TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pageidavimų koncerte - per aukštos natos

2009 04 06 0:00
Šiemet investicijoms į uostą skirta 170 mln. litų, pernai panaudota 166 mln. litų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Žvelgdamos į ateitį Klaipėdos uosto krovos kompanijos nežada karpyti investicinių planų ir reikalauja iš valdžios institucijų nemažinti lėšų uosto infrastruktūrai, tačiau valdininkai atkerta, kad trumpinti sąmatą ir ilginti terminus vis vien teks.

Iš Vyriausybės narių ir aukštų institucijų vadovų sudarytai Uosto plėtojimo tarybai netrukus reikės apsispręsti, kuriems uosto projektams teikti prioritetą, o kurie gali palaukti.

Šiemet investicijoms skirta 170 mln. litų (pernai panaudota 166 mln. litų), iš jų 12 mln. litų atiteks rangovams už pernykščius nesumokėtus darbus, o 16 mln. litų pareikalaus nuo 0,1 iki 2 proc. padidintas turto mokestis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laikinojo vadovo Algirdo Kamarausko teigimu, uosto krova, palyginti su 2008 metų pirmuoju ketvirčiu, smuko 20 proc., o statybos kainos Lietuvoje - 40 proc., tad net ir sumažėjus uosto rinkliavoms pigesnės statybos esą leis nenutraukti pradėtų darbų. Tačiau dėl naujų projektų teks rinktis, skaičiuoti, kaip naudingiausiai išleisti pinigus.

Pasak direkcijos vyriausiosios finansininkės Beatos Kulevičiūtės, šiemet prognozuojama 6 mln. tonų mažesnė krova nei pernai, todėl pajamų ir išlaidų sąmatoje pirmą kartą KVJUD istorijoje numatomas 27 mln. litų deficitas.

Imti naujus kreditus įmanoma tik su Vyriausybės garantija. Kitas finansavimo būdas - teikti paraiškas Europos Sąjungos paramos fondams. Iki ekonominės krizės europiniai pinigai niekam per daug nerūpėjo, todėl dabar atsakomybę dėl tokio aplaidumo valdininkai siūlo verslininkams dalytis perpus.

Investicijų sutartis

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio siūloma išeitis - įsileisti į valstybei priklausantį uosto ūkį privačias investicijas. Kai šis klausimas buvo aptariamas uosto atstovų taryboje, viceministras Arūnas Štaras svarstė galimybę direkcijos kreditavimą susieti su kompensacijomis. Teritorijos naudotojo investicijas į kelius ar geležinkelius iki 5 mln. litų esą galima būtų užskaityti kaip žemės mokesčius, kurių didžiosios kompanijos sumoka po keletą milijonų litų per metus.

KVJUD pajamos iš šio finansų šaltinio sudaro dešimtadalį. Tačiau net nedidukės infrastruktūros finansavimo korektūros reikalauja ne tik

teisinio, bet ir politinio valdžios nusiteikimo. Suabejota, ar nurodžius kreditavimo sąvoką, valstybės lėšų auditą atliekanti Valstybės kontrolė neįžvelgs žalos valstybei dėl palūkanų.

Iki šiol ne laiku ar ne iki galo atliekami smulkūs KVJUD darbai, įrašyti į skirtingas finansų sąmatos eilutes, tampa dideliais verslo trukdžiais. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų krovos kompanijos KLASCO pernai rudenį atidarytas sandėlis Jūrų perkėlos terminale kurį laiką laukė 700 metrų geležinkelio, kurį nutiesti kainavo tik apie 2 mln. litų. Kompanijos sąnaudos vežant popierių iš keltų krautuvais padidėjo. KLASCO technikos direktorius Juozas Benetis, pristatydamas kolegoms naujus projektus Jūrų perkėlos terminale, juokavo, kad kompanijos prašymas dėl baigiamos statyti 144 krantinės pritaikymo krovai vėl yra paprastas ir lengvai sprendžiamas.

KVJUD, nelaukdama leidimo dėl investicijų sutarties, skubos tvarka pagal įstatymą turėtų finansuoti 1600 metrų geležinkelio atšakos projektavimą ir statybą. Nors tai kainuotų 2,5 mln. litų, iškart per krovą pradėtų grįžti krantinei išleisti kiti milijonai.

Konteineriai - vizijose

Daugiausia KVJUD investicijų galintis pareikalauti laivų krovos "Klaipėdos Smeltė" savininkų, artimų pasaulinio garso operatorei MSC, planas pagilinti uostą iki reikiamo gylio "Postpanamax" tipo laivų navigacijai, kaip yra Hamburge ar Brėmene, kelia įtarimų ne tik konkuruojančiai bendrovei Klaipėdos konteinerių terminalui. Jos vadovas Vaidotas Šileika replikavo: "Pernai mes padidinome konteinerių krovą iki 302 tūkst. TEU, priėmėme 891 laivą. Tai sudarė 11,5 proc. visos Klaipėdos uosto apyvartos. Pasitraukus MSC netekome penktadalio apyvartos, bet ir toliau išlaikome 30 proc. Baltijos uostų konteinerių rinkos. O mūsų grimzlė - 9,9 metro. Mažiau - tik Kaliningrade. Tegul tą "habą" (anglų k. - veiklos centras - aut.) "Smeltė" formuoja iš savo klientų, nes dabar ten pereiti raginami vien mūsų klientai."

V.Šileikos poziciją, kad šiai bendrovei reikėtų sutvarkyti apleistą konteinerių terminalo dalį, nes dabar vienu metu galima priimti 3 laivus, o iškrauti - tik 2, palaiko ir kitų įmonių atstovai. Jų manymu, trumpalaikė nauda, kaip gali nutikti MSC užmojų atveju, negali būti svarbesnė už visuomeninius interesus.

Laivų savininkų atstovas Vytautas Lygnugaris atkreipė dėmesį ir į tai, kad konteinerinių vežimų pikas baigėsi, stoja naujų laivų statyba ir prošvaisčių dvejus metus nebus.

"Klaipėdos Smeltės" planai per keletą artimiausių metų padidinti krovą nuo 70 tūkst. TEU - tiek krauta pernai - iki 350 tūkst. TEU mažai įtikimi ir Klaipėdos uosto kapitonui Viktorui Lukoševičiui. "Per trejus metus tiek pasiekti neįmanoma. Tegul be didelių investicijų parodo, ką gali, tegul išnaudoja esamą uosto gylį. Kai krova kils, galima bus kalbėti ir apie investicijas į gylį", - kalbėjo V.Lukoševičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"