TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Olandai mina "močiučių" dviračius

2009 10 19 0:00
Olandijoje kai kurie dviračiai pritaikyti keliauti su vaikais. Gatvėse pilna dviratininkų - tiek mamų, tiek tėčių, vežančių po 2-3 atžalas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nyderlanduose išlaikyti automobilį gali būti per brangu net dideles pajamas gaunančiam šalies gyventojui - taip politikai siekia mažinti mašinų srautus gatvėse. Todėl pagrindinė olando transporto priemonė - dviratis.

Amsterdamas dažnai tituluojamas vienu tolerantiškiausių miestų pasaulyje - ir ne tik dėl lengvų narkotinių medžiagų ar prostitucijos legalizavimo. Nyderlandų sostinėje kaip namie gali jaustis bet kokios tautybės ar tikėjimo žmogus. Čia gyvena per 170 skirtingų tautų. Pastaruoju metu į Olandiją daugiausia imigruoja žmonių iš Surinamo, Turkijos ir Maroko.

Amsterdamo gyventojai juokauja, kad jų miesto vėliavoje esantys trys kryžiai simbolizuoja narkotikus, seksą ir dviračius. Iš tiesų Nyderlandai nenusileidžia dviratininkų rojumi vadinamai Danijai, kurioje dviračių takai taip pat driekiasi visoje šalyje, ne tik sostinėje. Amsterdamo gatvės suprojektuotos taip, kad telpa ir automobiliai, ir tramvajai, ir dviratininkai. Ten jos, palyginti su Vilniaus gatvėmis, gerokai siauresnės, o vietos užtenka trims skirtingoms transporto rūšims. Beje, automobilių spūsčių Amsterdamo senamiestyje neteko matyti net piko valandomis.

Dviračiai - pagrindinė šio miesto gyventojų susisiekimo priemonė. Manoma, kad sostinės gatvėmis važinėja apie 600 tūkst. dviratininkų. Beje, tūkstančiai šių transporto priemonių guli miesto kanalų dugne.

Olandai dviračius mina ištisus metus, nes čia ir žiemą retai kada būna šalta ar sninga. Tiesa, stiprokas vėjas ir staiga besikeičiantys orai - šios šalies kasdienybė. Dviračiais į darbą keliauja net aukščiausio rango politikai, stambių įmonių vadovai, paprasti tarnautojai, moksleiviai, studentai, pensininkai, ištisos šeimos.

Šia transporto priemone olandai vežioja ne tik šunis ar kates, gėles, didžiulius krepšius pirkinių, bet ir draugus. Kai kurie dviračiai pritaikyti keliauti su vaikais. Gatvėse pilna dviratininkų - tiek mamų, tiek tėčių, vežančių po 2-3 atžalas. Tam priekyje yra įrengtas specialus krepšys, į kurį susodinami šiek tiek paaugę vaikai. Kūdikiams vežti ant dviračio vairo paprastai būna pritaisyti specialūs laikikliai. Kiti tėvai keliauja pasodinę mažylius į kuprines panašius krepšius ir prisitvirtinę prie krūtinės.

Amsterdamo gyventojai neslepia, kad dviratininkai nepaiso nei raudonų šviesoforų signalų, nei kitų eismo taisyklių, tačiau atsiradus pėsčiajam ant jų tako garsiai signalizuoja pažeidėjui.

Paklausūs vogti dviračiai

Beveik visi Amsterdamo gatvėmis riedantys dviračiai yra itin seni, "retro" stiliaus. Dauguma jų - labai prastos būklės, ne tik tarškantys, braškantys, bet ir gerokai parūdiję, aplankstytais ratlankiais, apiplyšusiomis sėdynėmis. Tačiau kiekvienas olandas didžiuojasi turėdamas kuo senesnį, vadinamąjį močiutės dviratį.

Gyventojai neslepia, jog taip yra dėl to, kad dviračiai masiškai vagiami. Policija su tokio pobūdžio nusikaltimais nesėkmingai kovoja jau daugelį metų.

