TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Onkologiniai ligoniai dirba iki nukritimo

2014 11 26 6:00
Dalies darbingumo dėl ligos netekęs žmogus Lietuvoje socialinių draudimo išmokų gali tikėtis tik katino ašarų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Paskutinės stadijos vėžys nėra pakankama priežastis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios sprendimu „Sodra“ skiria netekto darbingumo pensijas, nuspręsti, kad ligoniui svyruoja žemė po kojomis ir jis dirbti nepajėgus.

Net ir tokiems onkologiniams ligoniams Lietuvoje dažniausiai nustatomas 45-55 proc. darbingumas, atitinkamai ir mažiausia trečio (lengviausio) lygio invalidumo pensija. Negaudami „orios“ pensijos, kuri leistų išgyventi, cheminio švitinimo seansų išsekinti, svaigstantys ir iš kojų virstantys ligoniai priversti toliau dirbti, kad galėtų nusipirkti maisto ir reikalingų vaistų. Minėtos tarnybos sprendimą atkaklesnieji onkologiniai ligoniai skundžia, tačiau skundo išnagrinėjimo dažnas nesulaukia, nes miršta.

Diagnozė apvertė gyvenimą

Prieš dvejus su puse metų sostinėje dirbančią valstybės pareigūnę (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut.) pribloškė netikėta žinia. Elektroniniu paštu į darbo kompiuterį ji gavo chemoterapeutės atsiųstą laišką su baisia diagnoze – jai nustatytas ketvirtos stadijos vėžys. „Kai perskaičiau, raudojau pirmą ir paskutinį kartą gyvenime“, - prisimena vienos valstybės institucijos vadovė.

Moteris nepasidavė nevilčiai ir ėmė metodiškai gydytis, ji ištvėrė septynis chemoterapijos seansus. O po vieno iš jų pasvarstė: „Visą gyvenimą dirbau valstybės tarnyboje, mokėjau mokesčius, gal galėčiau kreiptis dėl nedarbingumo nustatymo ir invalidumo pensijos?“

Atlikusi nustatytas dokumentų rinkimo ir kitokias procedūras moteris itin nustebo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) onkologiniams ligoniams Lietuvoje dažniausiai išrašo 44-55 proc. darbingumo pažymėjimą, tai yra pripažįsta iš dalies darbingais (buvusi III invalidumo grupė), net jeigu ligoniai serga ketvirtos stadijos onkologine liga.

Tačiau įdomiausia vilnietei pasirodė tai, kokiu būdu atliekama ši „ekspertizė“. „Kai apsilankiau NDNT Vilniaus I teritoriniame skyriuje su peruku (buvau nuplikusi nuo chemoterapijos), gydytojas uždavė vienintelį klausimą: „Kaip jaučiatės?“ Atsakiau klausimu: „Kaip galima jaustis po chemoterapijos seanso? Vakar jį patyriau.“ Tuo vertinimas baigėsi, gydytojas pasakė, kad jam viskas aišku ir kad atsakymą dėl nedarbingumo pateiks raštu“, - prisiminė moteris.

Popierinis ir tikras darbingumas

Paskutinės stadijos vėžiu sergančiai vilnietei atsiųstame atsakyme NDNT nurodė, kad jai pripažintas 55 proc. darbingumo lygis, tai, pasak jos, reiškia, kad ji savo vadovaujamą darbą biure gali toliau dirbti, apribojimai tėra nustatyti dėl tam tikrų sąlygų – darbo su dulkėmis ar pan.

„Mano atlyginimas nemažas, todėl pagal šią pažymą iš „Sodros“ gavau apie 800 litų nedarbingumo pensiją. Bet kalbu apie kitus onkologinius ligonius, kuriems tokia invalidumo pensija siektų tik kokius 200-300 litų. Ar iš to galima pragyventi, gydytis, pirkti vaistus? Dauguma onkologinių ligonių šiuos tarnybos sprendimus skundžia. Tačiau skundo išnagrinėjimo nesulaukia“, - liūdnai šypsojosi pašnekovė.

Ji minėjo konkretų atvejį, kai onkologine liga susirgęs gydytojas, nesitenkindamas jam nustatytu darbingumo lygiu, sprendimą apskundė, tačiau jo rezultatų iki mirties nesulaukė.

Maždaug po metų nuėjusi atnaujinti nedarbingumo pažymos vilnietė pateko pas kitą gydytoją, kuri buvo kiek atidesnė nei jos kolega - pamatavo ligonės kraujospūdį, apžiūrėjo sutinusias kojas, plieskiančius žandus.

