TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pajūrio darbo rinka baigia išsekti

2016 07 20 6:00
Įmonės vis sunkiau suranda ne tik darbininkų, amato meistrų, bet ir padalinių vadovų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vasarą pajūryje darbo pasiūla viršija paklausą, dėl to kai kurioms pramonės įmonėms tenka riboti verslo plėtrą. Ieškoma darbininkų ir vadybininkų, tačiau siūlomos algos netraukia, o kai kurių profesijų specialistų trūksta visoje šalyje.

Klaipėdos darbo rinkos pirmojo pusmečio apžvalgoje nurodoma, kad liepos 1 dieną Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje buvo registruota 12,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų, arba 0,3 proc. punkto mažiau negu gegužę. Jie sudarė 6,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbas Neringoje buvo mažiausias Lietuvoje (3,5 proc.), Kretingoje siekė 3,8 proc., Palangoje – 4,9 procento. Didžiausias atotrūkis nuo vidurkio užfiksuotas toliausiai nuo jūros esančioje kaimiškoje Šilutėje (11,4 proc.).

Sunkiau – kaimiečiams

Darbo biržos užimtumo programose daug dėmesio skiriama jaunimui. Tačiau apžvalgoje teigiama, jog jaunesnių nei 30 metų bedarbių skaičius beveik nepakito, jie sudarė 2,3 tūkst. – 4 proc. visų Klaipėdos apskrities 16–29 metų gyventojų. Be galimybių mokytis profesijų ir studijuoti aukštosiose mokyklose, jaunimui plačiai atverta ir sezoninė Skandinavijos darbo rinka, vasarą ieškanti laikinų samdinių dirbti daržuose bei statybose.

Darbo rinkos analitikai pažymi, kad daugeliui bedarbiais tapusių asmenų sunku įsidarbinti: net 41,4 proc. neturi profesinio pasirengimo, kas penktas jau praradęs darbinius įgūdžius dėl ilgesnės kaip 2 metai darbo pertraukos, 16,8 proc. stinga darbo patirties, kas ketvirtas yra kaimo gyventojas. Šiems, net jei ir kiltų noras įgyti paklausią profesiją, pasiekti darbo vietą toliau nuo namų – sunkiausia.

Birželį Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenų bazėje buvo 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 81 proc. – neterminuoto įdarbinimo. Jau ketvirtą mėnesį iš eilės laisvų darbo vietų įregistruojama daugiau, negu kreipiasi bedarbių. Birželį darbo jėgos paklausa viršijo pasiūlą 11,4 procento. Daugiausia buvo ieškoma pagalbinių darbininkų, pardavėjų, valytojų, virėjų, plataus profilio statybininkų, pardavėjų kasininkų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, suvirintojų, apdailininkų, administratorių.

Darbo skelbimų portaluose gausu uostamiesčio prekybos centrų, nuolat profesijos meistrų ieškančių laivų statybos įmonių ir transporto bendrovių pavadinimų. Nauja tai, kad įmonės vis sunkiau randa ne tik darbininkų, amato meistrų, bet ir padalinių vadovų.

Senka ir uostas

Per pusmetį Klaipėdos apskrityje išduoti 164 leidimai dirbti užsieniečiams, bet tai lašas jūroje. Kvalifikuotų darbuotojų labai stinga transporto sektoriuje ir uosto pramonėje. Darbas čia ne itin vilioja Lietuvos jaunimą, o darbo birža savo kontingentu negali užkamšyti plyšio.

Vakarų laivų gamykla, kaip pripažįsta įmonės vadovas Arnoldas Šileika, daugeliui metalo apdirbėjų profesijas įvaldžiusių vyrų tampa tarpine stotimi į Norvegiją, todėl žmonėms pakeisti bus perkami milijonus kainuojantys robotai. Kalbų pramokę vairuotojai tampa išrankūs, nes krovininių mašinų parkas greitai viršys Lietuvos gyventojų skaičių. Šiuo metu logistikos vadybininkai ir koordinatoriai viliojami net 3000 eurų siekiančiais atlyginimais.

Ne be reikalo Lietuva pagal logistikos indeksą, kurį nustato Pasaulio bankas, šiemet šoktelėjo į 29 vietą iš 46-osios 2014 metais. Ši daug investicijų į techniką, technologijas ir darbuotojus reikalaujanti tarptautinių paslaugų sritis kartu kelia ir galvos skausmą, kaip mažėjant gyventojų apsirūpinti patyrusiais vadybininkais bei projektų vadovais.

Viena tokių įstaigų, jau dabar jaučiančių techninių specialistų trūkumą, – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ne kartą minėjęs, kad negali atlaikyti privačių įmonių, viliojančių darbuotojus dideliais atlyginimais, konkurencijos.

Pastaruoju metu specialiųjų tarnybų akiratyje atsidūrę hidrotechniniai uosto darbai ir jiems vadovaujantys žmonės visiškai numušė įstaigos patrauklumą. Niekas nenori sėsti ant karštosios kėdės. Dėl įtarimų korupcija atleidus infrastruktūros direktorių, laisvų postų dar padaugėjo. Vadovų trūksta KVJUD Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamentui, Geležinkelių infrastruktūros skyriui (šiame neužimta ir vyresniojo projektų vadovo vieta), o Statybos ir eksploatavimo departamentas turi tik laikiną direktorių. Pasak A. Vaitkaus, bus skelbiamas viešas konkursas infrastruktūros direktoriaus pareigoms eiti. „Sunku rasti infrastruktūros vadovą, gal iškart net neįmanoma, nes Lietuvoje hidrotechninių darbų specialistų tėra vienetai“, – kalbėjo Klaipėdos uosto generalinis direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"