TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Orientuotis padeda korupcijos žemėlapis

2013 05 07 13:43
Artas Bartas

Nuosavą verslą pradedantys verslininkai, vadinamieji startuoliai, yra skaidresni ir mažiau linkę į korupciją. 

Tačiau verslininkai vargu ar dirbs skaidriai, jei jiems tai „neapsimokės“ ir jie nežinos, jog už nesąžiningą veiklą gali sulaukti sankcijų, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė verslininkas, startuolis Artas Bartas.

- Esate vienas iš iniciatyvos „Bribespot“, kuri žymi internetiniame žemėlapyje vietas, kur buvo reikalauta arba, kur buvo duoti kyšiai, įkūrėjų. Kodėl tokį žemėlapį kūrėte ir kodėl manėte, kad jis reikalingas?

- Dirbdami su skaitmeninėm technologijom, mes gana seniai žinojome, kad šiais laikais kiekvienas žmogus, naudodamas savo išmanųjį telefoną arba netgi naudodamasis kompiuteriu gali labai aiškiai sužinoti, kur pasaulyje jis yra. Mums tiesiog vieną dieną kilo mintis - o kodėl nepabandžius tų technologijų pritaikyti šiek tiek rimtesnėms problemoms? Ir korupcija, galbūt, yra viena iš tų problemų, kuri pasižymi būtent tuo, kad yra labai anonimiška. Tai „Bribespot“ žemėlapio paskirtis būtent ir yra išspręsti tą problemą: sužymėti visus pranešamus kyšius interaktyviame žemėlapyje taip, kad bet kuriuo momentu jūs galėtumėte ateiti, atsidaryti tą žemėlapį ir pamatyti, kur Viniaus mieste yra duodami kyšiai. Ir, visų pirma, pats faktas, kad šitie duomenys atsiranda viešoj erdvėj ir bet kas gali prisijungti, pamatyti ir perskaityti, aš manau, kad tai yra didžiulis pasiekimas. Staiga korupcija tampa ne kažkokia abstrakti problema, o tiesiog labai konkrečių situacijų ir labai konkrečių sąlygų virtinė.

- Esate startuolis - kas tai yra ir kiek toks veiklos modelis skiriasi nuo tradicinio verslo?

- Startuolis yra dar vienas lietuvių kalbos naujadaras, galbūt ne ypatingai gerai skambantis, bet iš tikrųjų tas žodis apibrėžia jaunus žmones, kurie steigia įmones, kompanijas, kurios bando išspręsti problemas dažniausiai panaudodami technologijas, išvystydami naujas technologijas arba tiesiog rasdami naujesnius būdus toms problemoms spręsti. Lietuvoje tas sąmoningas naujų kompanijų ir naujų problemų sprendimas atsirado ne taip seniai, gal prieš 4-5 metus, ir pastaruosius 2-3 metus tikrai matosi, kad atsiranda jau gana sėkmingų kompanijų, kurios žengia tuo keliu.

- Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje galime šnekėti apie jaunąją verslininkų kartą, besiskiriančią nuo vyresnės kartos?

- Taip, iš tikrųjų, mes gana dažnai pasišnekame apie šituos klausimus ir tarpusavyje, ir su savo draugais ir kolegomis. Yra galbūt keletas skirtingų priežasčių, pagal ką mes galime apibrėžti, kas yra tas jaunas verslas, ir aš manau, kad startuoliai – žmonės dirbantys jaunose kompanijose, jie dažnai yra labai skirtingi savo pažiūromis ir netgi tuom, ką jie bando pasiekti savo versle nuo tų tradicinių verslų, kurie veikia Lietuvoje jau 10 - 20 metų. Reikėtų paminėti du esminius bruožus, kodėl aš manau, kad jaunos kompanijos vis dėlto yra skaidresnės ir mažiau linkusios į korupciją.

