TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pabėgėliai sirai galėtų dirbti ūkiuose

2015 10 09 6:00
Tikėtina, kad apie pusę Lietuvos priimamų karo pabėgėlių sudarys žmonės, kuriems žemės ūkis nėra svetima veiklos sritis. Reuters nuotrauka

Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms imponuoja tūkstantmetė Sirijos žemdirbystės patirtis, tačiau ieškodami trūkstamų žmonių į laisvas darbo vietas jie ir toliau mieliau dairysis į darbo biržą – idėja įdarbinti karo pabėgėlius iš Sirijos mūsų šalies ūkininkų nežavi.

Dar šiemet į Lietuvą turėtų įvažiuoti per tūkstantį karo pabėgėlių iš Sirijos. Ši šalis laikoma vienu iš pasaulio žemdirbystės židinių. Pastarąjį pusšimtį metų didžiausias pajamas ši valstybė gaudavo parduodama naftą ir žemės ūkio produktus. Žemdirbystė yra svarbiausia Sirijos valstybės ekonomiką palaikanti ūkio šaka. Dar 2013 metais 40 proc. sirų dirbo žemės ūkyje – augino miežius, bulves, medvilnę, tabaką, lęšius, laikė dideles bandas galvijų, avių, didžiulius naminių paukščių pulkus.

Taigi Sirijos žemdirbiams būtų ką veikti ir Lietuvoje. Tikėtina, kad apie pusę Lietuvos priimamų karo pabėgėlių sudarys žmonės, kuriems žemės ūkis nėra svetima veiklos sritis.

Niekas nieko nežino

Grupė Lietuvos valdžios institucijų atstovų lankėsi Vengrijoje, dalijo pabėgėliams anketas, prašydami nurodyti asmens duomenis. Tikėtasi, kad į Lietuvą bus kviečiami pirmiausia tie pabėgėliai, kurie yra įsigiję Lietuvos įmonėms reikalingas kvalifikacijas.

Kol kas Lietuvos darbdaviai nėra informuoti apie šio vizito rezultatus ir apie tai, kokių sričių specialistų galima tikėtis atvykstant iš Sirijos.

Tiesa, šią savaitę žiniasklaidoje buvo skelbiama, jog Lietuva karo pabėgėliams nėra ta šalis, kurioje jie norėtų apsistoti ir įsitvirtinti.

Ūkininkai atsargūs dėl kalbos ir tradicijų

„Lietuvos žinios“ įsitikino, kad šalies ūkininkai nesitiki didesnės naudos sulaukę pabėgėlių ir galimos darbo jėgos nelaukia. Vilkaviškio rajono ūkininkė Alvytė Valuckienė prisipažino, kad šie metai jos ūkiui buvo kaip reta sunkūs ir nelabai derlingi: „Šiemet bulvių derlius 30–40 proc. mažesnis nei pernai. Laimė, kad turėjome galimybių palaistyti, bet tai smarkiai padidino bulvių savikainą. Rudenį dar ir technika lūžo. Bulviakasis buvo lėtas – kombainai su bulvėmis „rūšiavo“ ir sudžiūvusius grumstus, todėl bulves reikės dar kartą rūšiuoti, perrinkti. Rankų darbo tikrai bus daug.“

Pasak pašnekovės, rasti žmonių darbui dabar nesunku – ganėtinai daug pretendentų siūlo ir darbo birža, bet žmonės, atsiųsti iš ten, dirba nenoriai, padaro mažiau darbo, o nori didelės algos. Be to, svetimas žmogus dar bent savaitę turi mokytis darbo.

