TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pagyventi Latvijoje - ir bankrutuoti

2011 08 10 0:00
Paprasčiau skelbti įsiskolinusio fizinio asmens bankrotą, nei laukti nežinomybės.
LŽ archyvo nuotrauka

Nesulaukęs, kol Lietuvoje bus priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, lietuvis Gytis Januška pirmasis juo pasinaudojo Latvijoje.

Apie 14 mln. litų skolų dėl žlugusio nekilnojamojo turto verslo turintis G.Januška LŽ sakė dabar sulaukiantis vidutiniškai po 5 skambučius per savaitę ir nemokamai konsultuojantis lietuvius, kaip fiziniam asmeniui bankrutuoti Latvijoje. Vyras taip išgarsėjo tapęs pirmuoju bankrutavusiu lietuviu kaimynų valstybėje.

"Pagrindinė tokios galimybės sąlyga - pusę metų mokėti mokesčius Latvijoje, ten dirbant samdomą darbą arba vykdant individualią veiklą. Taip pat reikalinga ir gyvenamosios vietos registracija Latvijoje, tačiau tam nebūtina turėti nuosavą būstą. Trečia sąlyga - turėti ne mažiau kaip 20 tūkst. litų skolos ir neturėti teistumo", - iš karto dalykiškai dėsto pirmasis fizinį bankrotą pasiskelbęs lietuvis.

Pasinaudojo latvio patirtimi

Nuo 2008 metų Latvijoje internetinės prekybos bendrovėje dirbančiam lietuviui mintis pasiskelbti bankrutavusiu šioje šalyje kilo pernai lapkritį, Latvijoje įsigaliojus naujai Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijai. Konsultuodamasis su Latvijoje vadinamu žmogumi-bankrotu Janiu Aboliniu, kuris yra pirmasis latvis, sėkmingai pasinaudojęs šio įstatymo suteiktomis galimybėmis, G.Januška pastebėjo, kad ir jis pats atitinka šio įstatymo sąlygas - ir skolų turi "pakankamai", ir mokesčius Latvijai moka.

Lietuvio bankroto byla Latvijoje buvo išnagrinėta per 4 dienas, bankrotas jam iškeltas birželio 12-ąją. Taip pat buvo paskirtas bankroto administratorius, kuris pardavinės G.Januškos turtą pagal Lietuvos įstatymus. Pardavus turtą, atsižvelgiant į tai, kaip bus atsiskaityta su kreditoriais, vyrui bus nustatytas kompensacijos nuo jo gaunamų pajamų dydis, kurį tam tikrą laiką jis turės mokėti savo kreditoriams. "Kiekvieną mėnesį mokėsiu maždaug 30 proc. gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip po 300 litų. Šią kompensaciją turėsiu mokėti daugiausia 3,5 metų", - skaičiuoja G.Januška. Jis tikisi, kad prabėgus teismo nustatytiems keleriems metams atsikratys buvusios nepakeliamos skolų kupros ir viską galės pradėti lyg iš naujo.

Šiuo metu G.Januška laukia Lietuvos apeliacinio teismo, kuris turi patvirtinti Latvijoje iškeltą bankroto bylą, sprendimo. Sako kol kas nežinąs daugiau lietuvių, Latvijoje pasekusių jo pavyzdžiu.

Pirmas bankrotas

Advokatų profesinės bendrijos "Euroteisės biuras" partneris Darius Sauliūnas mano, kad sprendimo nebus taip greitai - Lietuvos apeliacinis teismas greičiausiai šią bylą stabdys ir kreipsis į Europos Teisingumo Teismą (ETT), nes tai yra pirmas toks atvejis. "Mes, teisininkai, prognozuojame, kad ETT leis pripažinti Lietuvos teismui Latvijos teismo sprendimą, nes Europos Sąjungoje (ES) fizinio asmens bankrotas yra visiškai įprastas dalykas", - sako jis.

Latvija - ne vienintelė šalis ES, kurioje bankrutavę gali pasiskelbti skolų prispausti lietuviai. D.Sauliūnas teigia taip pat konsultavęs į skolas per krizę įklimpusius lietuvius, kaip jie galėtų bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje, į kurią bankrutuoti plūsdavo vokiečiai. Tačiau nė vienas iš jo klientų kol kas tokia galimybe nepasinaudojo. Nors britų nustatytos sąlygos panašios kaip ir Latvijoje, bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje yra kelis kartus brangiau. "Žmogus turi susikurti gyvenimą ir pragyventi toje valstybėje pusę metų. Jis turi nuomotis butą, dirbti ar pradėti kažkokį verslą, mokėti socialinio draudimo įmokas ir šiuos įrodymus pateikti teismui. Buvo norinčiųjų tai daryti, tačiau apskaičiavus, kad žmogui, kuris turi 10 mln. litų skolą ir nori bankrutuoti Anglijoje, reikėtų investuoti apie 100 tūkst. litų, niekas tokioms išlaidoms nesiryžo", - sako teisininkas.

Nors Latvijoje bankrutuoti yra gerokai pigiau, jis siūlytų savo klientams palaukti rudens, kai Lietuvoje Seimas ims svarstyti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris, kaip tikimasi, turėtų pagaliau įsigalioti nuo 2012 metų sausio 1 dienos.

