TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Padirbėti vasarą sutinka dėl pinigų ir poilsio

2015 09 03 6:00
Viešbučiuose pietų šalyse vasarą galima uždirbti 600 eurų per mėnesį, o geri orai ir puikūs vaizdai  nekainuoja nieko. LŽ archyvo nuotrauka

Dėl sezoninio darbo užsienyje lietuviams vis dažniau tenka stumdytis su bulgarais ir rumunais, tačiau jaunimo srautas į pietų šalis ir Didžiąją Britaniją, Vokietiją bei Olandiją nemažėja. Rinkdamiesi laikiną sezoninį darbą lietuviai dažniausiai vertina vien atlyginimą – dėl didesnių pinigų sutinka dirbti viską. Tik kai kurie neslepia, kad ieško vietos ne persidirbti, o pailsėti.

Sezoninio darbo pikas eina į pabaigą. Jaunimas, daugiausia studentai, padirbėję užsienyje jau grįžta į studijas. Tačiau ant nosies – derliaus nuėmimo sezonas, paskui prasidės darbas šiltnamiuose – sezoniniai darbai neišsenka. Trumpam atvykusius padirbėti užsienyje norinčius lietuvius kai kurių šalių darbdaviai net ir rinkdamiesi nekvalifikuotam darbui – vis reiklesni ir kai kurie nebenori darbuotojų 2–3 mėnesiams.

Porai mėnesių nebesamdo

Bendrovės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė LŽ pasakojo, kad šią vasarą, kaip buvo įprasta, Lietuvos jaunimas rinkosi sezoninį darbą pietų šalyse, į Angliją ir Vokietiją važiuojančiųjų skaičius taip pat nemažėjo. Pavyzdžiui, Ispanijoje jaunimą domina darbas viešbučiuose, kur suteikiamas maitinimas ir gyvenamoji vieta, o Anglija ir Vokietija vilioja dėl didesnių pinigų.

Kipro ar Ispanijos darbdaviai studentams taiko specialias programas – čia galima dirbti tris mėnesius, taigi, pasak pašnekovės, tokie darbai paklausūs. „Kaip ir seniau, populiari ir Anglija – darbai žemės ūkyje, sandėliuose, t. y. nekvalifikuotas darbas. Tačiau šios šalies darbdaviai, kaip pastebime, įveda reikalavimų, kad išvengtų darbuotojų kaitos, mat studentai ir moksleiviai atvažiuoja, padirba 2–3 mėnesius, ir jiems vėl reikia ieškoti pamainos. Per interviu dėl darbo potencialūs darbdaviai išsiklausinėdavo, kokie atvykusiųjų planai Anglijoje, ar jie jau baigę mokslus ir pan. Ir jeigu jiems kildavo abejonių, kad tai trumpalaikis darbuotojas, jo tiesiog nepriimdavo“, – LŽ pasakojo bendrovės „Darbai svetur“ vadovė.

Populiariausia kryptis sezoniniam darbui, pasak Ievos Valutytės, bendrovės „Baltic Union“ vadovės, tebėra ir Graikija. „Pastaruoju metu ypač daug moterų iš Lietuvos išvyksta dirbti slaugos srityje, nes reikalavimai ne itin dideli, o atlyginimas – didesnis. Kipras ir Graikijos salos populiariausios tarp jaunimo. Neturintys darbo patirties arba turintys nedidelę patirtį jaunuoliai dirba viešbučiuose aptarnavimo srityje – padavėjais, barmenais, kambarinėmis, gelbėtojais prie viešbučių baseinų. Taip pat dar didelė vilkikų vairuotojų emigracija į Vokietiją, o plataus profilio statybininkų – į Olandiją, – pasakojo I. Valutytė. – Beje, pastaraisiais metais vis dažniau sulaukiame užklausų dėl laikino darbo vietų iš Lietuvos pedagogų ir kitų profesijų atstovų, kurie turi ilgesnes vasaros atostogas ir nori jas panaudoti ne poilsiui, o papildomai užsidirbti.“

Mokėti kalbą būtina

Gediminas Liutkus, bendrovės „Qbis“, įdarbinančios Olandijoje, personalo atrankos specialistas, LŽ pabrėžė, kad laisvų sezoninio darbo vietų Europoje mažėja – lietuviams tenka konkuruoti su pigesne darbo jėga iš Rumunijos ir Bulgarijos.

