TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pajamas ir išlaidas planuoja tik kas antra šeima

2013 05 02 13:29
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors didžioji namų ūkių dalis kas mėnesį sugeba atidėti dalį pinigų santaupoms, svarbiausių mėnesio pajamų ir išlaidų neplanuoja beveik pusė šeimų. Tai parodė Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių finansinės elgsenos apklausa.

„Nagrinėjant respondentų atsakymus, ryškėja finansinio švietimo ir planavimo svarba – apsispręsdami dėl taupymo ar skolinimosi, apklaustieji vadovaujasi asmenine arba draugų patirtimi“, – sako Sigita Veidaitė, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Beveik pusė apklaustų namų ūkių per mėnesį sutaupo iki 500 Lt, 6,4 proc. respondentų atideda nuo 500 iki 1000 Lt, o daugiau kaip 1000 Lt sutaupo 2,3 proc. šeimų. Trečdalis nurodė, kad nieko nesutaupo. Populiariausi taupymo būdai yra sąskaita arba indėlis kredito įstaigoje ir namuose grynaisiais pinigais laikomos santaupos. Dažniausiai taupoma ne konkrečiam tikslui, o siekiant apsisaugoti nuo nenumatytų veiksnių – pajamų sumažėjimo ar netikėtų išlaidų.

Finansinių įsipareigojimų turi trečdalis apklaustų namų ūkių, dažniausiai respondentai skolinasi vartojimui ir būstui įsigyti. Mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažnai turi vartojimo ar kitos paskirties paskolų, yra pasiskolinę iš draugų arba giminaičių, kas dešimtas nurodė turintis greitųjų kreditų bendrovės paskolą.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (53,4 proc.), turinčių kokių nors finansinių įsipareigojimų, teigia, kad šie įsipareigojimai namų ūkiui yra našta. Finansinę naštą jaučiantys respondentai mėgino gerinti savo padėtį kreipdamiesi į kredito įstaigą dėl turimų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimo. Apklaustieji siekė susimažinti mėnesinę įmoką – naudojosi paskolos grąžinimo atidėjimo, jos grąžinimo laikotarpio pratęsimo galimybėmis – arba pageidavo peržiūrėti palūkanų normą.

Finansinių įsipareigojimų sąlygas aktyviau keitė tie namų ūkiai, kurių bent vienas narys turi aukštąjį išsilavinimą. Tai rodo, kad yra būtinas finansinis švietimas – namų ūkiai turi labiau domėtis galimybėmis pasigerinti įsipareigojimų sąlygas.

Vertindami ateities perspektyvas, respondentai labiausiai nerimauja dėl didėjančių komunalinių mokesčių ir kylančių maisto produktų kainų. Kad būsto kainos stabilizavosi ir per artimiausius 6 mėn. nekis, mano 35,6 proc. apklaustųjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"