Tačiau ūkininkė teigė, kad ji vargu ar priimtų dirbti ūkyje sirų karo pabėgėlį. „Gal jis koks naftininkas? Jį reikėtų mokyti dirbti. O kaip? – retoriškai klausė ūkininkė ir paaiškino savo baimę: – Neturiu nieko prieš kitataučius, bet neįsivaizduotu, kaip su jais reikėtų bendrauti. Iš užsienio kalbų moku tik rusų ir vokiečių, o anglų ir juolab arabų kalbų nemoku. Kaip jiems reikėtų viską paaiškinti? Manau, kad nieko neišeitų, nes tai būtų jiems visiškai nauja sritis, todėl reikėtų žmogaus, kuris nuolat stovėtų prie jų ir mokytų. Tada vėl iškyla kalbos barjero problema. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų bendrauti ir kaip išaiškinti technologijas.“

Pasak ūkininkės, tai, kad Sirija nemažai pajamų gauna iš žemės ūkio, daro įspūdį, bet vis tiek būtų kliūtis – Sirijos bei Lietuvos klimato ir kultūrų skirtumai. „Tikrai bus skirtingos technologijos, nes juk ir klimatas, tradicijos kitos. Kol kas išsiverčiame ir su savais žmonėmis“, – apibendrino pašnekovė.

Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas apie galimybę priimti žmonių iš Sirijos jau mąstęs. Tiesa, jam, auginančiam daugiausia javus ir gyvulius, nebūtų reikalo priimti nekvalifikuotus darbininkus, nes pasinaudojus ES parama ir modernizavus gamybą rankų darbo ūkyje neką ir telikę.

„Kita vertus, tikrai reikia specialistų – zootechnikų, agronomų. Jei kas pasiūlytų kvalifikuotą darbuotoją iš Sirijos, kodėl gi ne? Būtų įdomi nauja patirtis, – sakė ūkininkas ir iškart pertarė: – Tačiau esu tikras, kad Lietuvoje jie apsiprasti nenorės. Čia jiems per šalta.“

Bendrovės dar tarsis

Lietuvos žemdirbystės versle didžiausi dariniai yra žemės ūkio bendrovės (ŽŪB). Jų skaičius pastaruosius ketvertą metų svyruoja apie 33–34. Pasak Lietuvos ŽŪB asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, ŽŪB Lietuvoje valdo vidutiniškai po 920–927 ha žemės ūkio paskirties žemės. Vienam bendrovės darbuotojui tenka vidutiniškai 27 ŽŪB valdomos žemės hektaro.

Šios savaitės ŽŪB vadovų konferencijoje tarp daugiau kaip 50 klausimų ketinama teirautis ir dėl galimo karo pabėgėlių sirų įdarbinimo.

„Anketose tarp ieškomų darbuotojų dažniausiai būdavo nurodomi aukščiausios kvalifikacijos mechanizatoriai ir melžėjai. Iš kitų specialybių buvo keliamas veterinarijos specialistų poreikis, nes dauguma ŽŪB verčiasi gyvulininkyste, ne tik augalininkyste.

„Kol kas nėra žinių, kokių žemės ūkio kvalifikacijų galima tikėtis iš sirų pabėgėlių. Tokia informacija būtų reikalinga. Kita vertus, per porą dešimtmečių Lietuvos žemės ūkyje labai pakito technika, technologijos. Galų gale tokios pat kultūros skirtingose klimato zonose auginamos tarpusavyje niekaip nesuderintomis technologijomis“, – svarstė J. Kraujelis.

Kita vertus, anot pašnekovo, žmogui, norinčiam verstis jam įprasta žemės ūkio veikla, durys visada būtų atviros. Tačiau kiekvienos bendrovės vadovas turėtų pirmiausia nusistatyti žmogaus galimybių įsitvirtinti terminą. ŽŪB neretai skelbia konkursus kai kuriems specialistams. Tikėtina, Lietuvos bei Sirijos žemės ūkyje darbuojasi ir skirtinga technika, su kuria dirbti kiekvienas pirmiausia turėtų išmokti.

Asociacijos vadovas vėl priminė: ŽŪB reikalingų sau specialistų tarp Sirijos pabėgėlių neieškos, nes jų parengiama ir Lietuvoje, bet informacijos apie bent atrinktų pabėgėlių kvalifikacijas reikėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"