„Gydytoja prasitarė, kad jie, gydytojai, patys labai kankinasi, jog yra verčiami pagal galiojančią metodiką onkologinius ligonius pripažinti darbingais asmenimis. Gydytojos teigimu, jeigu aš atvykčiau į tarnybą vežimėliu, man nustatytų antrąją invalidumo grupę, nes vis tiek dar judėčiau ir kalbėčiau. Kadangi atėjau savo kojomis, širdis plaka, galiu kalbėti, šįkart gavau pažymą, kad mano darbingumas siekia 45 proc. (10 proc. mažesnis nei prieš metus). Klausiau gydytojos, ar ji gali įsivaizduoti, kas gali būti baisesnio už ketvirtos stadijos vėžį. Ji atsakė negalinti“, - prisiminė pašnekovė.

Į žurnalisto klausimą, koks buvo jos tikrasis, ne popierinis, darbingumas, moteris atsakė: „Kartais po chemoterapijos pačioms sunkiausioms trims dienoms paprašydavau laikino nedarbingumo pažymėjimo. Vėliau, būdavo, atšliauždavau į darbą arba kolegos savo asmeniniu transportu mane paimdavo iš namų. Kartą po darbo parduotuvėje nualpau ir nugriuvau. Chemija viską naikina, savaitę po seanso žmogus tikrąja to žodžio prasme šliaužia, nes kojos tinsta ir skauda. Dirbau, bet būklė buvo baisi: pykina, silpna, nes beveik nevalgai, vaikštai klupdama. Kartais dirbdavau namie, nes negalėdavau kojų pakelti.“

Atleido nuo naktinio darbo

„Sodros“ darbuotojų įkalbėta, moteris bandė skųsti NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus nustatytą trečią darbingumo lygį. „Ponia, mes čia matėme TOKIŲ (sveikesnių, gerai atrodančių - aut.) pirmos grupės invalidų, kad jūs nepatikėsite“, - įtikinėjo jie vilnietę.

Tačiau skundas pasirodė beprasmis. Išnagrinėjęs skundą NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priimtą sprendimą paliko galioti nepakeistą, o kaip palankias galimam darbui aplinkybes nurodė pareiškėjos aukštąjį išsilavinimą bei teisininkės profesinę kvalifikaciją, 35 metų darbo stažą ir tai, kad pareiškėja tuo metu dirbo.

„Atsižvelgiant į asmens sveikatos sutrikimą įtakojančias ligas, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius mano, jog asmuo negali dirbti su jonizuojančia spinduliuote, negali kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau negu 10 kg, dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, dirbti daugiau negu 1,3 metro aukštyje ir naktinio darbo“, - tokį atsakymą gavo ketvirtos stadijos kiaušidžių piktybiniu naviku serganti ligonė.

Gautoji pažyma moteriai suteikė teisę į transporto lengvatas, kuriomis ji iš principo nesinaudojo.

„Asmuo pats sprendžia, ar jam dirbti“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2013 metais po taikyto gydymo iš dalies darbingais pripažinti 6,7 tūkst. onkologinių ligonių, o nedarbingais - tik apie 1 tūkstantį.

LŽ atsiųstame SADM atsakyme teigiama, kad darbingumo lygis nustatomas tik dėl nuolatinių asmens sveikatos funkcinių sutrikimų – vertinami ligos sukelti padariniai ir sutrikusios asmens sveikatos funkcijos po taikyto visaverčio gydymo.

„Tuo atveju, kai asmuo dėl taikomo specifinio gydymo (chemoterapijos ir kt.) yra laikinai nedarbingas, sveikatos priežiūros įstaiga privalo jam išduoti ir tęsti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Gydantis gydytojas neretai paskuba siųsti asmenį, sergantį onkologine liga, vertinti darbingumo lygio, nors gydymas iš tiesų dar nėra baigtas. Ši problema yra aktuali ir tokią ydingą praktiką būtina išgyvendinti“, - teigė SADM Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

Pasak jos, nustatant darbingumo lygį vertinama ne liga, o jos sukeltas nuolatinis organizmo sistemos funkcinis sutrikimas (išliekantis pritaikius kompleksinį ar taikant palaikomąjį gydymą), kuris riboja asmens galimybę dirbti ir panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją.

