TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Optimizmo pliūpsnis į Rusijos rinką

2010 03 09 0:00
Rusijoje parduodami lietuviški gaminiai yra trečdaliu brangesni nei vietinių gamintojų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuviškos prekės Rusijos parduotuvių lentynose yra trečdaliu brangesnės nei vietinių gamintojų. Mat mūsų šalyje yra gerokai didesnės gamybos sąnaudos. Tačiau Rusijos milijardinė rinka it magnetas traukia lietuvius ten ieškoti naujų investavimo galimybių.

Nors finansų krizė skaudžiai smogė ir Rusijos ekonomikai, šios šalies atsigaunanti rinka traukia viso pasaulio investuotojus bei verslininkus. Ne išimtis ir Lietuvos verslininkai, kurie vis drąsiau svarsto galimybes plėsti ar kurti naujus verslo ryšius šioje šalyje. Pastebima, kad ir lietuvių lūkesčiai dėl sėkmingesnio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusija iš pesimistinių tampa optimistiniais. Statistikos departamento duomenimis, Rusija vis dar išlieka pagrindine eksporto partnere, į ją išvežama apie 13 proc. visos lietuviškos produkcijos.

Norinčiųjų plėsti veiklą daugėja

Antai Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo tarybos iniciatyva šių metų vasarį buvo atlikta verslininkų apklausa apie verslo ryšius su Rusija. Buvo apklausti 82 verslo įmonių atstovai, kurių didžioji dalis (60 proc.) turi verslo ryšių Rusijoje.

Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu net 59 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų tikisi, jog per ateinančius 2-3 metus Lietuvos ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija sąlygos gerės, 6 proc. - kad blogės, o 34 proc. - neturėjo nuomonės. Net 87 proc. apklaustųjų išreiškė optimistinius lūkesčius dėl verslo ryšių Rusijoje plėtros.

Apklausoje dalyvavusių verslininkų nuomone, plėtoti verslo ryšius Rusijoje labiausiai padėtų geresni tarpvalstybiniai santykiai (56 proc.), mažesni muitai (39 proc.), lengvesnis vizų režimas (37 proc.), daugiau informacijos apie Rusijos rinką (32 proc.), paprastesnę licencijavimo ir sertifikavimo tvarką (31 proc.), patogesnį oro ir sausumos transporto susisiekimą su Rusija ir jos regionais (26 proc.), palankesnes prekių eksporto į Rusiją draudimo sąlygas (24 proc.), pridėtinės vertės mokesčio (PVM) susigrąžinimo problemų sprendimą (14 proc.) bei kita.

Prekės brangesnės trečdaliu

LPK Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo tarybos vykdomasis direktorius Remigijus Kabečius LŽ teigė, kad verslininkams, norintiems patekti į Rusijos rinką, reikia įveikti vieną svarbiausių uždavinių - būti konkurencingiems. Pasak jo, Rusijos produkcijos gamintojai gerokai pranašesni, mat gamybai naudoja pigesnę elektrą, taip pat dujas bei kurą, kai mūsų šalies verslininkams kone kas mėnesį energetiniai šaltiniai brangsta didžiuliu tempu.

"Įvertinus visas sąnaudas paaiškėja, kad būti konkurencingiems su vietiniais Rusijos gamintojais nėra paprasta. Lietuviški maisto produktai ant kaimynės šalies prekystalių yra brangesni net apie 30 procentų. Tačiau nepaisydami nekonkurencingų kainų Rusijos gyventojai vertina ir perka lietuviškus gaminius", - pasakojo R.Kabečius.

Pašnekovo teigimu, daugelis Lietuvos verslininkų organizuoja produkcijos gamybą pačioje Rusijoje, naudodami ten esančią pigesnę žaliavą ir taip sumažindami produkcijos savikainą. R.Kabečiaus nuomone, nuo šių metų pradžios įsigaliojusi muitų sąjunga tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, turėtų palengvinti bent jau verslininkų, eksportuojančių į Rusiją, padėtį. Mat planuojama, kad nuo liepos nebeliks muitų kontrolės postų, tai, kaip manoma, gerokai supaprastins prekių gabenimą. "Dėl muitų sąjungos Lietuvos verslininkams muitai didėjo vežant produkciją į Baltarusiją ir Kazachstaną. Tuo metu į Rusiją eksportuojamoms kai kurioms prekėms muitų mokesčiai net krito. Vasarą bus panaikinti muitų pasienio kontrolės punktai tarp minėtai sąjungai priklausančių šalių, o tai turėtų palengvinti prekių judėjimą", - sakė jis.

LŽ primena, kad Rusija kartu su Baltarusija ir Kazachstanu nuo šių metų sausio 1 dienos įkūrė bendrą muitų sistemą pagal Europos Sąjungos (ES) modelį. Kaip praeitą savaitę pranešė BNS, per Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus vizitą Maskvoje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas siūlė prie muitų sąjungos prisidėti ir Ukrainai. Taip pat prabilta apie galimybę atsisakyti rublio ir kartu su muitų sąjungai priklausančiomis šalimis sukurti naują valiutą.

Faktai

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2009 m. gruodį eksportuota prekių už 3,7 mlrd. litų, importuota - už 3,8 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,1 mlrd. litų ir buvo 90 proc. mažesnis nei 2008-ųjų gruodį. 2009 m. eksportuota prekių už 40,7 mlrd. litų, o importuota - už 45,1 mlrd. litų, užsienio prekybos deficitas sudarė 4,4 mlrd. litų ir buvo 74,8 proc. mažesnis nei 2008 metais. 2009 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija - 13,2 proc., Latvija - 10 proc., Vokietija - 9,7 proc., Lenkija - 7,2 procento. Svarbiausios importo partnerės - Rusija - 30,1 proc., Vokietija - 11,2 proc., Lenkija - 10 proc., Latvija - 6,4 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"