TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pajuto paramos verslui grąžą

2013 08 23 6:00
S.Besagirskas: "Priemonė skatinti įmonių diegiamas inovacijas yra efektyvi, tačiau dizaino inovacijos dar nustumtos į nuošalę." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje - šalis pirmą kartą priskiriama prie nuosaikių novatorių. Manoma, kad tam įtakos turėjo per 2007-2013 metų laikotarpį paskirstyta Ūkio ministerijos 572 mln. litų parama skatinti inovacijų diegimą šalyje.

Skatindama inovacijų diegimą šalyje, Ūkio ministerija 2007–2013 metais paskirstė 572 mln. litų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) įmonių veiklai. Šiuo laikotarpiu parama buvo skiriama įmonių moksliniams tyrimams vykdyti, galimybių studijoms rengti, klasterių infrastruktūrai kurti.

Didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos – 108,7 mln. litų - buvo paskirstyta informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities veikloms tobulinti. Taip pat parama paskirstyta biotechnologijų (43 mln. litų), energetikos (24,9 mln. litų), maisto ir gėrimų gamybos (20,2 mln. litų), sveikatos priežiūros (6 mln. litų) ir kitų sričių įmonėms. Dar 92 mln. litų paramos teko infrastruktūrai slėniuose kurti.

„Skatinant inovacijų diegimą, ES parama buvo paskirstyta pačioms įvairiausioms verslo sritims ir jų bendradarbiavimui su mokslu. Verslui tai yra labai svarbi parama, nes nuo inovacijų diegimo, investicijų į mokslinius tyrimus priklauso įmonių konkurencingumas ir eksporto rezultatai“, – sakė ūkio viceministras Marius Skarupskas.

2007-2013 metais pagal populiariausią priemonę „Intelektas LT“ 201 įmonė pasidalijo 165 mln. litų. Ši parama Lietuvos įmonėms padėjo investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Tuo tarpu didžiausia paramos dalis – 182 mln. litų - teko priemonei „Intelektas LT+“, kuria pasinaudojo 97 įmonės savo MTEP infrastruktūrai kurti arba plėtrai vykdyti.

Pateisina lūkesčius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tiesiogiai įmonėms skirtas Ūkio ministerijos priemones inovacijoms skatinti įvertino kaip nekeliančias abejonių. „Apie kitas priemones turime įvairių nuomonių, o apie šias esame susidarę gerą nuomonę“, - sakė jis.

Jo teigimu, ministerija teisingai pasirinko „horizontalią“ sistemą, t. y. leido į paramą pretenduoti bet kokios specializacijos įmonėms, turinčioms inovatyvių idėjų ir atitinkančioms kriterijus.

„Galbūt viena sritis yra šiek tiek užmiršta – tai dizaino inovacijos. Pavyzdžiui, Skandinavijoje labai daug su dizainu susijusių inovacijų: technologiniai sprendimai patobulinami tik simboliškai, bet gerinama produkcijos kokybė ir patogumas. Pavyzdžiui, inovatyvus baldas yra daug patogesnis sėdėti, saugus vaikams ir pan.“, - paaiškino S.Besagirskas.

Taip pat, jo teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti pradiniam inovacijų kūrimo etapui – konsultuoti įmones, kokias inovacijas galima kurti, nuo ko pradėti procesą ir kokios paramos schemos egzistuoja.

Pasak ūkio viceministro, ateityje, 2014–2020 metais, MTEP skirta ES parama bus nukreipta į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūros ir gebėjimų didinimą privačiame sektoriuje, kad Lietuvos inovatyvumo augimas įvairiuose verslo sektoriuose būtų dar didesnis.

Inovacijų lygis auga

2013 metų Inovacijų sąjungos rezultatų duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra vienas sparčiausių ES – praėjusiais metais siekė daugiau nei 5 proc., o Lietuva buvo antra šalis ES po Estijos. Šiais metais Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę - iki šiol ji būdavo priskiriama prie menkų novatorių.

S.Besagirsko manymu, sparčiam inovatyvumo augimui įtakos turėjo ir valstybės skiriamos priemonės, ir švietimas inovacijų klausimais. Jis tik atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje labai daug inovatyvių įmonių, kurios savo inovacijų nedeklaruoja ir tokiu būdu gadina formalią šalies statistiką. „Daug įmonių daro mažus stebuklus ir yra išskirtinės ne tik šalies, bet ir pasaulio rinkoje. Tačiau Statistikos departamentui apie tai nepraneša“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, taip nutinka dėl to, kad dažnai teikti periodines ataskaitas Statistikos departamentui įmonės paskiria ne visą informaciją turintiems darbuotojams, kurie, taupydami laiką, inovacijų nedeklaruoja. „Tarkime, biuro administratorius ar vadybininkas į tai žiūri kaip į šalutinį darbą, kuris negeneruoja pajamų, tačiau kuris yra privalomas“, - paaiškino S.Besagirskas. Be to, kaip toliau šnekėjo jis, buhalteriai perdėtai baiminasi pasinaudoti inovatyviai veiklai taikomomis mokesčių lengvatomis, nes mano, kad Mokesčių inspekcija inovaciją atmes ir, maža to, priskaičiuos delspinigius. Tačiau pašnekovas patikino, kad tokių veiksmų prieš pagrįstas inovacijas nesiimama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"