TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Padidintos algos prislėgė smulkųjį verslą

2012 09 24 8:15
LŽ archyvo nuotrauka/Visiems smulkiesiems verslininkams, kurių išlaidos darbo jėgai sudaro apie 70-80 proc., MMA pakėlimas apsunkino gyvenimą.

Nuo rugpjūčio 1-osios 50 litų padidinta minimali mėnesio alga (MMA) stambesnių darbdavių neišgąsdino, o smulkiuosius verslininkus verčia sukti galvą, kaip laiku sumokėti atlyginimus.

Šešių kaimo parduotuvių Kauno rajone savininkas Artūras Mackevičius šiuo metu suka galvą, kaip laiku atsilyginti už darbą. Smulkusis verslininkas vasarą samdo 27, žiemą - 25 darbuotojus. Visi jie, išskyrus buhalteres ir vadovus, uždirba minimalią algą.

Nuo rugpjūčio 50 litų padidėjus MMA, vienos darbo vietos kaina pakilo 66 litais - iki 1115 litų. "Jau dabar vėluoju algas išmokėti tris ir daugiau dienų, o žiemą, kai apyvarta dar labiau kris, nežinau, ar sudursiu galus", - dūsauja verslininkas.

Išgyvena, nes laiku nemoka

A.Mackevičius prisipažino kas mėnesį prašantis tiekėjų, kad šie leistų atidėti mokėjimus, nes tai vienintelis būdas nebankrutuoti. "Didieji tinklai išsidera iki pusantro mėnesio, o mes pagal sutartis privalome su tiekėjais atsiskaityti per 14-20 dienų. Kol prekes išvežioji, parduodi, praeina gerokai daugiau laiko. Vienintelis būdas išsilaikyti yra vėluoti mokėti. Atlyginimus kartais vėluojame mokėti 3-5 dienas, nors juos stengiamės išmokėti pirmiausia. Jeigu vėluojame atsiskaityti su "Sodra", ji blokuoja sąskaitas, tada prašome tiekėjų, kad šie atidėliotų atsiskaitymo terminus. Sunkiausia išsilaikyti lapkritį, gruodį, sausį ir vasarį, nes tais mėnesiais kaime žmonės rečiau vaikšto į parduotuves, o pravažiuojančiųjų beveik nėra", - kaimo prekybininko kasdienybę atskleidė LŽ pašnekovas.

Daugiau padidinti samdiniams algų verslininkui esą nepavyktų. "Kaime gyventojų mažėja. Į parduotuves užsuka vienas kitas pensininkas, vienas kitas dirbantis žmogus arba vykstantys į sodus pakeleiviai. Šią vasarą Raudondvario miestelyje perkasė gatvę, automobiliai pro mūsų parduotuvę nebevažiuoja, tad apyvarta liepą ir rugpjūtį krito 40 proc., t. y. dešimtimis tūkstančių litų", - teigė verslininkas.

Anot jo, kaime įmanoma plėtoti verslą tik turint keletą parduotuvių. "Vienos niekaip neišlaikytum, nes reikėtų dėl dviejų sviesto pakelių, dviejų dešrų ar penkių pakelių cigarečių važinėti pirmyn atgal ir deginti brangius degalus. Išsilaikome tik todėl, kad prekes perkame centralizuotai, užsakome didesnį jų kiekį į vieną parduotuvę ir paskui išvežiojame į kitas penkias", - smulkiojo verslo specifiką atskleidė A.Mackevičius.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas A.Mackevičius tikino, kad ir kiti smulkieji verslininkai rajonuose vargsta ne mažiau už jį.

"Visiems smulkiesiems verslininkams, kurių išlaidos darbo jėgai sudaro apie 70-80 proc., MMA pakėlimas apsunkino gyvenimą", - guodėsi pašnekovas. Anot jo, didesnę dalį pajamų atlyginimams ir mokesčiams išleidžia dauguma smulkiųjų prekybos, maisto ir paslaugų įmonių savininkų, turinčių restoranus, kavines, barus, kirpyklas, teikiančių automobilių remonto, langų valymo, žolės pjovimo ir kitas paslaugas ar valdančių kitas įmones, kurios neužsiima gamyba.

