TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pajūris ieško turizmo nišos

2016 09 28 6:00
Jūrinis turizmas – pajūrio stiprybė, tačiau Klaipėdos regionas ieško recepto, kaip pritraukti užsieniečių ne tik į uostamiestį ir kurortus, bet ir į provincijos vietoves. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Uostamiestis turistinį sezoną pradeda ir baigia kruizinių laivų vizitais, tačiau gerėjantys turizmo rodikliai menkai teveikia toliau nuo uosto esantį Vakarų Lietuvos regioną. Apjungusios išteklius septynios savivaldybės laužo galvas dėl universalaus patrauklumo recepto, kokį naudoja senoji Europa.

Paskutinis šiais metais į Klaipėdą turėtų užsukti italų kruizinis laineris „Aida vita“ – jo laukiama spalio 5 dieną. Šis 51-asis tokio laivo vizitas lems, kiek bus viršytas praėjusiais metais pasiektas 60 tūkst. kruizinių laivų turistų rekordas. Į naujas aukštumas kopia ir skrydžių kryptis šiemet papildęs Palangos oro uostas – per pirmą pusmetį keleivių čia sulaukta 50 proc. daugiau nei pernai. Tačiau dauguma užsienio turistų renkasi Klaipėdą, Palangą ir Neringą, o Šilutė, Gargždai, Skuodas ir Kretinga, kur populiarėja vietinis turizmas, užsieniečių antplūdžio tebelaukia.

Vilnius dominuoja

Pagal tradiciją Turizmo dienai paminėti Klaipėdoje surengta šio verslo konferencija šiemet buvo optimistiška dėl apčiuoptos naudos. Bet buvo justi ir apmaudo: nors į Lietuvą kasmet atvyksta 2,5 mln. turistų ir pajamos, ypač apgyvendinimo paslaugų sektoriuje, didėja, tačiau dauguma svečių aplanko tik Vilnių ir jo apylinkes, o po kitus regionus pasklinda vos dešimtadalis. Iš tų, kurie traukia pajūrio link, 28 proc. renkasi Klaipėdą, maždaug po penktadalį – Neringą ir Palangą.

Susirūpinimą kelia tai, kad 2015 metais, kai Lietuvoje apsilankiusių užsieniečių skaičius didėjo 3 proc., Klaipėda, nepaisant rekordinio kruizinių laivų turistų skaičiaus, pritraukė mažiau užsieniečių.

Lietuvos turizmo departamento Turizmo plėtros skyriaus vadovė Rasuolė Andriulienė teigė, kad esame per mažai žinoma ir pasaulyje sunkiai atpažįstama šalis, todėl būtina reklamuotis taikant pačias įvairiausias rinkodaros priemones.

Kaip tai daryti ir kokių klaidų, identifikuojant verslo paslaugas, vengti, patirtimi dalinosi agentūros „the Chocolate“ įkūrėjas Tomas Nemura. Pastebėjęs, kad grupinis turizmas senka, o sudominti individualius vartotojus, kurie labai skirtingi, vis sunkiau, nuotaikingai iliustruotu pranešimu jis ragino apeliuoti į žmonių emocijas. Kur vykti atostogų, informacijos persotinto asmens pasirinkimą, jo įsitikinimu, lemia ne 90 proc. poelgių valdantis racionalusis pradas, o atsitiktinis minčių stabtelėjimas ties išskirtine paslaugos reklama. Įvaizdis esą reikalauja kūrybinės išmonės, kuri nulemia turizmo sėkmę.

Europos keliai

Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas, pernai tapęs Europos Tarybos Išplėsto dalinio susitarimo (IDS) dėl Kultūros kelių biuro pirmininkas, pristatė jos privalumus, kurių Lietuva neišnaudoja. Dauguma šioje programoje dalyvaujančių 27 valstybių jau atrado tokių raktinių žodžių, kai istorinis paveldas yra niša, pilna žavių pramanų, mitų ir vietinių paslaugų, gurmaniško maisto. „Mums trūksta vaizduotės pamatyti paveldą pasaulio akimis ir visas detales sujungti į vaizdą, kuris verstų svajoti apie Klaipėdos kraštą ir veržtis čia atvykti“, – kalbėjo A. Jomantas.

Jis pacitavo prancūzų turizmo žurnalo straipsnį apie Lietuvos pajūrį – čia minimas Mėmelis, šiauriausia Prūsijos karalių sostinė, karalienės Luizės rezidencija, gamtos sukurta Kuršių nerija, UNESCO paveldo objektas, ir XVIII amžiaus Kretingos dvaro Žiemos sodas. Tais keliais sakiniais, anot A. Jomanto, apibūdinama tai, kas įdomu užsieniečiams.

Lietuvos, o ypač Klaipėdos krašto turizmo savitumą, dabar kuriamą Gintaro krašto vaizdu, galėtų papildyti savivaldybių parengtas, o mokslo institucijų faktais pagrįstas koks nors Europoje populiarinimas vardas ir daugeliui žmonių suprantama turizmo sąvoka, antai: Žydų kultūros kelias, Šv. Jokūbo piligrimų kelias, Vikingų kelias, Hanzos prekybos miestų ar fortifikacijos tinklas.

Klaipėdos krašto turizmo atstovai šiais pasiūlymais tikisi pasinaudoti. Tačiau yra abejojančių, ar galima surasti vieną universalų turizmo raktą, kuris tiktų visoms 7 savivaldybėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"