TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pagaliukai į nuosaikaus augimo ratus

2013 09 18 6:00
V.Katkus: „Baldų pramonėje geresnė žinia yra ne pelnas, o tai, kad darbuotojams didinami atlyginimai.“ LŽ archyvo nuotrauka

Statistikai skelbia tolesnį nuosaikų Lietuvos ūkio augimą antrąjį šių metų ketvirtį. Ekspertai mano, kad dabartinį augimą neva gali pristabdyti problemos prie rytinių šalies sienų, bet pramonininkai tokių kliūčių neįžvelgia.

Statistikos departamento duomenimis, minimu laiku Lietuvos bendrovių pajamos už parduotas prekes ir paslaugas buvo 7,8 proc. didesnės negu 2012-ųjų antrąjį ketvirtį ir 3,5 proc. didesnės nei pirmąjį šių metų ketvirtį.

Bendrovių pelnas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 1,6 proc., o lyginant su ankstesniu ketvirčiu – 67,2 procento. Daugiausia uždirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei nekilnojamojo turto operacijų įmonės. 68 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo sausumos transporto bendrovių pelnas, o 6–8 kartais didesniu negu pirmąjį ketvirtį pelnu pasibaigus birželiui džiaugėsi naftą išgaunančios įmonės ir gėrimų gamintojai. Tačiau perpus ar dar labiau sumažėjo baldų gamybos ir chemijos pramonės bendrovių pelnas. Kita vertus, balandį-birželį po nuostolingo pirmojo ketvirčio pelningai dirbo dauguma statybos, apgyvendinimo ir oro transporto verslo įmonių.

Didėjo sąnaudos

Nepriklausomas ekonomikos ir finansų analitikas Valdemaras Katkus antrąjį ketvirtį bendrovių gautą pelną pirmiausia sieja su vasaros sezono įtaka, o nuostolius – su padidėjusiomis sąnaudomis žmogaus darbui imliose šakose. Mat nuo sausio penktadaliu pakėlus minimalią algą, įmonėms teko atleisti dalį darbuotojų ir sumokėti jiems išeitines kompensacijas. Be to, brango kai kurios žaliavos. Tuo, anot jo, aiškintina ir iš pirmo žvilgsnio keistoka situacija, kai bendrovių pajamos beveik dešimtadaliu, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo, o pelnas iš esmės liko nepakitęs.

Pasak analitiko, kol kas sunkoka paaiškinti tokį didelį vežėjų pelną, nes eksporto apimtis augo gerokai lėčiau. Neatmetama, jog prie to prisidėjo beveik mėnesį smarkiai kritusios dyzelino kainos ir tai, kad nekilo vežėjų algos.

Baldų pramonės pelno sumažėjimą, anot eksperto, būtų galima sieti su atlyginimų didėjimu, nes žaliavų kainų šuolio nebuvo. „Geresnė žinia šiame sektoriuje yra ne pelnas, o tai, kad kyla darbuotojų atlyginimai“, – pabrėžia V.Katkus.

Verčia stagnuoti

„Kol kas atsargiai judame į priekį, tačiau lieka problema - bankų skolinimas. Jie dar nėra tikri, jog pinigai bus sugrąžinti“, – atkreipia dėmesį analitikas ir pažymi, kad skolindami bankai remia ekonomiką, bet to dar nematyti.

Dabartinėmis sąlygomis, pasak V.Katkaus, Lietuvos bendrovės investuoja mažai, o jų indėliai didėja. Vadinasi, įmonės kaupia lėšas neaiškiai perspektyvai. Bankai irgi dar netiki ilgalaikiu atsigavimu, juolab kad šiemet, kaip žinoma, baigiasi 2007 metais prasidėjęs Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos etapas. Taigi išnaudojami vien likučiai. Kitas etapas prasidės 2014-aisiais, pirmieji ES remiami projektai sulauks finansavimo tik maždaug antrąjį kitų metų pusmetį.

V.Katkus mano, kad dabar įmonės auga dėl savo sumanumo, išsiugdytų gebėjimų taupyti ir gana kieto valdymo išsiverčiant be bankų paskolų. „Tai iš tikrųjų sveikas požiūris, jo išmokė bankai. Bet darbuotojams ir vidaus vartojimui tokia padėtis nieko gero nežada. Mat įmonės bijo didinti atlyginimus ir juolab - ryžtis daugiau investuoti. Juk paprastai sutartys sudaromos neilgam laikotarpiui, iki ketvirčio, ir tai įmonėms neleidžia įkvėpti visa krūtine. Todėl ir verslas dar ganėtinai atsargus, nors iš tikrųjų visą Lietuvos ūkį traukia iš krizės“, – svarsto analitikas.

Pavojus transportui

Svarbiausias Lietuvai paslaugų sektorius yra transportas, tačiau dėl dabartinių sunkumų prie Rusijos sienos kažin ar trečiasis ketvirtis jam bus toks sėkmingas kaip antrasis. Jei šios problemos greitai nesibaigs, pasak V.Katkaus, bėdų veikiausiai turės ir pramonės šakos, orientuotos daugiausia į Rytų rinkas. Vadinasi, joms reikėtų arba ieškotis naujų eksporto krypčių, arba samdytis Rusijos vežėjus, arba dairytis pirkėjų tarp Rusijoje veikiančių lietuviško kapitalo perdirbimo įmonių.

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius Aurelijus Ušeckas didelių problemų dėl sienos pralaidumo neįžvelgia. Jis pažymi, kad ir anksčiau pasitaikydavo panašių atvejų, bet paprastai tokios bėdos ilgiau kaip 2–3 savaites netrukdavo. „Kol kas nežinome, dėl kokių priežasčių sugriežtinta Lietuvos krovinių kontrolė pasienyje ir kodėl Rusija smarkai apribojo lietuviškų pieno produktų importą. Didelių išvadų dar nedarome, nes nesutarimus visada pavykdavo išspręsti nebūtinai pačiu aukščiausiu lygiu“, – teigia A.Ušeckas. Pasak jo, į Maskvą išvykęs LPK prezidentas Robertas Dargis tikisi viską išsiaiškinti vietoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"