TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Padėtis gerėja skęstant skolose

2010 08 27 0:00
Milijardinės gyventojų pradelstos skolos auga jau lėtesniu tempu.
LŽ archyvo nuotrauka

Bendra įmonių ir gyventojų turimų skolų suma, tai yra nesumokėti mokesčiai valstybei, uždelstos apmokėti sąskaitos ir pradelsti mokėjimai bankams, šiuo metu siekia beveik 8 mlrd. litų. Nors šalyje fiksuojamas nedidelis ekonomikos bei atlyginimų augimas, vartojimo padidėjimo reikės palaukti kol bus apmokėtos visos senos sąskaitos.

Per krizę išpopuliarėjusios mokestinės paskolos, kurias finansinių sunkumų turintiems mokesčių mokėtojams suteikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), savo populiarumo nepraranda ir šiemet - mokestinius kreditus atranda daugiau valstybei skolingų gyventojų ir įmonių, sutartys dėl jų sudaromos didesnėms sumoms nesumokėtų mokesčių grąžinti. Nors bendra skola valstybei taip pat didėja - šiuo metu mokesčių mokėtojai yra sukaupę 1917 mln. litų mokestinės nepriemokos.

Faktai.

VMI duomenimis, per septynis šių metų mėnesius gauta daugiau kaip 9750 prašymų dėl 252 mln. litų mokestinių kreditų taikymo. Per 2010 metų pirmąjį pusmetį VMI patenkino 94 proc. gyventojų ir 86 proc. juridinių asmenų tokių prašymų.

VMI turimais duomenimis, per 2010 metų septynis mėnesius 7369 gyventojams buvo suteikta iš viso beveik 20 mln. litų mokestinių kreditų, o 2009 metais tuo pačiu laikotarpiu 1034 gyventojams buvo suteikta iš viso 19 mln. litų mokestinių kreditų. Tuo tarpu iki rugpjūčio 1 dienos 1411 juridinių asmenų buvo suteikta 174 mln. litų mokestinių kreditų, o 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu 1315 juridinių asmenų buvo suteikta 138 mln. litų mokestinių kreditų.

Apmokėdami sąskaitas verslininkai ir gyventojai pripažįsta, kad pirmiausia siekia atsiskaityti su valstybe ir tik sumokėję mokesčius, jei dar lieka pinigų, atsiskaito su kitais.

Išdėsčius nesumokėtų mokesčių valstybei mokėjimą dalimis už kiekvieną dieną iki šių metų liepos 1 dienos teko mokėti 0,02 proc. palūkanų, o dabar - 0,01 procento. Mokesčių administratoriai prieš suteikdami mokestinę paskolą reikalauja išparduoti brangius įmonių automobilius, paprašo persikelti į pigesnį biurą ir pan.

Likvidumas išlieka probleminis

Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, šalies įmonių įskola finansinėms institucijoms ir kitiems verslo subjektams šiuo metu siekia daugiau nei 4 mlrd. litų. Pernai ši skola tokiu metu buvo perpus mažesnė.

Gyventojų pradelstos skolos dabar siekia 1,65 mlrd. litų.

Tačiau jau stebima tendencija, kad įmonės ir namų ūkiai padengia daugiau įsiskolinimų. Per liepą verslo padengti įsiskolinimai sudarė 188 mln. litų, o tai yra beveik 50 mln. litų daugiau nei birželio mėnesį. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 mln. litų pradelstų įsiskolinimų.

Ekspertai sako, kad įmonių pradelstų skolų duomenis reikia vertinti atsargiai, tačiau teigiamos tendencijos ryškėja. "Per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį pradelstos skolos vidutiniškai didėjo po 4 procentus, o per praėjusių metų paskutinį pusmetį - 11 procentų. Be to, pastebima dar viena teigiama tendencija, mat verslas padengia vis daugiau pradelstų skolų. Vidutiniškai per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį buvo padengiama 22 mln. litų daugiau skolų, nei per 2009 metų paskutinius šešis mėnesius", - teigia kreditų biuro "Creditinfo" kredito rizikos vadovė Alina Buemann. Pasak jos, nors įmonių pradelstų skolų duomenys rodo apie prasidedantį stabilumą verslo tarpusavio atsiskaitymuose, bet iš sektorių ekonometrinės analizės matyti, kad bendrovių padėtis išlieka sudėtinga. Beveik 50 proc. įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus.

"UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis LŽ sakė pastebintis, kad įmonės pradėjo geriau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bankams, tačiau vis dar yra pavojaus ženklų įmonių likvidumo rodikliuose. Mat bankams dar svarbu, kaip greitai turimą įmonių turtą galima parduoti ir pirkti bei koks yra turimo turto kainų stabilumas. "Tai rodo 2010 metų pirmojo pusmečio mažėjantys komercinių bankų suformuoti atidėjiniai galimiems paskolų nuostoliams dengti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į atsigaunantį Lietuvos eksportą, jis nuo metų pradžios, palyginti su 2009 metų pirmu pusmečiu, išaugo 24 procentais. Tačiau dėl sumažėjusio vidaus vartojimo, Lietuvos vidaus rinkoje dirbančios įmonės vis dar negali pasigirti gerėjančia finansine padėtimi. Taip pat silpnai atrodo sektoriai susiję su statybų verslu, didmenine prekyba statybinėmis medžiagomis, o transporto paslaugas teikiančios įmonės, kurios buvo laikomos gan rizikingomis, dabar rodo gerėjančius finansinius rodiklius", - teigia G.Maželis. Pasak jo, tame pačiame sektoriuje dirbančių įmonių finansinė padėtis gali būti labai skirtinga, pavyzdžiui, viena langų gamintoja, apie 70 proc. savo produkcijos eksportuojanti, pernai net sugebėjo padidinti savo produkcijos pardavimą, o kita langų gamintoja, veikianti Lietuvos vidaus rinkoje, šiuo metu yra arti bankroto. "Vis dar aktualus įmonių rodiklis - likvidumas. Dėl sumažėjusios paklausos ir sumenkusio pardavimo, įmonių generuojamas pelnas dažnai nepakankamas esamoms paskoloms aptarnauti", - teigia G.Maželis. Pasak jo, todėl vis dar išlieka aktualus klientų ir bankų dialogas dėl turimų kreditų grąžinimo grafiko įgyvendinimo.

Namų ūkių piniginė ribota

SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras neseniai konstatavo, kad namų ūkių finansinė padėtis toliau prastėja, o šalies vidaus rinkoje dirbančių įmonių padėtis išlieka sudėtinga. "Pirmąjį 2010 metų pusmetį Lietuvos ekonomika stabilizavosi, tai patvirtina ir banko pirmojo 2010 metų pusmečio veiklos rezultatai, o per antrąjį ketvirtį bankas padarė mažiau atidėjinių paskoloms, palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais", - banko pranešime cituotas R.Kvedaras. Artimiausiais mėnesiais, pasak jo, tikimasi, kad bankininkystės rinka palaipsniui atsigaus, tačiau akivaizdžių priežasčių "didesniam optimizmui" kol kas dar nėra.

Kreditų biuro "Creditinfo" generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigia matąs, kad gyventojų pradelstos skolos auga lėtesniu tempu ir teigiama tendencija ryškėja daugiausia pradelstų skolų telkiančiame finansų sektoriuje - pastaruosius tris mėnesius mažėjo skolininkų skaičius bankams. "Taip pat galima pabrėžti, kad gyventojai stengiasi laiku susimokėti už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas, tokios skolos mažėja arba auga nežymiai", - sako A.Bogdanovičius.

Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės "Aviva Lietuva" generalinė direktorė Asta Ungulaitienė taip pat pastebi gerėjančią namų ūkių padėtį, mat vien šiemet žmonės jau sudarė 73 proc. daugiau gyvybės draudimo įmokų metams, o ir stebint įplaukas į pensijų kaupimo sąskaitas iš "Sodros" matyti jų neryškus didėjimas.

Vartotojų tyrimo duomenimis, liepos mėnesį tik 2 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 63 - kad pablogėjo, 34 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 12 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, trečdalis manė, kad finansinė padėtis pablogės. Pusė gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"