Vieną prevencijos priemonių prieš vagis taiko patys gyventojai - išmargina dviračius kuo unikaliau, kuo ryškiau ir meniškiau. Svarbiausia, kad pavogtą transporto priemonę savininkui būtų paprasčiau atpažinti. Tokie dviračiai rečiau traukia ne tik ilgapirščius, bet ir galimus pirkėjus. Policija, sustabdžiusi asmenį, minantį nelegaliai įsigytą dviratį, skiria jam 160 eurų baudą.

Olandai patys prisipažįsta, kad kovoti su tokiomis vagystėmis sunku, nes pirkėjų visuomet atsiranda. Kaip pasakojo Amsterdame užkalbintas vyras, visi miesto gyventojai puikiai žino, kur galima nebrangiai gauti dviratį. Olandas neslėpė, kad vogtus dviračius perka net, pavyzdžiui, mokytojai. Ypač aktyviai jais esą prekiaujama prie Amsterdamo stoties.

Vogto dviračio kaina siekia 50-80 eurų, o už gerą jo apsaugą tenka pakloti apie 100 eurų. Tuo metu naujas paprastas miesto dviratis parduotuvėje kainuoja vidutiniškai 600-700 eurų, bet su priekaba, skirta vežti daugiau žmonių ar daiktų, - 1,5-2,5 tūkst. eurų. Amsterdame išsinuomoti visai dienai šią transporto priemonę galima už 7-10 eurų. Už valandą reikia mokėti kelis eurus.

Olandijos sostinės gyventojams kyla nemažai problemų, kai tenka spręsti, kur saugiai palikti dviračius. Prie stoties ir keliose kitose aktyviose miesto vietose yra įrengti specialūs garažai, panašūs į daugiaaukščius automobilių garažus. Jie būna net 3 aukštų ir turi apie 2,5 tūkst. vietų.

Amsterdame taip pat įrengta nemažai dviračių stovų, tačiau visiems gyventojams jų tikrai neužtenka. Todėl kiti rakina savo transporto priemones visose įmanomose ir neįmanomose miesto vietose. Sostinės tiltai ir tvoros "nukabinėtos" dviračiais kaip Kalėdų eglutės papuošalais - keliais aukštais iš abiejų pusių. Senamiesčio gatvelėse jie taip sustatyti keliomis eilėmis. Bet kai kurie dviračiai tiesiog numesti ar nuvirtę ant žemės, tiesa, itin prastos kokybės.

Kelioms šeimoms - vienas automobilis

2009 metų duomenimis, Amsterdame įregistruota apie 750 tūkst. gyventojų, taigi gerokai daugiau negu mūsų sostinėje. Vilniuje gyvena per 500 tūkst. žmonių. Tačiau automobilių srautai abiejuose miestuose akivaizdžiai skiriasi.

Lietuvoje gyvenimo lygis gerokai menkesnis nei Nyderlanduose, bet mūsų šalies gyventojai nevengia pasipuikuoti prabangiais ir kuo didesniais automobiliais. Dažna šeima jų turima net po kelis.

Tuo metu gerai uždirbančiam olandui išlaikyti automobilį yra brangu. Nyderlandų politikų užmojis - ne tik mažinti mašinų spūstis, bet ir taip kovoti su klimato atšilimu.

Pamatyti Amsterdamo gatvėmis riedantį visureigį - retenybė. Dažniausiai olandai važinėja naujais mažais ir ekonomiškais automobiliais.

Be to, šios šalies valdžia ėmėsi iniciatyvos kompensuoti dalį transporto išlaidų toms šeimoms, kurios sutinka su keliomis kitomis dalytis vienu automobiliu. Pavyzdžiui, 3-4 šeimos gali tarpusavyje susitarti ir pagal iš anksto sudarytą grafiką naudotis mašina joms patogiu metu. Kadangi praktiškai visi gyventojai turi dviračius ir aktyviai jais važinėja, toks "tarpšeiminis" automobilio naudojimas nesudaro olandams didelių problemų ir yra paklausus.

Minėtų mašinų kol kas nėra labai daug. Jų išskirtinis bruožas - raudona spalva ir žaliai išpiešta raidė "e".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"