TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Padėjo galimybė renovaciją pratęsti

2015 02 21 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus gyventojai, nepabūgę antrą kartą lipti į renovacijos traukinį, džiaugiasi itin mažai kainavusiais darbais, dviem trečdaliais sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis ir beveik dvigubai pabrangusiais butais.

Dar prieš penkerius metus sostinės Baltupių mikrorajone esančio penkiaaukščio namo šildymas gyventojams kainuodavo vidutiniškai po 5 litus už kvadratinį metrą, o šiemet sausį – po 39 euro centus (1,35 lito), arba vos 27 proc. ankstesnės kainos. „Kai apsižiūrėjome, kad už šildymą jau mokame tiek, kiek Alytuje, nusprendėme įsteigti namo bendriją ir pasinaudoti miesto savivaldybės paskelbtos daugiabučių šiltinimo programos lėšomis“, – pasakojo Didlaukio g. 54 namo bendrijos pirmininkė Nijolė Kutkienė.

Pasinaudojo savivaldybės programa

Savivaldybė tada mokėjo 15 proc. kompensaciją už kiekvieną investiciją į šilumos taupymą. Kiek padiskutavę, gyventojai vienu balsu nusprendė pirmiausia apšiltinti namo fasadą ir įstatyti naujus langus, bet dauguma atsisakė apšiltinti stogą, juolab kad vos prieš keletą metų buvo pakeistas ruberoidas, o stogas – tai neva tik viršutinių aukštų gyventojų galvos skausmas. Atlikti daugiau darbų, jei prireiktų, sutarė kiek pataupę ir po poros metų sulaukę savivaldybės kompensacijos.

„Vėliau, jau 2011 metų žiemą, kai darbai buvo užbaigti, dauguma suprato, kad taip nuspręsdami suklydo, – sako N. Kutkienė. Šilumos mazge nustačius normalų šildymo režimą, temperatūra vidiniuose butuose pakildavo iki 25 laipsnių, o viršutiniuose – vos iki 17–18. Šilumos tiekimą padidinus iki lygio, kad viršutiniai butai sušiltų bent iki 19 laipsnių, vidiniai įkaisdavo iki 30. Niekas to nenorėjo, todėl teko apsiprasti su mintimi, kad stogą reikės vis tiek šiltinti.“

Šaukštai po pietų

Tačiau palankus metas praleistas, nes savivaldybės projektas buvo pasibaigęs, o Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos JESSICA programos taisyklėse renovacijos pratęsimas nenumatytas. Padėtis nepagerėjo ir paskelbus masinę gyvenamųjų namų modernizavimo programą dalyvaujant savivaldybėms. Mat norint gauti 40 proc. dydžio kompensaciją ir nemokėti už projekto bei investicinio plano parengimą reikėjo pasiekti, kad namas sutaupytų ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos. Bet namas jau buvo didžiąja dalimi apšiltintas, todėl tokio rodiklio niekaip nepasieks. Vadinasi, lieka klaidą taisyti tik savo pinigais ir užmiršti visas kompensacijas.

Pasisekė ir šį kartą. Kol buvo kaupiamos stogui reikalingos lėšos, tuometis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta 40 proc. kompensuoti ir tęsiamus renovacijos darbus, kuriuos užbaigus šilumos taupymo reikalavimai būtų mažesni – namui Didlaukio gatvėje užtektų šilumos sąnaudas sumažinti 20 procentų.

Daugiau nei planuota

Vien pakeisti stogą vis tiek neužteks, todėl, nusprendę renovaciją tęsti, gyventojai prasimanė papildomų taupymo priemonių. Pirmiausia reikėjo užbaigti eksperimentinę šildymo sistemą, panašią į tas, kurios dabar įrengiamos statomuose naujuose daugiabučiuose - su šilumos reguliavimu kiekviename bute ir individualia šilumos apskaita. Jau antrame aukšte esančiuose butuose, kuriuose vonia ir virtuvė - priešingose koridoriaus pusėse, reikėdavo pirma nuleisti 12 litrų vandens, kad šiltas vanduo pradėtų tekėti iš čiaupo virtuvėje. Viršutiniuose aukštuose – dar daugiau. Problemos neliko, kai virtuvėse buvo nutiesti cirkuliaciniai vamzdžiai. Teko išvalyti ir apmūryti užsikimšusias ventiliacijos angas. Ir galų gale namo gyventojai įsidrąsino pirmieji Vilniuje ant naujojo stogo įrengti saulės kolektorių. „Prieš kelias dienas, kai lauke buvo 1 laipsnis šalčio, saulės kolektoriai vandenį įkaitino iki 38 laipsnių šilumos. Galima įsivaizduoti, kas bus vasarą“, – didžiuojasi namo, kuriame paskutiniai renovacijos darbai buvo užbaigti lapkritį, bendrijos pirmininkė.

Įkandin pasigirdo ir kitos kiekvieno buto savininko kišenei malonios žinios. Paaiškėjo, kad visi namo modernizavimo darbai gyventojams kainavo maždaug po 200 litų už kvadratinį metrą, kai dabar neretai prireikia ir keturgubai didesnių investicijų. Mat pagrindiniai renovacijos darbai šiame name vyko per pačią krizę, 2009–2011 metais, kai buvo smarkiai kritusios ir statybinių medžiagų, ir darbų kainos.

Pakilo ir namo gyventojų butų kaina. Pačios bendrijos pirmininkės 60 kv. metrų ploto butas iki renovacijos buvo įvertintas 50 tūkst. eurų (175 tūkst. litų), o dabar tas pats vertintojas jau nurodė beveik 90 tūkst eurų (300 tūkst. litų) rinkos kainą.

Užs. V-324

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"