TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Painūs jūriniai naftos keliai

2011 01 21 0:00
Per metus Būtingės terminalas gali importuoti iki 12 mln. tonų naftos ir priimti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaivius.
ELTA nuotrauka

Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad atstačius geležinkelio atšaką nuo Mažeikių į Latviją Klaipėdos uostas neteks dalies ar viso srauto naftos produktų eksporto.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) per Vyriausybę siekia, kad būtų bendrai apskaitoma Klaipėdos uosto ir Būtingės naftos terminalo krova. Pasak direkcijos vadovų, tokia statistika pagerintų uosto įvaizdį jūrų prekybos rinkoje ir ypač padėtų konkuruojant su Baltijos šalių uostais, kurie taip ir skaičiuoja. Antai 2010 metais jungtiniame Talino uoste perkrauta 36,6 mln. tonų (+15,8 proc.), Rygoje - 30,4 mln. tonų (+2,3 proc.) krovinių. Nors pastarąjį lietuviams pavyko nurungti - Klaipėdos uosto apyvarta pernai siekė 31,23 mln. tonų (+12,1 proc.), pridėjus Būtingės rodiklį Lietuvos jūrinė krova būtų išaugusi iki 40 mln. tonų. O toks skaičius nušluostytų nosį net estams.

Bendrovės "Orlen Lietuva" duomenimis, pernai Būtingės naftos terminale iškrauta 9 mln. tonų naftos. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Pasak bendrovės atstovo, šviesiųjų naftos produktų gamyba iš tonos siekė 73-74 proc., o bendra visų produktų - 93 procentus. Didesnis gamyklos apkrovimas turėjo įtakos ir šalies ekonomikai - "Orlen Lietuva" 2010 metais paskelbta didžiausia mokesčių mokėtoja.

Praėjusius metus Būtingės naftos terminalas vertina kaip geriausius importuojant žaliavą nuo 2006-ųjų, kai buvo nutrauktas naftos tiekimas iš Rusijos "Družbos" naftotiekiu. Į Būtingę pernai atplaukė 90 laivų - 7 proc. daugiau nei užpernai. O iš viso nuo 1999 metų priimta daugiau kaip 700 laivų.

Terminalas atviroje jūroje turi ir navigacinių privalumų, ir trūkumų. Laivų grimzlė neribojama, tačiau naftos iškrovimą neretai apsunkina nepalankios oro sąlygos, kurios trukdo prie Baltijos jūroje esančio plūduro laivams prisišvartuoti.

"Nors pernai dėl prastų oro sąlygų tanklaiviai prastovėjo 525 valandas (2009 metais - 241 valandą), tai nesutrukdė išpilti didesnio kiekio naftos ir priimti daugiau tanklaivių", - sako "Orlen Lietuva" vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius Linas Baužys. Pasak jo, pernai rugpjūčio 25 dieną atviroje jūroje prie plūduro buvo užfiksuota 10 metrų aukščio banga, o vėjo greitis tuo metu siekė apie 30 metrų per sekundę.

Per metus terminalas gali importuoti iki 12 mln. tonų naftos ir priimti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaivius. Daugiausia krovinio atgabenta 2000 metais tanklaiviu "Master" - 135,68 tūkst. tonų.

Būtingę su naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose jungia 91,5 km ilgio naftotiekis. Laivyba prie Būtingės plūduro su Klaipėdos uostu iki šiol neturi jokio ryšio. Pagal 1999 metais Vyriausybės pasirašytą sutartį su tuomete Mažeikių gamyklos savininke kompanija "Williams", Būtingė tvarkosi autonomiškai ir rinkliavos įskaičiuojamos į komercinę krovinio gabenimo kainą.

Ieško alternatyvos

Mažeikiuose pagamintos produkcijos eksportas jūros keliu į Vakarus (iki 5 mln. tonų) pagal tą pačią seną sutartį su buvusia investuotoja "Williams" 10 metų buvo nukreipiamas per Klaipėdos uostą. Sutarčiai pasibaigus dabartinė bendrovės savininkė "Orlen Lietuva" jau antrus metus taip pat neturi kitos išeities.

