TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ožkos ir avys ūkiuose kiaulių nepakeis

2014 10 02 6:00
Daroma prielaida, kad apie avių, ožkų ar paukščių auginimą svarstytų tik maždaug dešimtadalis tų ūkininkų, kurie lig šiol augina kiaules. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kiaulių augintojams metas galvoti apie kitokią veiklą – pavyzdžiui, avių, ožkų ar paukščių auginimą, atsisakant kiaulininkystės. Tai jau kurį laiką skelbia žemės ūkio politiką vairuojantys valdininkai. Tačiau ūkininkai į tokius pasiūlymus žvelgia nepatikliai: per brangu, neefektyvu, nėra rinkos.

Po kiaulininkystės sektorių ištikusių nelaimių - afrikinio kiaulių maro viruso ir prekių embargo Rytuose - Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ūkininkus paragino imtis kitos veiklos. ŽŪM vadovai skelbia, kad prioritetiniai sektoriai yra galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, triušininkystė bei paukštininkystė. Tačiau kiaulių nei avys, nei ožkos Lietuvos ūkiuose, ypač dideliuose, regis, nepakeis.

Nėra kas pirktų

Vytautas Gliožeris, Klaipėdos rajono ūkininkas, auginantis 130 kiaulių, pripažįsta, kad padėtis dėl afrikinio kiaulių maro viruso plitimo yra nedovanotina, tačiau jis nesvarsto galimybės auginti kitus gyvulius. Visų pirma, norint imtis naujos veiklos, tektų pertvarkyti visą ūkį. Galiausiai, kaip pasakojo V. Gliožeris, jis turi nemažai įsipareigojimų bankams ir Nacionalinei mokėjimų agentūrai. „Bankai tikrai nelauks, kol aš sugalvosiu pereiti prie kitos veiklos - nusipirksiu ir užauginsiu gyvulius. Tam reikia mažiausiai metų, be to, reikia registruoti ganyklas ir taip toliau. Kas, kad tai prioritetai ar juos remia. Manau, kad geriausia parama tokia, kai valdžia netrukdo dirbti“, – kalbėjo ūkininkas, anksčiau laikęs 500 kiaulių.

V. Gliožerio teigimu, norą auginti avis ar ožkas atima pati rinka. „Užauginti viską galime, bet kas tas ožkas ar avis pirktų. Pilna jau dabar ir avių, ir ožkų, ir triušių augintojų. Bet rinkos nėra. Lietuvoje iš viso mažėja valgytojų“, – argumentavo jis.

Kiaulių maro sukeltas problemas ūkininkaudamas su sūnumi jis sprendžia kitaip. Pavyzdžiui, jau prieš trejus metus ūkį išskaidė ir greta kiaulių pradėjo auginti viščiukus. „Taigi, dabar laikome ir 2 tūkst. viščiukų. Diversifikavome ūkio veiklą. Jeigu kiaulių maras ateitų iki Žemaitijos, mano tikslas – neužkrėsti tvartų. Maras praeis, o valgyti žmonėms vis tiek reikės. Lauktume geresnių laikų“, – dėstė jis. Vis dėlto ūkininkas turi išeitį, mat valdo 180 ha žemės, kurioje auga javai. „Turimoje žemėje užsiimti augalininkyste būtų kur kas logiškiau, nei auginti avis ar ožkas“, – svarstė V. Gliožeris.

Problema – ir žemės trūkumas

Bronius Markauskas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, sakė, kad didžiausia problema kalbant apie alternatyvas kiaulių augintojams – nuosavos lėšos. „Nedaug atsirastų tokių ūkininkų, kurie rizikuotų iš bankų imti paskolas ir kurti naują verslą“, – pabrėžė jis. B. Markauskas daro prielaidą, kad apie avių, ožkų ar paukščių auginimą galvotų maždaug dešimtadalis tų ūkininkų, kurie lig šiol augina kiaules.

„Kiaulininkystės kompleksai dažnai nevaldo žemės, jiems ji ir nėra būtina. Tačiau auginant kitus gyvulius reikia turėti žemės. Auginti avis ar ožkas apsimoka gal tiems, kurie turi nederlingos žemės, kur kalnuotos, akmenuotos vietovės. Lietuvoje aš sunkiai tai įsivaizduoju“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų atstovas.

B. Markauskas, pats užsiimantis pienininkyste, LŽ sakė nė neketinantis keisti veiklos pobūdžio. Visų pirma, tektų įsigyti naujos įrangos, pertvarkyti pastatus. Vis dėlto nusveria ekonominis argumentas. „Dabar laikau 70 karvių. Skaičiuojant pagal generuojamas pajamas, aš turėčiau turėti apie 2 tūkst. avių, kad man atsipirktų. Jei būtų tiek avių, reikėtų daugiau žemės. Nemanau, kad tai apsimokėtų. Valdžia turi ką nors siūlyti - toks jų darbas, bet tai, ką siūlo, neatitinka realybės“, – komentavo B. Markauskas.

Gal imtis kitos veiklos galėtų stambūs kiaules auginantys kompleksai? B. Markauskas sakė, kad to nebus. „Stambius kompleksus valdo investuotojai ir aš neabejoju, kad jie pasitrauks iškart, jei kiaulių auginti nebebus galima. Gal kokie pavieniai ūkininkai apie avis ir ožkas svarstytų, bet man tai sunkiai suprantama“, – pridūrė B. Markauskas.

Avys - išeitis smulkiesiems?

Tačiau Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos atstovas LŽ sakė, kad avininkystės sektorius Lietuvoje būtų gan patrauklus. „Avims yra rinka – musulmoniški kraštai. Jei ūkininkai veiktų organizuotai, galėtų uždirbti. Avininkystė populiarėja Lietuvoje, kaip ir mėsiniai gyvuliai. Apie ožkininkystę to pasakyti negalėčiau“, – LŽ kalbėjo Darius Dzekčiorius, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius.

Jam antrino ir Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius. Jis sakė, kad apie perėjimą prie avininkystės galėtų svarstyti smulkieji ūkininkai. „Nemanau, kad stambūs kompleksai persiorientuos prie avių auginimo, tai – nerealu. Bet tikėtina, kad stambūs kiaulių kompleksai virs paukštynais“, – prognozuoja Ž. Augustinavičius.

Asociacijos atstovas įsitikinęs, kad avininkystė gali būti patraukli smulkiesiems augintojams, mat rinkoje avienos trūksta. „Kalbu ne tik apie musulmoniškus kraštus, bet ir apie Europą. Avienos suvartojimas didėja, o gamyba mažėja. Todėl tokia veikla būtų patraukli“, – pabrėžė Ž. Augustinavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"