TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pabrangusi elektra išretins tiekėjų būrį

2013 10 23 6:00
A.Šyvokas: „Kai kurie tiekėjai rizikavo, sudarydami su klientais sutartis fiksuota kaina, nors patys pirko elektrą rinkos kaina biržoje.“ LŽ archyvo nuotrauka

Nepamatuotą riziką prisiėmę smulkūs elektros energijos tiekėjai gali bankrutuoti, jeigu ir toliau didžiąją dalį elektros, kurios kaina šiemet gerokai šoktelėjo, pirks biržoje, o klientams ją tieks fiksuota kaina.

„Panaši padėtis jau buvo susiklosčiusi kai kuriose Rytų Europos valstybėse ir ten keli tiekėjai bankrutavo“, - sakė didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Eesti Energia“ antrinės įmonės „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Gali nutraukti sutartis

Keli elektros tiekėjai šią savaitę prabilo, jog dėl pakilusių elektros rinkos kainų gali nutraukti elektros pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias klientams elektra tiekiama fiksuota kaina. Viena iš jų - „Sky Energy Group”, tiekianti elektrą „Klaipėdos naftai”, Vilniaus oro uostui, bendrovei „Eika” ir kitoms stambioms įmonėms bei valdžios įstaigoms, tarp jų prezidentūrai. Dėl tokių „Sky Energy Group” ketinimų pirmadienio vakarą neeilinį posėdį sušaukė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Ji išplatino paaiškinimą, kad nusprendęs nutraukti sutartį tiekėjas privalo apie tai informuoti vartotoją prieš tris savaites.

„Su „Lesto“ ir komisija aiškinomės, kokios yra sutarties su klientu nutraukimo procedūros. Jeigu elektros kainos biržoje ir toliau nepaliaujamai kils, svarstysime, ką toliau daryti. Yra du variantai – su esamais klientais suderinti ir pasirašyti naujas sutartis arba jas nutraukti. Tačiau kraštutinių veiksmų kol kas imtis neketiname”, - vakar teigė bendrovės “Sky Energy Group” generalinis direktorius Evaldas Piesliakas. Pasak jo, nepriklausomi elektros tiekėjai per beveik ketverius veiklos metus dar nebuvo susidūrę su tokiu ilgalaikiu ir nebevaldomu elektros kainų šuoliu, o per ateinančias keletą savaičių esą turėtų paaiškėti, ar dirbtinai sukelta krizė elektros rinkoje bus stabilizuota.

Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė teigė, kad „Sky Energy Group“ yra įpareigota pateikti planuojamus pinigų srautus, siekiant įsitikinti, ar bendrovė yra pajėgi įgyvendinti savo įsipareigojimus.

Rizikingas modelis nepasitvirtino

„Enefit“ vadovas A.Šyvokas aiškina, jog kai kurie tiekėjai rizikavo, sudarydami su klientais sutartis fiksuota kaina, nors patys pirko elektrą rinkos kaina biržoje. „Toks veiklos modelis pasitvirtino trejus metus, kai biržos kaina svyravo kelis procentus. Bet šiemet kainos vidurkis išaugo 10 procentų. Dabar jie klientams parduoda elektra gerokai mažesne kaina, nei perka biržoje, ir tai yra nuostolinga", - LŽ sakė A.Šyvokas.

Anot jo, dideli nepriklausomi tiekėjai pasirašo dvišales sutartis su elektros gamintojais bei importuotojais ir užsitikrina fiksuotą kainą.

„Enefit“ vykdo ankstesnius įsipareigojimus klientams, tačiau nebepasirašo naujų sutarčių fiksuota kaina. „Negalime fiksuoti elektros importo iš Estijos kainos. Šiuo metu nėra finansinių instrumentų, kurie leistų už tam tikrą fiksuotą mokestį užsitikrinti elektros tranzito kainą bent metus į priekį“ , - aiškino pašnekovas.

Pasak A.Šyvoko, kainų skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos kainų zonų yra nenuspėjamas - gali kasdien keistis nuo 5 iki 10 eurų už megavatvalandę. „Tą skirtumą ar tranzito mokestį pasidalija Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriai“, - teigė jis.

Kainų skirtumus Estijoje ir Latvijoje bei Lietuvoje, pasak A.Šyvoko, lemia, ribotas elektros pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos. „Jeigu pralaidumas būtų pakankamas, kainos visose trijose Baltijos šalyse būtų vienodos. Geriausias pavyzdys yra Latvija ir Lietuva. Tarp jų pralaidumas siekia apie 1,5 tūkst. megavatų ir elektros kaina šiose šalyse yra identiška. Tarp Estijos ir Latvijos nominalus pralaidumas yra 900 megavatų, bet realiai, kiek elektros preleisti, sprendžia sistemos operatoriai. Dažnai, ypač piko valandomis, Latvijoje ir Lietuvoje poreikis išauga, pralaidumo neužtenka, ir pigi elektra iš Skandinavijos ir Estijos, kirtusi sieną, pabrangsta. Kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos kainų zonų siekia net iki 16 ct /kWh“, - aiškino A.Šyvokas.

Pasiūlė liberalizuoti tiekimą

Elektra Lietuvoje pradėjo brangti, kai šių metų kovo mėnesį Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai pasirašė susitarimą dėl tarpsisteminio pralaidumo nustatymo ir paskirstymo. Pagal jį skiriamas maksimalus pralaidumas prekybai tarp Baltijos šalių bei elektros importui iš Estijos ir Skandinavijos ir tik tada - iš iš trečiųjų šalių. Elektros importuotojai tvirtina, jog taip ribojama galimybė pigesnei elektrai patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos.

Minėtą susitarimą pasirašiusi „Litgrid“ vakar pasiūlė jį tobulint ir sukurti konkurencingas sąlygas elektros tiekimui į Lietuvą tiek iš šiaurės, tiek iš rytų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"