Staigus algos didinimas sužlugdytų

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimu, kai MMA buvo 800 litų, darbdaviui tokia darbo vieta kainavo 1049 litus (įskaitant visus mokesčius). Minimaliai algai padidėjus iki 850 litų, pigiausia darbo vieta dabar kainuoja 1115 litų, arba 66 litais daugiau nei anksčiau. Į rankas žmogus gauna 715 litų.

"Jei būtų tesėti kai kurie rinkimų pažadai ir kitais metais MMA pakiltų iki 1200 litų, tuomet pigiausia darbo vieta darbdaviui jau kainuotų 1574 litus, arba 459 litais daugiau nei dabar. Vadinasi, darbo vietos kaina staiga šoktelėtų net 41 procentu. Galbūt tai nebūtų didelė problema didžiausiuose Lietuvos miestuose, tačiau mažesniuose rajonuose toks sąnaudų šuolis greičiausiai pakeltų nedarbo lygį, padidintų atskirtį, sukeltų kitų socialinių sunkumų. Mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų problemas reikėtų spręsti nuosekliai mažinant jų apmokestinimą, o ne šuoliškai didinant MMA", - LŽ teigė ekonomistas.

Jo nuomone, MMA didinimas iki 900 litų nuo kitų metų sausio neišbalansuotų ekonomikos ir būtų jai naudingas.

Tuo tarpu A.Mackevičius tikina, kad jeigu MMA būtų keliama iki 950 litų, užsidarytų apie 10 proc. smulkiųjų įmonių, o jeigu MMA greitu laiku didėtų iki 1000 litų, bankrutuotų apie 20 proc. smulkiojo verslo.

Šiauliuose mažmeniniu maisto ir pramonės prekių pardavimu besiverčiantis smulkusis verslininkas Henrikas Rackevičius nuo rugpjūčio 1 dienos algas turėjo kelti visiems savo darbuotojams, už minimalią algą jis samdo 9 žmones.

"Nežymiai - 50 litų - pakelta alga nėra didelė našta. Bet jeigu MMA kils gerokai daugiau, bus nekas. Jau dabar smulkieji gamybininkai pradėjo kelti prekių kainas, nes algų kėlimas didina jų gamybos sąnaudas. Ką tik gavau vienos įmonės prekių kainoraštį ir matau, kad kai kurių maisto produktų kainos didesnės keliais procentais. Taigi turėsime ir mes perskaičiuoti savo kainas", - teigė H.Rackevičius.

Smulkusis verslininkas nematytų tragedijos, jeigu MMA ir toliau kiltų, tačiau ne šuoliais, o po truputį per tam tikrą laiką - kad ir po 50 litų kas ketvirtį. "Jeigu algos kils staigiai, atitinkamai brangs ir produktai, nes kainų lygį daugiausia lemia atlyginimai ir mokesčiai už energijos išteklius. Jeigu tokios prekės bus įperkamos, smulkiajam verslui tai įtakos neturės, gaudami didesnes pajamas darbdaviai galės mokėti didesnes algas. Bet jeigu žmonės pabrangusių prekių nebeįpirks, nebeturėsime iš ko mokėti atlyginimų, dalis smulkiųjų įmonių užsidarys", - dėstė verslininkas.

H.Rackevičius, Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas, LŽ teigė, kad Šiaulių regione smulkieji verslininkai, ypač prekybininkai, dažniausiai samdomiems darbuotojams moka minimalų atlygį.

Mokėti MMA neapsimoka

Didesnėms įmonėms MMA pakėlimas nesukėlė egzistencinių problemų. Bendrovėje "Vilniaus duona" dirba daugiau kaip 400 darbuotojų, iš jų apie 10 proc. uždirba minimalią algą. Tačiau įmonė neapsiribojo algos kėlimu tik šiems darbuotojams. "MMA pakėlimas nebuvo didelė našta, bet papildomų išlaidų, aišku, yra. Jeigu kyla minimali alga, mūsų įmonėje peržiūrimi visų kitų darbuotojų atlyginimai, kad išliktų atitinkami skirtumai tarp įvairių profesijų žmonėms mokamo uždarbio. Tokia mūsų įmonės kultūra. Todėl, nors minimalią algą mokame tik 10 proc. darbuotojų, dėl MMA pakėlimo turėsime gerokai didesnes išlaidas", - LŽ pasakojo įmonės generalinė direktorė Rita Ramanauskienė.