Vienas - jos dirba toje srityje, kur santykiai su valstybinėmis įmonėmis ar su pareigūnais, kurie gali priimti gerą ar blogą sprendimą, nėra tokie svarbūs. Dauguma startuolių bando spręsti problemas, kaip dalintis nuotraukomis, kokias inovacijas mes galime atvesti į sveikatos apsaugą, ar, galų gale, kaip mes galime padėti paprastam žmogui sekti, kur jis išleidžia savo pinigus. Sutikite, kad šiose srityse yra labai mažai vietos korupcijai, ypač kai tu nuo pat pirmos dienos bandai užkariauti pasaulinę rinką, kurioje yra daug žaidėjų, ir anaiptol nėra aišku, kam gi reikia mokėti, kad pasisektų. Bet kita, gana svarbi priežastis yra ta, kad startuolių kultūra, iš tikrųjų yra gana globali. Iš kalbų, ir iš tai, ką aš girdžiu, aš supratau, kad startuoliams nėra priimtinas kyšininkavimo kelias, ir jie jausis žymiai geriau, jei jie sugebės šitą problemą išspręsti pasitelkdami savo išmoningumą arba savo charizmą ir tiesiog įtikinti kažką, kad tai yra būtina padaryti.

- Ar reikštų, kad startuoliams yra taikomi arba jie patys sau taiko aukštesnius reikalavimus, tokius kaip atskaitingumas ir skaidrumas? Ir jeigu taip, tai kodėl?

- Iš tikrųjų įdomus klausimas. Jeigu mes pasižiūrėtume, iš kur apskritai atėjo tas startuolių judėjimas, tai norim nenorim, bet reikia pripažinti, kad technologiniai inovatoriai ir pionieriai iš Kalifornijos, iš Silicio slėnio, padarė labai didelę įtaką visam šitam judėjimui. Ir kaip ten bebūtų, daugelis tų žmonių vis dėlto buvo idealistai.

Kartais tai būna naivi iliuzija, bet, kai mes kalbame, kaip reikia daryti verslą, tai tas idealistiškumas visą laiką duoda labai gerų dalykų. Iš vienos pusės, tokios kompanijos šiek tiek kitaip žiūri į savo darbuotojus ir supranta, kad darbuotojų gerbūvis yra labai svarbus. Jos mažiau linkusios išnaudoti juos, sakykime, kaip kai kurios korporacijos. Iš kitos pusės – jos taip pat yra įsitikinusios, kad tie verslai turi keisti aplinką ir vienas iš būdų, kaip jie gali visuomenes keisti, tai būtent propaguodami labai skaidrius, sveika konkurencija pagrįstus santykius.

Man atrodo, mes suprasime, kad tie žmonės, kurie sukasi šitoje sferoje, mato labai skirtingą pasaulio suvokimą negu, sakykim, tradiciniai verslai - kur susitikęs bare girdi apie tai, kad jeigu tu nori laimėti viešąjį konkursą, tai neabejotinai turi kažkam sumokėti už tai.

- Kiek tokių startuolių Lietuvoje yra?

- Šita bendruomenė yra labai nedidelė - turbūt yra apie du šimtus aktyviai veikiančių, savo įmones turinčių žmonių, ir yra turbūt dar kokie aštuoni šimtai – tūkstantis žmonių, kurie labai aktyviai pritaria, domisi ir galbūt laukia savo progos sudalyvauti šitame judėjime. Bet jie kuria verslus, kurie anksčiau ar vėliau turės išbujoti į dideles kompanijas, todėl aš manau, kad šita grupė, nežiūrint į tai, kad ji yra labai maža, ji yra labai strategiška. Ir nuo to, kaip seksis jai Lietuvoje, priklauso labai daug kitų dalykų Lietuvoje.

