderė "Vaiskona" vasarą dalį žmonių atleido ir naujų priimti neketina. Mat nusipirkus šveicarišką gamybos įrangą, su tomis pačiomis energijos sąnaudomis ir 15 proc. mažiau darbuotojų gamybos apimtis padvigubėjo. 1999 metais pradėjusioje veiklą bendrovėje iš anksčiau dirbusių 80 žmonių liko vos apie 30.

Šiemet "Vaiskona" tikisi pagaminti apie 4000 tonų obuolių sulčių koncentrato, kuris beveik visas bus eksportuojamas daugiausia į Vokietiją, Lenkiją, Austriją ir Italiją.

Ne milteliai ir ne chemija

Sulčių koncentrato gamybą R.Sirtautas laiko aukštųjų technologų sritimi. "Kiekvienas potencialus pirkėjas iš Vakarų pirmiausia stengiasi pamatyti, kaip prekė gaminama, ir tik paskui pasirašo kontraktą. Šią savaitę buvo atvykę specialistai iš Vokietijos. Susidariau įspūdį, kad jie daugiau pamatė, negu tikėjosi - juk įranga visiškai nauja, orientuota į rytdieną, ir su ja dirbame tik trečią mėnesį: mėnesį pernai rudenį ir pusantro mėnesio šiemet", - LŽ didžiavosi bendrovės vadovas, bet vėl neatskleidė, kiek investicija kainavo - "kad niekas nepradėtų pavydėti".

Sulčių koncentratas, naudojamas daugiausia sulčių ir vyno gamybos pramonėje, anot R.Sirtauto, labai vertinamas Vakarų Europoje ir nepelnytai niekinamas Lietuvoje.

Visišku pramanu jis laiko kalbas, neva sultys, pagamintos iš koncentrato, yra ne tokios vertingos kaip natūralios, netgi kenksmingos sveikatai, nes esą gaminamos naudojant chemiją.

"Iš tikrųjų gamyboje nenaudojame nė vieno produkto, kuris būtų išgautas ne iš gamtos. Dedame truputį sulčių išsiskyrimą spartinančių fermentų, bet ir jie išgaunami iš kitų augalų. Nenaudojame jokių modifikuotų augalų, jokių cheminių priedų. Sukoncentravus sultis, gaunama tai, kas gaunama valgant natūralius obuolius", - tvirtino R.Sirtautas.

Obuolių sulčių koncentratas - ne milteliai, kaip kartais manoma, o tąsi, primenanti medų substancija. Šioje medžiagoje visiškai nėra vandens, todėl nėra ir terpės veistis bakterijoms, tad 2-3 metus galima laikyti bet kokiomis sąlygomis, kur mažai drėgmės.

"Tikra yra tai, kad garinant sultis aukštoje temperatūroje žūva ne tik mikrobai, bet ir kai kurie pagrindiniai vitaminai, pavyzdžiui, vitaminas C. Bet juk jis išsiskaido ir sultis ruošiant žiemai, ir obuoliams pastovėjus", - įrodinėjo bendrovės vadovas.

Pasak jo, vienu metu buvo minčių obuolių sulčių koncentrato buteliukus sugrąžinti į parduotuvių lentynas, bet kol kas nuspręsta susilaikyti, nes pilstymo linijos brangiai kainuoja, o Lietuvos žmonės, įtikėję pramanais, šiam produktui nėra draugiški.

"Tai mūsų bėda. Iš tikrųjų daug sveikiau yra gerti sultis, pagamintas koncentratą praskiedžiant paprastu vandeniu, užuot pirkus pigų importinį neaiškios kilmės ir sudėties gėralą. Žmonės po truputį jau atvažiuoja, nusiperka puslitrį kitą. Tai nėra brangu, kilogramas koncentrato kainuoja apie 8 litus, o iš jo galima pasigaminti daugiau nei kibirą sulčių", - sako bendrovės vadovas.

Anot jo, sulčių koncentratas ypač patogus tuo, kad jį lengva sandėliuoti ir užima mažai vietos. Todėl išvežti pirkėjui siuntą koncentrato užtenka vieno vilkiko, o iš jo pagamintoms sultims reikėtų dešimties. "Mes į Vokietiją vežame savo koncentratą, nes čia jo mažai kam reikia, o parsivežame tą patį koncentratą, praskiestą vandeniu", - nesusivokė R.Sirtautas, lyg siūlydamas kam nors griebti paprastą verslo idėją.

Skaičiai

Pasaulinės obuolių ir kriaušių asociacijos (WAPA) preliminariomis prognozėmis, šiemet Lietuvoje užaugs apie 39 tūkst. tonų obuolių, arba 20,4 proc. mažiau negu pernai (49 tūkst. tonų). Tai pranešama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje "Agrorinka". Jeigu asociacijos prognozės pasitvirtins, obuolių derlius šiemet sumažės labiau negu Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. WAPA prognozėmis, obuolių derlius ES gali būti apie 9,74 mln. tonų - 9 proc. mažesnis negu pernai ir 7 proc. mažesnis nei pastarųjų trejų metų vidurkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"