„Ta pati liga, atsižvelgiant į taikyto gydymo efektyvumą, kiekvienu atveju gali sukelti skirtingus sveikatos funkcinius sutrikimus, kurie gali nevienodai riboti asmens darbingumą. Kai asmuo dėl jam nustatytų ilgalaikių ir nekintamų funkcinių sutrikimų yra netekęs dalies darbingumo arba yra visiškai nedarbingas, jis pripažįstamas neįgaliu ir jam suteikiamos socialinės garantijos. Atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę ir gydančių gydytojų rekomendacijas, asmuo pats sprendžia, ar jis gali dirbti“, - teigė E. Čaplikienė.

Ji pabrėžė, kad neįgaliems asmenims yra išduodama išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, tačiau „tai tikrai nėra įpareigojimas neįgaliam asmeniui dirbti".

Išvada lemia išmokos dydį

Nedarbingumo lygio nustatymą Lietuvoje reglamentuoja 2005 metų kovo 21 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės ir sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos pasirašytas įsakymas „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo".

2005 metais įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas panaikino buvusias invalidumo grupes ir įteisino darbingumo lygio sąvoką. Nuo tada darbingumo lygį, jo priežastis, atsiradimo laiką, terminus ir netekto darbingumo procentus nustato NDNT.

Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas trimis intervalais: nuo 0 iki 25 proc. darbingumo - asmuo laikomas nedarbingu; nuo 30 iki 55 proc. - iš dalies darbingu; nuo 60 iki 100 proc. - darbingu.

„Sodra“ netekto darbingumo pensijas skaičiuoja pagal netekto darbingumo procentus, kuriuos NDNT įrašo darbingumo lygio pažymos skiltyje “Netektas darbingumas“, atitinkamai padidindama ar sumažindama bazinės pensijos dydį. Papildomam pensijos dydžiui įtakos turi ir kiti dalykai. „Paprastai kalbant, kuo didesnis stažas, kuo didesnės pajamos (atlyginimas), tuo didesnė ir pensija“, - aiškino „Sodros“ atsovas spaudai Martynas Žilionis.

LŽ prašymu „Sodros“ specialistai pateikė duomenis, kokio dydžio pensijos galėtų tikėtis dalies darbingumo netekę asmenys. Apytikriais skaičiavimais 50 metų asmuo, turintis 30 metų socialinio pensijų draudimo stažą ir per pastaruosius 10 metų uždirbęs minimalią mėnesinę algą, kuri dabar siekia 1035 litus „popieriuje“, galėtų tikėtis 260 litų netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, jeigu jam nustatytas 45-50 proc. darbingumas. Toks pat asmuo, uždirbantis 3000 litų iki mokesčių, gautų maždaug 410 litų nedarbingo pensiją.

„Lietuvos žinių“ herojė prisipažino girdėjusi, kad gaunantiems didesnę algą ligoniams Lietuvoje stengiamasi specialiai „numušti“ nedarbingumo lygį, kad nereikėtų mokėti didesnių invalidumo pensijų.

Moteris skaičiavo, kad jai nustačius antrą nedarbingumo lygį, jos „invalidumo“ pensija siektų iki 1500 litų ir tuomet ji tikrai galėtų nedirbti. Tačiau 300 litų „socialines garantijas“ gaunantis onkologinis ligonis, jos nuomone, dirbti yra priverstas, nes kitaip neišgyventų.

SKAIČIAI

2013 metais po taikyto gydymo nedarbingais yra pripažinti 1089 onkologiniai ligoniai, jiems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis.

2013 metais iš dalies darbingais pripažinti 6719 onkologinių ligonių, iš jų 3349 asmenims nustatytas 30-40 proc., 3370 asmenų – 44-55 proc. darbingumo lygis.

2014 metais sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje nuo piktybinių navikų mirė 5936 žmonės.

2014 metais netekto darbingumo (invalidumo ) pensiją gauna 211,6 tūkst. Lietuvos gyventojų, jiems planuojama išmokėti daugiau kaip 1 mlrd. litų.

Šaltinis: SADM, Higienos institutas, „Sodra“

Netekto darbingumo pensijos dydis, litais

Apytikrė 50 metų asmens, turinčio 30 metų socialinio pensijų draudimo stažą ir pastaruosius 10 metų uždirbusio MMA arba 3000 litų „popieriuje“ algą, netekto darbingumo (invalidumo) pensija.

Darbingumo lygis/AtlyginimasMMA3000
75-100 proc.663965
60-70 proc.520821
45-50 proc.260410

Šaltinis: „Sodra“, apytikriai duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"