TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Padoviniečiai tiki pieno upėmis

2013 06 07 6:00
Karuselės tipo melžimo aikštelėje šimtai karvių pamelžiamos per keletą valandų. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Beveik porą šimtų pajininkų turinti Padovinio žemės ūkio bendrovė (Marijampolės sav.) savo ateitį sieja su pienininkyste. Jau dabar ūkyje yra apie tūkstantis melžiamų karvių. Tačiau besirūpinant juodmargėmis nepamirštami ir ūkyje triūsiantys žmonės – jaunoms šeimoms bendrovė stato gyvenamuosius namus.

Neseniai veiklos dvidešimtmetį minėjusios Padovinio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Gintautas Gumauskas neslėpė: kai prieš keletą metų bendrovė svarstė, ar verta plėtoti pieno ūkį, ar ieškoti kitų veiklos kelių, būta nemažų diskusijų. Kai jau buvo sutarta, kad karvės iš ūkio neišnyks ir šį sektorių reikia plėsti, teko svarstyti, ką daryti su senomis ir šiandienių reikalavimų neatitinkančiomis karvidėmis.

Investavo į modernų pieno ūkį

„Buvo iškilusi dilema – ar statyti naujus ir modernius tvartus, ar senuosiuose pastatuose diegti naujas technologijas. Bet nutarėme, kad geriau statyti naujus“, - LŽ pasakojo G.Gumauskas.

Visi darbai buvo suskirstyti į tris etapus. Pirmiausia buvo pastatytos siloso tranšėjos, skysto mėšlo rezervuarai, pašarų cechas. Antruoju etapu, kuris baigtas tik šiemet, pastatyta 600 vietų karvidė, melžykla, vandenvietė. Pastarąją buvo numatyta statyti trečiuoju komplekso plėtros etapu, tačiau šio pastato statyba kiek pagreitinta, nes plėtojant pieno ūkį be nemenko vandens kiekio – neišsiversi.

G.Gumausko teigimu, žlugus viltims modernaus tvarto ir kitų reikalingų pastatų statybai sulaukti paramos iš ES fondų, buvo nutarta viską statyti savo lėšomis. Per pusantrų metų šalia senųjų tvartų iškilo nauja 600 vietų moderni karvidė, o prie jos – itin moderni melžykla su palaukimo aikštele, kokios Lietuvoje galbūt neturi nė vienas ūkis. Ši palaukimo aikštelė užtikrina, kad karvės nenutrūkstamu srautu viena paskui kitą eitų į karuselės tipo 40 melžimo vietų melžyklą. Tokiu būdu išauga karuselės darbo našumas.

Valdant kompiuteriu, pamelžtos karvės iš karto yra išskirstomos pagal procedūras, kurių joms reikia. Tai moderni bandos valdymo sistema. Naudojantis ja iš kiekvienos į melžyklą atėjusios karvės daviklio duomenys nuskaitomi tiesiai į centrinį kompiuterį. Specialistai monitoriuose mato, kada ta karvė buvo sėklinta, kiek ji duoda pieno, ar nereikia jai karpyti nagų ir kitą informaciją.

Melžyklos pastate yra įrengtas 18 tonų talpos šaldytuvas, vandens šildytuvai, taip pat 100 kilovatų elektros generatorius, kuris nutrūkus elektros tiekimui gali „maitinti“ visą pieno ūkio sistemą.

Iš viso Padovinio ŽŪB šiuo metu laiko apie 1000 melžiamų karvių. Dalis jų – 600 vasaroja naujame tvarte, kuris dabar, nuleidus langus, tapo tarsi vasarnamiu. Tačiau veikiant rekuperacinei oro ventiliacijai kvapai iš tvarto nesklinda. Šaltuoju metų laiku oras ir pašildomas. „Kita dalis melžiamų karvių ganosi laukuose. Joms sąlygos prastesnės – ir saulė kaitina, ir lietus lyja. O šiuolaikiniame tvarte yra kur kas vėsiau. Tad ateityje numatome, kad visos karvės ištisus metus bus laikomos tvartuose“, - LŽ pasakojo G.Gumauskas. Jis tikino, kad tvartų pranašumus išryškėjo, kai buvo stebimas karvių produktyvumas – išgintos karvės duoda mažiau pieno nei likusios tvartuose.

