TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Oranžinis laivas plukdo „Agrochemos“ grūdus

2016 09 01 6:00
Laivas „Cetus Ocean“ į rinkas išgabeno 68 tūkst. tonų UAB „Agrochema“ eksportuojamų grūdų. Vidos Bortelienės nuotraukos

Klaipėdos uostas pajėgus priimti visus Lietuvos eksportuojamus grūdus, ir tikimasi, kad prastesnė javų kokybė neturės įtakos pardavimo tonažui. Pirmadienio rytą išplaukęs laivas „Cetus Ocean“ į rinkas išgabeno 68 tūkst. tonų UAB „Agrochema“ eksportuojamų grūdų.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas gana glaudžiai susijęs su investicijomis Klaipėdos uoste. Grūdinės kultūros – viena iš penkių strateginių krovinių grupių, nuo kurių priklauso uosto apyvartos kreivė ir ekonominiai rezultatai.

Abiem šalims naudinga sutartis

Lietus žemdirbiams sugadino javų kokybę, o uostininkams sujaukė gamybinius planus. Nors naujas eksporto sezonas prasidėjo įprastu laiku, liepos pabaigoje, jis dar nespėjo įsibėgėti. Iki šiol uoste grūdais buvo pakrauti vos keli laivai, nes giedros pertraukos, kai galima atidengti triumus, buvo neilgos.

Tačiau praėjusią savaitę apniukusią uosto panoramą nuspalvino ryškus oranžinis „Panamax“ laivas „Cetus Ocean“. Šis Singapūre registruotas 229 metrų ilgio ir 32 metrų pločio 2013 metais statytas laivas buvo prišvartuotas KLASCO krovos terminale.

Įdomu tai, kad jis ne tik pirmą kartą apsilankė Klaipėdos uoste, bet ir pirmą kartą išgabena į rinką Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) kliento, bendrovės „Agrochema“, supirktus grūdus. Į jį supilta 68 tūkst. tonų grūdų. Kraunant pirmąjį „Agrochemos“ užsakytą laivą naudotas tradicinis krovos būdas.

„Tai vienas pirmųjų laivų, su šių metų derliaus grūdais paliekančių Lietuvos krantus. Šie maistiniai grūdai keliauja į Saudo Arabiją. Gali būti, kad likę šimtai tūkstančių tonų greičiausiai bus tinkami tik pašarams, nes gamta šiemet tikrai nelepino augintojų, o kartu ir mūsų“, – sakė UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Darius Karpavičius. Pasak vadovo, įmonė daro viską, kad pagelbėtų grūdų augintojams susitvarkyti su sudėtinga šių metų situacija. Tam labai padeda papildomai atsiradę sandėliavimo plotai KLASCO terminale, kur nuolatos priimami grūdai tiesiogiai iš augintojų bei pervežant iš elevatorių. Tai padeda atlaisvinti „Agrochemai“ priklausančius elevatorius naujiems augintojų grūdų srautams.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža teigia, kad įmonei labai svarbu uoste stiprėjant konkurencijai pasirašyta sutartis su „Agrochema“ dėl krovos kiekio, kuris leis padidinti KLASCO grūdų apyvartą. „Akivaizdu, kad dėl gausesnio eksportuotojų būrio naudos padaugėja visiems: uostui, sausumos transporto sektoriui, agroverslui. Plečiamas kompanijų sandėlių ūkis ir krovinių įvairovė stiprina Klaipėdos uosto pozicijas, nes geri klientų atsiliepimai apie mus padeda įveikti prekybos svyravimus. Tikimės, kad į mūsų pastangas gerinti eksporto sąlygas atsižvelgs ir tie, kurie dabar išgabena grūdus per kaimyninius uostus“, – kalbėjo A. Pauža.

Šiemet KLASCO dirba tokiu pat tempu kaip pernai, todėl tikimasi panašių rezultatų – daugiau kaip 12 mln. tonų krovinių. Sutartys su klientais vertinamos ne tik dėl kylančios apyvartos – jos užtikrina ir kompanijos ekonominį stabilumą.

Eksporto prognozės nekeičia

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia, kad kompanijų investicijos į grūdų terminalus ne tik ekonomiškai pasiteisino, bet ir pagerino Lietuvos žemės ūkio įvaizdį, nes mūsų eksportuotojai tapo matomi rinkoje. Išgilinus krantines ir akvatoriją, per specializuotus terminalus sudarytos sąlygos iš uosto grūdus gabenti įvairiais laivais, į tolimas rinkas yra galimybė pakrauti didžiausius „Panamax“ laivus pilnus. Tai suteikė daugiau komercinio lankstumo.

Praėjusiais metais per Klaipėdą išgabenta daugiau kaip 3 mln. tonų mūsų šalyje užaugintų grūdinių kultūrų, daugiausia – maistinių kviečių. „Prognozuoti naujo sezono derlių mes galime tik pagal pasėlių plotus, kurie šiemet didesni nei pernai. Gamta javapjūtės pradžioje buvo nepalanki, mes kaip žemdirbiai taip pat dairomės į dangų. Bet tikimės, kad eksporto mastas, net jei bus daugiau pašarinių grūdų, išliks panašus“, – sakė uosto atstovas.

A. Drungilo žiniomis, istoriškai daugiausia grūdų perkrauna KLASCO, turinti ir ilgiausias veiklos tradicijas, ir geriausią geografinę poziciją grūdų eksportui, nes prie išgilintų krantinių pati pirmoji pastatė grūdų terminalą ir pradėjo krauti „Panamax“ laivus, o sandėlių plotai čia nuolat didinami atsižvelgiant į kultūrų įvairovę

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"