TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Okeaninis laivas - nauja uosto istorija

2015 06 04 6:00
Laivas „MSC Charleston“ gali gabenti 8089 sąlyginius konteinerius. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vakar į Klaipėdą atplaukęs ilgiausias uosto istorijoje beveik 325 metrų ilgio laivas „MSC Charleston“ atidaro per 150 mln. eurų kainavusį konteinerių paskirstymo centrą – vadinamąjį HUB‘ą.

Pasaulio laivybos lyderei „Mediterranian Shipping Company“ (MSC) priklausantis laivas „MSC Charleston“ gali gabenti 8089 sąlyginius konteinerius (TEU). Į Klaipėdą jis atplaukė nepilnas, nes kanale tokiems dičkiams dar trūksta pusantro metro gylio. Maksimali darbinė šio laivo 14,5 metro gramzda reikalauja, kad kanalas būtų bent 16 metrų, prie krantinės – metras po kiliu.

Didžiausias į Baltijos jūrą įplaukęs „E triple“ klasės milžinas, 18 tūkst. TEU talpos Maersk“ laivas, pernai lankėsi Gdanske, bet taip pat įplaukė nepilnas, nors šis jūroje statytas uostas yra gilesnis nei Klaipėda. Konkurencija dėl didžiųjų konteinerinių krovos laivų vyksta visame regione ir labai sparčiai.

Nebus fiderinis uostas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) nurodo, kad iki šiol į Klaipėdos uostą atplaukdavo tik Baltijos ir Šiaurės jūromis kursuojantys konteineriniai laivai-fideriai. Okeaninių laivų priėmimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkciją vykdydavo didieji Vakarų Europos uostai: Roterdamas, Antverpenas, Hamburgas ir kt.

Nuo šiol Klaipėdos uostas rinkai praneša žinią, kad gali priimti tiesioginių laivybos linijų konteinervežius, kurių talpa – iki 12 000 TEU.

„MSC Charleston“, kurio ilgis prilygsta Vilniaus TV bokštui, buvo apsuktas Smeltės laivų apsisukimo rate, kurio ilgis - 600 metrų, plotis - 800 metrų.

KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus džiaugiasi, kad MSC nusprendė Klaipėdą įtraukti į tarptautinį konteinerių paskirstymo tinklą. Viena iš pasirinkimo priežasčių esą buvusi ta, kad didieji greitaeigiai konteineriniai laivai neturi ledo klasės ir negali plaukioti tarp ledų, o Klaipėdos uostas yra neužšąlantis. Kita – platus geležinkelio užnugaris, nes į kitus uostus konteineriai dažniausiai atvežami ir iš jų išvežami autotransportu.

Dvigubai didesnio „MSC Charleston“ nei paprastai į Klaipėdą atplaukiančių 3-4 tūkst. TEU laivų krova kartu žymi ir bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro veiklos pradžią. Į šiandien vykstančią oficialią centro atidarymo ceremoniją atvyksta bendrovę valdančios kompanijos „Terminal Investment Limited“ (TIL) atstovai, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, KVJUD vadovai ir kiti svečiai.

Didės konteinerių apyvarta

Į konteinerių centro infrastruktūrą, krantinių statybą ir laivų apsisukimo rato gilinimą, KVJUD yra investavusi 200 mln. litų. Atlikti darbai leistiną gramzdą prie 82-96 krantinių padidino nuo 12 iki 13,2 metro. Operatoriaus investicijos į teritoriją, kai teko išgriauti 70 pastatų ir įrengti dangas, bei galingus kranus, A. Vaikaus žiniomis, panašios. Šiuo metu KVJUD dar stato estakadą per geležinkelio liniją, kuri išskaidys transporto srautus, kad kuo mažiau liktų konteinerių apyvartos trukdžių.

„Kalbant apie „Klaipėdos Smeltę“, kuo ši teritorija tapo, reikėtų prisiminti istoriją, 2004 metus, kai kiti uosto naudotojai skeptiškai vertino investicijas į buvusį Žvejybos uostą. Keitėsi ir „Smeltės“ požiūris, kol pereita prie strategijos kurti konteinerių centrą. Pernai baigėme rengti terminalo infrastruktūrą, „MSC Charleston“ reiškia, kad investicijos ima atsipirkti“, - kalbėjo A. Vaitkus.

Pasak jo, gaunamos uosto pajamos iš „transšipmento“ (krovinio perkrovimo iš laivo į laivą) yra 1,7 karto didesnės nei iš įprastinių rinkliavų, nes vienas didelis laivas pritraukia 3-4 fiderinius. Vien iš „MSC Charleston“, preliminariais skaičiavimais, bus gauta 58 tūkst. eurų.

Klaipėdos uosto tarnyboms didieji laivai tampa kasdieniu reiškiniu, pernai 200 metrų ir ilgesnių laivų padaugėjo penktadaliu. „Tai patvirtina, kad gilindami uostą einame teisingu keliu. Kuo greičiau reikia tvarkyti kanalą pasukant šiaurinį molą, kad laivai įplauktų tiesesne linija, būtina gilinti įplauką ir krantines, kad galėtume priimti visus laivus, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą“, - įsitikinęs uosto vadovas. Šiuo metu puse metro, iki 15 metrų, gilinama šiaurinė uosto dalis, darbus austrų kompanija „Strabag“ numato užbaigti spalį. Pasiekti 17 metrų gylį visame kanale numatoma iki 2020 metų.

KVJUD duomenimis, valstybės nauda iš uosto kasmet siekia 145 mln. eurų, nes vien tona krovinių visoje grandinėje uždirba per 20 eurų. Pastaraisiais metais uostas perkrauna daugiau kaip po 36 mln. tonų krovinių. Nerimą kelia tai, kad dėl geopolitinių priežasčių mažėja konteinerių apyvarta, bet šis reiškinys apėmęs visą regioną ir, tikimasi, yra laikinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"