„Anksčiau tokių darbo vietų buvo daugiau, galėdavo išvažiuoti vasarai padirbėti ir vyresnio amžiaus žmonės ar užsienio kalbos nemokantys. Dabar visiems ieškantiems darbo užsienyje reikalinga anglų kalba, pritaikomas amžiaus cenzas. Aišku, tai nelegalu, bet patys darbdaviai priima vis jaunesnius, iki 45 metų žmones. Kvalifikuoti darbuotojai – technikai, suvirintojai – užsienyje gali įsidarbinti ir vyresni, bet ne sezoniniam darbui“, – kalbėjo G. Liutkus.

Į Olandiją paprastai trumpam vykstama padirbėti žemės ūkio, maisto pramonės, logistikos srityse, gamyklose. Dažniausiai čia uždarbiauti vasarai ir vyksta studentai. „Darbdaviams jie turi pateikti pažymas, kad tikrai studijuoja. Taip ten apsidraudžiama, kad šitas žmogus – studentas ir jis ilgiau nei tris mėnesius šalyje tikrai neliks“, – sakė „Qbis“ atstovas.

Pasak jo, dabar studentai kaip tik sugrįžta iš sezoninių darbų, tad įdarbinimo įmonės ieško, kas juos pakeistų darbo vietose ilgesniam laikui. „O kai prasideda vasara, darbo vietų atsiranda 30–40 proc. daugiau“, – patikslino jis.

Kur galima uždirbti daugiau?

Važiuoti padirbėti bent per vasarą svetur masina didesnis nei Lietuvoje mokamas atlyginimas. Darbo rinkos specialistai vardija, kad dirbant viešbučiuose pietų šalyse galima uždirbti 600 eurų per mėnesį. Tiesa, dirbantiems viešbučiuose nekainuoja gyvenamoji vieta ir maistas.

Jungtinėje Karalystėje dirbant nekvalifikuotą darbą galima tikėtis 300–600 svarų sterlingų per savaitę. Tačiau čia teks pačiam mokėti už pragyvenimą, o tai gali siekti apie 70 svarų per savaitę.

Vokietijoje nekvalifikuotas darbininkas dirbdamas sandėliuose gali gauti ir 1200 eurų per mėnesį. Tačiau, pasak specialistų, šią šalį vokiečių kalbos nemokantis jaunimas renkasi retai.

G. Liutkus nurodė, kad Olandijoje atlyginimas už nekvalifikuotą darbą nėra įspūdingas, čia alga priklauso ir nuo amžiaus. „Jei asmuo neturi 23 metų, valstybė jam nustato mažesnį įkainį. Taigi jeigu kalbame apie pinigus, tai 19–20 metų studentai ten gaus iki 1000 eurų po mokesčių per mėnesį ir jiems dar teks susimokėti už gyvenamąją vietą. Realiai galima sutaupyti 700–800 eurų per mėnesį“, – svarstė G. Liutkus.

Jo teigimu, lietuviai laikiną darbą renkasi pagal siūlomą atlyginimą. „Tie, kurie važiuoja tik trims mėnesiams, yra pasiruošę sunkiai padirbėti, svarbu, kad būtų galima daugiau užsidirbti“, – aiškino G. Liutkus.

Išvyksta grupėmis

Kaip pasakojo G. Januškaitė, sunkiai dirbti nori anaiptol ne visi. Į įdarbinimo agentūras kreipiasi ir jaunimas, kurio poreikiai – derinti darbą ir poilsį svetur. „Kai kurie jauni žmonės nori per vasarą užsidirbti tam tikrą jiems reikalingą sumą pinigų kam nors, tarkime, vairuotojo pažymėjimui gauti arba už studijas sumokėti. Kiti tiesiog nori praleisti vasaros dienas Ispanijoje. Štai buvo atėjusi porelė ir sakė, kad jų tikslas nėra daug dirbti ir užsidirbti, o tiesiog nenori išlaidauti poilsiui, tad ieško tokio darbo, kuris duotų ir šiek tiek pajamų, ir laisvo laiko, kurio metu po darbo jie galėtų užsiimti pramogomis, sportu. Kiti nori išvykę sustiprinti ispanų kalbą, rasti naujų pažinčių, taigi nebūtinai tikslas – pinigai“, – skirtingus išvykstančiųjų dirbti vasarą motyvus vardijo G. Januškatė.

Jos teigimu, daug kas nesiryžta važiuoti į užsienį vienas – vis dar baiminamasi nesąžiningų tarpininkų ir agentūrų apgavysčių, taigi vykstama su draugais, studijų kolegomis, antrosiomis pusėmis. „Pavienių keliautojų, aišku, yra, bet vyrauja grupiniai išvažiavimai“, – akcentavo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"