Technologinis sektorius laikui bėgant tampa vis svarbesnis ir jis keičia labai daug gyvenimo sričių: šiais laikais kompiuteriai ir apskritai skaitmeninės technologijos keičia mūsų pasaulį ir, pradėdamos nuo tokių akivaizdžių dalykų kaip klientų suradimas, informacijos perdavimas, jos pamažu pradeda judėti į kitas sritis: mediciną ar vaikų auginimas, ar švietimą. Pamažu naujos technologijos ateina į tas sritis ir pakeičia jas, sukurdamos naujus įrankius, sukurdami naujus procesus ir leisdamos daryti tai, ko mes anksčiau negalėdavome. Dėl to jų vaidmuo tik augs.

- Kaip Jūs manote, ką reikėtų padaryti, kad verslininkai pradėtų veikti atskaitingiau ir skaidriau: ar mes turim laukti verslininkų sąmoningumo, ar mums reikia griežtesnio reguliavimo?

- Kalbant konkrečiai apie verslininkus, tai yra toks žodis kaip „apsimoka“. Verslininkas yra labai pragmatiškas, racionalus žmogus. Ir jeigu jis mato, kad jam apsimoka, ir jo vertybės galbūt nėra stiprios, jis galbūt ir linksta pasielgti ne visai tinkamai. Bet jeigu mes turėsime tokią sistema, kad kiekvienas korupcinis sandoris galės būti anksčiau ar vėliau nubaustas tam tikra finansine bauda, tada pasirodys, kad net jeigu tu laimėjai šį konkursą, ateity jis gali labai stipriai atsirūgti. Tiesiog verslininko vaidmuo galbūt yra šiek tiek kitoks – jisai yra žmogus, kuris organizuoja resursus, ir, sakykim, iš nieko kuria kažką. Ir jeigu mes dar tikėsimės iš jo kunigo vaidmens, kad jis kiekvieną dieną, pabaigęs savo sunkų darbą, atsisės, ir bandys savyje ieškoti, ar jis yra geras žmogus ar blogas ir kaip jis neužsiimtų korupcija, tai galbūt čia yra pernelyg užkelti lūkesčiai.

Jeigu kalbėti pragmatiškiau, vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad verslininkas yra veiklos žmogus ir labai dažnai jis tiesiog veikia atsižvelgdamas į tas aplinkybes ir sąlygas, kurios galioja visuomenėje, kur jis veikia.

- Kiek žinau, šiuo metu gyvenate Berlyne. Ar ten Jums, kaip jaunajam verslininkui ir startuoliui, yra sudaromos palankesnės sąlygos dirbti?

- Iš tikrųjų Lietuva yra labai miela šalis, bet jeigu mes kalbėsime apie verslą, reikia prisiminti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvena trys milijonai žmonių ir, kai mes kalbam apie inovatyvius verslus, inovacijos vis dėlto labai sunkiai skiriasi kelią Lietuvoje. Užtenka vien pažiūrėti į SODROS deklaracijų portalą, su kuriuo teko susidurti pastarosiomis dienomis: yra išmetami milijonai litų, bet tai, ką mes gauname galų gale, iš tikrųjų yra labai prastos kokybės.

Jeigu kalbėsime apie Vokietiją, tai žmonės yra labai pragmatiški. Sakykim, vienas iš tų dalykų, kuris labai patinka man, yra tai, kad intelektualūs produktai yra vertinami: mokėti už kitų žmonių kūrybą, už kitų žmonių protinėmis pastangomis sukurtus produktus yra labai normalus ir sveikintinas dalykas.

Kultūrine prasme Vokietija yra šiek tiek kitokia šalis: jiems jų reputacija yra svarbi ir jie niekada neatideda rytojui tai, ką gali padaryti šiandien. Ir, be to, yra labai efektyvūs: nesvarbu, ar mes užeitume į banką, ar į paštą, ar tiesiog turėtume užsiregistruoti savivaldybėje, visą laiką matai, kad darbuotojai, kurie su tavimi dirba, stengiasi, kad tau ta procedūra neužtruktų ir kad viskas būtų kuo aiškiau ir paprasčiau. Tad aš manau, kad tai yra viena iš tų savybių, kurios mes tikrai galėtume pasimokyti.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"