TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pabėgti iš banko neįmanoma

2010 01 16 0:00
Norėdami užkirsti kelią klientų bėgiojimui visi bankai įsivedė saugiklius, priverčiančius žmones pagalvoti - ar verta.
LŽ archyvo nuotrauka

Užpernai aktyviai tarpusavyje pešęsi dėl klientų bankai nesibodėjo iš konkurento perpirkti norinčio pasigerinti paskolos sąlygas žmogaus įsipareigojimų ir taip pasididinti savo paskolų portfelį. Tačiau pernai tokio refinansavimo galimybės pamažu išnyko iš bankų siūlomų paslaugų sąrašo.

Tuo nesunkiai LŽ teko įsitikinti paskambinus į vieną sostinės paskolų brokerių bendrovę ir pasiteiravus apie galimybes paieškoti geresnių jau turimos būsto paskolos sąlygų kituose bankuose. Paskolų brokerio atsakymas buvo konkretus ir aiškus: "Nieko jums pasiūlyti negalime, nes bankai vieni iš kitų klientų jau neatiminėja." Į išsprūdusį klausimą "kodėl?" brokeris atsakė, kad bankai tokių savo sprendimų nekomentuoja.

Nenaudinga prarasti klientus

"Danske Bank" Lietuvos filialo atstovas ryšiams su žiniasklaida Rolandas Kajokas LŽ sakė, kad šis bankas šiuo metu nevykdo jokių paskolų perpirkimo iš kitų bankų priemonių, nes nėra tokio poreikio.

"Paskolų refinansavimas faktiškai nevyksta, nes nėra tai norinčių daryti klientų. Tuo tarpu klientų prašymų pagerinti turimas įsipareigojimų sąlygas banko viduje per mėnesį būna po keliolika. Klientų migracijos tarp bankų nepastebime, todėl manome, kad kiekvienas bankas bando susitarti su savo klientais pats", - tikino R.Kajokas.

Paklaustas, ar bankas sulaukia kitų bankų klientų užklausų dėl galimybės refinansuoti paskolą, jis tikino, kad tokių atvejų iš viso nėra. "2009-aisiais klientų migracija aprimo, nes įsivyravo atsargumas", - sakė pašnekovas.

"Nordea Bank" komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas LŽ neslėpė, kad klientų migracija tarp bankų vyksta, bet ji yra labai menka. "Pasekmių reikėtų ieškoti 2007 ir 2008 metais, kai refinansavimas buvo gana populiarus. Tada žmonės tarp bankų bėgiojo beveik taip pat kaip tarp telekomunikacijų paslaugų bendrovių. Priežastis, kodėl taip buvo, - švelnios išėjimo iš bankų sąlygos. Klientai bankus keitė netgi dėl tokių subtilių priežasčių kaip jiems nepatinkantis banko vadybininko bendravimas ir pan. Todėl bandydami užkirsti kelią klientų bėgiojimui visi bankai įsivedė tam tikrus saugiklius, priverčiančius žmones pagalvoti - ar verta", - atvirai pasakojo V.Cucėnas.

Pasak jo, išėjimo iš kiekvieno banko kaina yra gana skirtinga, vieni taiko atskiras formules, kiti randa kitokių būdų. "Nordea Bank" norinčiam išeiti iš banko refinansavimo būdu klientui taiko 2 proc. negrąžintos kredito sumos mokestį.

Paklaustas, ar bankui yra naudinga paleisti klientą, kurio paimtus kreditus padengia kitas, refinansuojantis bankas, pašnekovas teigia, kad bankas nėra suinteresuotas kuo greičiau susigrąžinti išdalytas paskolas. "Prarasti klientą su paskolomis nėra gerai. Pvz., kliento prašomam 200 tūkst. litų kreditui bankas lėšų skolinasi iš kitur už tokias palūkanas, kurios leidžia perskolinti lėšas žmogui 10 ar 15 metų laikotarpiui ir iš to uždirbti. Bet tokiu atveju, kai klientas grąžina visą sumą, bankas patiria nuostolius, nes numatė uždirbti iš ilgo, o ne trumpo laikotarpio", - aiškina pašnekovas. Tuo tarpu bankui priimti kito banko klientą, pasak jo, nėra labai didelis įvykis, nes jį bankas vertina kaip naują savo klientą.

Faktai

"TNS Gallup" duomenimis, finansų rinkos sektoriuje 2005 metais vartotojų "iš įpročio" buvo 36 proc., o 2009 metais tokių vartotojų padaugėjo iki 49 procentų. Taigi tokie nesigilinantieji į rinką sudaro pusę finansų rinkos sektoriaus vartotojų.

Per 4 metus neapsisprendusių vartotojų sumažėjo nuo 7 iki 3 procentų. Ieškančių vartotojų 2005 metais buvo 22 proc., o pernai liko vos 3 procentai.

Abejingų vartotojų prieš 4 metus buvo 4 proc., o 2009 metais priskaičiuojama 12 procentų. Vartotojų entuziastų, kurie domisi finansų rinkos produktais, dalis beveik nesikeičia, 2005 metais jų buvo 31 proc., o 2009 metais - 33 procentai. Tyrėjai daro išvadą, kad iš įpročio pasirinkę banką ar kitą finansų instituciją, pusė vartotojų daugiau nesvarsto apie savo pasirinkimą. O dalis abejingų klientų, kuriems nerūpi, kurio banko paslaugomis naudotis, išaugo tris kartus.

Sumažėjo ieškančiųjų ir neapsisprendusiųjų, o tai lemia daugmaž vienodos bankų sąlygos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"