Dėl numatytos rekonstrukcijos bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" 2008 metais išardė atšaką nuo Mažeikių į Latviją, kuria naftos produktus buvo galima išvežti per Ventspilio uostą. Nuo tol bendrovių "Orlen Lietuva" ir "Lietuvos geležinkeliai" trintis, atsiradusi dėl pervežimo tarifų, dar labiau sustiprėjo.

Numatytas 3 metų atšakos rekonstrukcijos terminalas lenkų netenkina, bet Susisiekimo ministerija darbų paspartinti neskuba. Todėl nieko nestebina, kad periodiškai sklindant žinioms apie Mažeikių gamyklos pardavimą lygiagrečiai stiprėja lenkų spaudimas Vyriausybei dėl valdymo įtakos bendrovei "Klaipėdos nafta". Esą įgijus daugiau teisių būtų užtikrintos geresnės logistikos sąlygos ir nustatomi mažesni krovos įkainiai uoste. Bet Vyriausybei nenusileidžiant, pastaraisiais metais nuolat girdimi lenkų grasinimai nutraukti krovą per Klaipėdos uostą ir išeiti į Latviją.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad "Orlen Lietuva" taip ir padarys, kai tik atsiras galimybė rinktis du uostus.

"Šiandien "Klaipėdos nafta" gauna daug produkcijos iš "Orlen Lietuva", tačiau gali būti taip, kad 2012 metų kovą atidarius geležinkelio atšaką į Latviją dalis produkcijos ar visa ji eis į Ventspilį. Jau dabar būtina ieškoti "Klaipėdos naftai" alternatyvos. Yra galimybių produktus gabenti iš Rusijos, Baškirijos. Bet reikia su energetikos ministru Arvydu Sekmoku pasitarti, kaip toliau būtų organizuojamas darbas, kokios daromos investicijos", - kalbėjo E.Masiulis prieš savaitę Klaipėdoje. Jo teigimu, didinti naftos produktų tranzitą pageidauja ir bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kuri dėl pakeistos Mažeikių gamyklos naftos produktų eksporto schemos prarastų tokį pat tonažą, kaip ir uostas.

Didins pralaidumą

Pasak KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, 2010 metais uostas uždirbo per 126 mln. Lt, taigi vidutiniškai - 4,1 Lt už krovinio toną. Trečdalį visų KVJUD rinkliavų sudarė pajamos iš tanklaivių. "Klaipėdos naftos" apyvarta siekė beveik 7,9 mln. tonų, todėl iš 1-2 krantinių gautą naudą galima būtų vertinti apytikriai 40 mln. Lt. Pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 522 įvairių tipų (naftos ir chemijos) tanklaiviai. Rinkliavos tokiems laivams numatomos brangiausios - vidutiniškai 3,9 Lt už bendrąjį laivo tonažą. Didžiausia iš vieno į "Klaipėdos naftą" atplaukusio tanklaivio uždirbta rinkliavų suma yra siekusi 333 tūkst. Lt.

Pernai "Klaipėdos nafta" pagal sutartį su Baltarusija iškrovė vieną tanklaivį naftos, skirtos šios šalies naftos gamyklai. Tačiau dėl kitų tanklaivių ir numatyto 2 mln. tonų per metus kiekio derybos iki šiol nebaigtos. Bendrovė jas numato tęsti šiais metais. Iki šiol baltarusių siūlomomis sąlygomis "Klaipėdos naftai", pasak jos vadovo, ekonomiškai nenaudinga krauti naftą. Be to, ekologiniai reikalavimai taip pat reikalauja investicijų.

Po susisiekimo ir energetikos ministrų susitikimo pirmadienį BNS pranešė, kad A.Sekmokas žada pradėti didinti valstybės valdomos bendrovės "Klaipėdos nafta" pralaidumą jau artimiausiu metu ir darbus baigti 2012 metais. Esą įmonės valdyba yra patvirtinusi investicijų projektus, tačiau pačių investicijų dydžio jis neatskleidė. Pasak energetikos ministro, terminale bus atnaujinamas rezervuarų parkas - vietoj mažesnių bus statomi didesni rezervuarai. Taip pat bus modernizuota išpylimo iš cisternų sistema. Kai KVJUD pagilins akvatoriją prie 1-3 krantinių - tai numatoma padaryti jau šiais metais, - atsiras galimybė krauti naftos produktus į didesnės talpos tanklaivius ir uostui uždirbti daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"