D.Sauliūno nuomone, jeigu Seimas, kuriam nemažai įtakos turi komerciniai bankai, šį įstatymą atidės, bus didelė problema, nes nemokūs skolininkai kenkia tiek sau, tiek aplinkiniams.

G.Januška sako nematęs reikalo laukti nežinomybės. Jis drąsina tautiečius nebijoti - pasiieškoti darbo Latvijoje, pagyventi ten ir išspręsti skolų problemą. "Darbų ten yra visokiausių - galima pradėti savo verslą arba įsidarbinti per įdarbinimo agentūras. Juk mezgimas namuose irgi yra darbas. O būstą juk nebūtina nuomotis miesto centre. Nuomos kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Svarbiausia - turėti ekonominį interesą Latvijoje", - aiškina galimybes jis.

G.Januška sako, kad bet kuriuo atveju būtų rizikavęs vykti pasiieškoti darbo į Latviją. Jo manymu, kas gali išvažiuoti į Angliją, tas gali išvažiuoti ir į gretimą šalį, kad susitvarkytų su savo bėdomis. G.Januška tvirtina, kad pusę metų pragyventi Latvijoje tikrai nekainuoja 100 tūkstančių. Jam teko patirti išlaidų, susijusių su bankroto byla, tačiau jos nėra tokios didelės, kad nebūtų galima sutaupyti pinigų. Žyminis teismo mokestis kainavo 60 latų (apie 292 litai), dar 400 latų (apie 1950 litų) teko sumokėti bankroto administratoriui, taip pat kainuoja dokumentų paruošimas teismui.

Kompensacijos - 5 metus

Seimo narys Vytautas Gapšys, dalyvaujantis darbo grupėje, kuri iki lapkričio 2 dienos turi parengti galutinį Fizinių asmenų bankroto įstatymą, sako, kad europinė teisė numato galimybę bankrutuoti ne tik pagal pilietybę, bet ir pagal turtinių interesų centrą, kuris gali būti kitoje valstybėje. "Jeigu latviai sutiko skelbti ten dirbančio lietuvio bankrotą, vadinasi, darbas taip pat gali būti turtinių interesų centras", - sako jis.

Seimo narys viliasi, kad rudens sesijoje bus priimtas Lietuvos fizinių asmenų bankroto įstatymas. Anot jo, šis įstatymas yra būtinas, kad galėtų sugrąžinti žmones į ekonominį gyvenimą. Laukti, kol jie grąžins milžiniškas skolas, esą beprasmiška - paprasčiau skelbti fizinio asmens bankrotą.

Pagal baigiamą rengti minėto įstatymo projektą yra numatyta, kad teisme turės būti patvirtintas planas, nustatantis, kokia dalis žmogaus pajamų bus numatyta grąžinti kreditoriams, kiek bus jam paliekama pragyventi. Kompensaciją kreditoriams pagal Lietuvos įstatymą reikės mokėti ilgiau - 5 metus. Žmogus, kuris neturi darbo, Lietuvoje taip pat galės bankrutuoti, nes paprastai jis turi turto, pavyzdžiui, būstą.

Lina Mikolaitienė, "CV-Online" atrankų specialistė, LŽ sakė nepastebėjusi lietuvių emigracijos į Latviją. Dažniau esą latviai įsidarbina Lietuvoje, o lietuviai dažniau ieško žmogaus atstovauti Latvijoje savo kompanijai ar atstovybei, be to, iš Latvijos į Lietuvą dirbti atvažiuoja retesnių specialybių darbuotojai, pavyzdžiui, programuotojai, technologai. Taigi galimybė bankrutuoti kol kas emigracijos bangos į Latviją nesukėlė.

Komentaras

Advokatas Gediminas Žlioba:

"Latvijoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo priimtas dar pernai vasarą, o įsigaliojo lapkričio mėnesį. Nuo tada visi ES piliečiai, taip pat ir lietuviai, gali pasinaudoti šio įstatymo teikiamomis teisėmis ir procedūromis. Tokiems asmenims tektų mažiausiai pusę metų juridine prasme nuolat gyventi Latvijoje. Pagal minėtą įstatymą Latvijoje taikomas skirtingas laikotarpis, per kurį žmogus privalo grąžinti įsipareigojimus, prieš nurašant jam likusią skolą. Šis laikotarpis priklauso nuo to, kurią dalį įsipareigojimų skolininkas sugebės įgyvendinti. Jei skolininko pajamos leis bankui grąžinti mažiausiai 50 proc. skolos, kuri liko pardavus turtą, bankroto procedūra truks iki metų. Paskui skolos likutis bus tiesiog nurašomas. Bankroto procedūra truks dvejus metus, jei skolininko pajamos leis jam atiduoti 35 proc. skolos likučio. Jei 20 proc. skolos likučio - bankroto procedūra truks trejus metus. Abiem atvejais skolininkams teks atiduoti trečdalį savo pajamų, tačiau įmokos suma neturi būti mažesnė nei trečdalis minimalaus atlyginimo. Trejų su puse metų terminas taikomas asmenims, kurie negali atiduoti 20 proc. skolos. Pažymėtina, kad maksimalus mokėjimo laikas Latvijoje yra trumpesnis, nei siūlomas Lietuvoje (5 metų). Latvijoje vis dėlto šią procedūrą renkasi tik maža dalis įsiskolinusių asmenų, nes daugelį atbaido didelės administravimo išlaidos."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"