Nusistatė plėtros ribas

T,am, kad visas karves galėtų laikyti tik tvartuose, bendrovei reikia pasistatyti dar keletą pastatų. Jie iškils čia pat, gamybinio komplekso pašonėje, arba nugriovus senuosius tvartus. „Pienininkystės kompleksas dabar tolsta nuo gyvenvietės. Statome už senųjų tvartų, toliau į laukus, kad žmonėms kuo mažiau sklistų kvapai iš fermų“, - sakė Padovinio ŽŪB vadovas.

Pasak jo, iš viso planuojama, kad ūkyje, užbaigus plėtrą, bus apie 1200 melžiamų karvių, o kartu su prieaugliu bus laikoma apie 3000 galvijų. G.Gumauskas tvirtino, kad dar daugiau plėstis neketinama, nes jau dabar didžiulius plotus dirbamos žemės tenka skirti pašarinėms kultūroms. Beveik visus reikalingus pašarus karvėms ir prieaugliui pasigamina patys – tam įrengtas pašarų cechas.

„Per dieną parduodame iki 25 tonų pieno. Manau, kad tuo ir apsiribosime, pieno ūkio daugiau neplėsime, nes tolesnei plėtrai reikalingi dar didesni žemės plotai, kurių laisvų nėra, taip pat reikalingos naujos mėšlo saugyklos ir visa kita“, - pasakojo pašnekovas. Jis neslėpė, jog už pieną gaunamos pajamos sudaro daugiau kaip pusę visų bendrovės pajamų ir pieno gamyba yra rentabili.

Bendrovės vadovo galvoje kirba nauji sumanymai – prie mėšlidžių norėtų pastatyti dujų generatorių, o jo pagamintą šilumą naudoti ne tik pastatams šildyti, bet galbūt ir pieno perdirbimo procesui. Todėl dabar statomos mėšlo talpyklos suprojektuotos taip, kad galėtų būti naudojamos ir kaip fermentorius dujų gamybai.

Stato gyvenamuosius namus

G.Gumausko teigimu, pieno gamyba yra pats sunkiausias žemdirbio darbas, nes karvėms nesvarbūs nei savaitgaliai, nei švenčių dienos. Jas pašerti bei pamelžti reikia kasdien, nustatytu laiku. Todėl ne visi šiandienos ūkininkai šią žemės ūkio sritį mėgsta - nedideli pieno ūkiai Lietuvoje nyksta. „Bendrovėje, skirtingai nei privačiame ūkyje, žmonės gali dirbti pakaitomis - darbuotojai turi laisvų dienų, – nėra priversti rūpintis karvėmis visą parą ištisus metus. Be to, yra specialistų, kurie fermų darbuotojams bet kada gali patarti, padėti“, - bendrovės pranašumus plėtojant pienininkystę vardijo G.Gumauskas.

Tačiau norint, kad būtų laikomasi darbo laiko ir poilsio režimo, kitų reikalavimų, reikia daugiau darbuotojų. Vien gyvulininkystės sektoriuje dirba 40 žmonių. „Ir tai - be specialistų, be pašarus ruošiančių mechanizatorių“, - aiškino G.Gumauskas. Iš viso bendrovėje triūsia apie 100 darbuotojų, o sezono metu – vasarą, kai priima talkininkų bei padidina savo statybininkų brigadą, darbuotojų padaugėja iki 116. Nemažai jų yra vietos gyventojai, nemažai jaunimo atvažiuoja iš kitų aplinkinių gyvenviečių, iš Marijampolės. Kadrų kaita itin maža – gal tik vienas kitas darbuotojas per metus pasikeičia.

G.Gumauskas neslepia, kad taip yra dėl to, kad Padovinio ŽŪB pajai priklauso labai gausiam būriui pajininkų ir bendrovės veikla yra orientuota ne tik į kuo greitesnį bei didesnį pelną, bet ir į kaimo žmonių poreikius. Siekiama, kad būtų sudarytos geros tiek darbo, tiek ir gyvenimo sąlygos. Bendrovė kiek išgalėdama padeda savo nariams, taip pat ir sulaukusiems garbaus amžiaus. „Mes net pradėjome darbuotojams, specialistams statyti gyvenamuosius namus, kad tik jie čia užsiliktų, turėtų kur gyventi, vaikus auginti. Stengiamės žvelgti į ateitį – kas bus net po 10 metų ir vėliau. Nes žmonėmis reikia rūpintis jau dabar, kitaip bendrovė bus pasmerkta“, - tikino Padovinio ŽŪB vadovas. Kol kas bendrovė stato tik du gyvenamuosius namus. Ar statys ir daugiau – parodys laikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"