"Vilniaus duonoje" aukščiausios kvalifikacijos darbininkai - tešlos maišytojai, pasak R.Ramanauskienės, uždirba apie 1200 litų į rankas. Pakuotojai, krovikai ar kitų profesijų darbininkai, kurie apmokomi dirbti per tris dienas, gauna tik minimalią algą.

Bendrovėje "Fazer kepyklos" šiuo metu dirba 182 darbuotojai. Įmonės generalinio direktoriaus Mindaugo Snarskio teigimu, uždirbančių minimalią algą tarp jų nėra. "Mūsų darbininkai uždirba didesnį negu minimalų atlyginimą. Už tokią algą specialisto nepasisamdysi, nekvalifikuotą darbuotoją - turbūt įmanoma. Bet įmonės vadovai, galvojantys apie tęstinumą, turėtų susimąstyti: juk jeigu MMA gaunančiam darbuotojui kas pasiūlys 50 litų didesnį atlyginimą, jis tuojau pat įmonę paliks. MMA mokėjimas negali atitikti ilgalaikių įmonės lūkesčių", - svarstė M.Snarskis. Jo įsitikinimu, didžioji dalis skaidriai dirbančių įmonių Lietuvoje savo darbuotojams moka didesnį nei MMA atlyginimą.

Mažmeninės prekybos tinklo "Maxima LT" minimalų atlyginimą gaunančių žmonių dalis iš beveik 15 tūkst. darbuotojų siekia maždaug 0,5 procento. "Tai yra žmonės, dirbantys pagal terminuotą darbo sutartį, kurių daugiausia įdarbiname vasaros sezonu laikinam darbui", - LŽ teigė bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

Vienoje didžiausių valstybės valdomų įmonių Lietuvos pašte dirba 6,4 tūkst. darbuotojų, iš jų 10 proc. gauna minimalų mėnesio atlyginimą. "Didžiajai daliai šių darbuotojų yra sudarytos sąlygos uždirbti daugiau. Be darbo užmokesčio, Lietuvos paštas kas mėnesį papildomai skiria lėšų kintamajai atlyginimo daliai išmokėti", - tikino bendrovės atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

Komentaras

Naudinga ekonomikai

Finansų analitikas Gitanas Nausėda mano, kad pakelta MMA  maždaug 100 tūkst. žmonių, dirbančių visą darbo dieną, turės teigiamą poveikį ne tik šių darbuotojų asmeniniams finansams, bet ir visai ekonomikai. "Per mėnesį jų pajamos padidės maždaug 40 litų, per metus - apie 500 litų, taigi šalies perkamoji galia padidėja maždaug 50 mln. litų. Vien dėl to negalima sakyti, kad padidinti MMA buvo netikslinga", - svarstė ekonomistas.

G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad nuo 2008 metų, kai MMA buvo didinama pastarąjį kartą, infliacija jau sugraužė penktadalį buvusios minimalios algos, todėl atlyginimo padidinimas 6,25 proc. nekompensuoja nė pusės to, ką žmonės jau prarado.

Į rinką įlieti 50 mln. litų naujos infliacijos bangos, pasak jo, sukelti neturėtų. "Šiuo metu algų didėjimas atsilieka nuo darbo našumo kilimo ir MMA ūgtelėjimas vežimo tikrai neapvers, jokių infliacijos procesų nesukels, bedarbių skaičiaus nepadidins", - įsitikinęs G.Nausėda.

Skaičiai

2011 m. MMA, 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį Lietuvoje gavo 215,6 tūkst. darbuotojų, arba 20,8 proc. visų dirbusiųjų šalies ūkyje. Iš jų daugiau negu pusė, arba 114,2 tūkst. darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

2011 m. visą darbo laiką dirbo ir MMA gavo 101,4 tūkst. darbuotojų, arba 11,2 proc. visų dirbusių šalies ūkyje. Iš jų privačiame sektoriuje - 80,3 tūkst. (14,2 proc.), valstybės - 21,1 tūkst. (6,2 procento).

Palyginti su 2010 m. laikotarpiu, visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius valstybės sektoriuje padidėjo 0,7 procentinio punkto, o privačiajame sektoriuje 0,1 procentinio punkto sumažėjo.

Paskutinį kartą MMA Lietuvoje didinta 2008 m. ir siekė 800 litų neatskaičius mokesčių bei 678,5 lito po mokesčių. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. MMA padidinta iki 850 litų neatskaičius mokesčių, atlyginimas į rankas išaugo iki 715 litų.

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"