TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pakilo virš pesimistinių prognozių

2010 01 05 0:00
2009 metais Klaipėdos uoste perkrautas krovinių kiekis viršijo 2007 metų krovos rodiklius, į kuriuos nuspręsta lygiuotis atsižvelgiant į ekonominę situaciją rinkose.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Rytinės Baltijos uostų apyvartą 2009 metais lėmė paklausūs energetiniai kroviniai ir smukęs konteinerių srautas. Klaipėdos uostui balansą pavyko išlaikyti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) preliminariais duomenimis, 2009 metais pasiektas antras uosto istorijoje krovos rezultatas - perkrauta 27,8 mln. tonų jūrinių krovinių. Tai 8 proc. mažiau negu 2008 metais, kai krauta 29,88 mln. tonų.

Uosto direkcijos pajamos sudarė 141 mln. litų: 121 mln. litų gauta rinkliavų lėšų ir 20 mln. litų - žemės nuomos mokesčio. Laivų skaičius išliko panašus, 8,5 tūkst., tačiau rinkliavų suma 5 mln. litų buvo mažesnė. Rinkliavų taisykles šiemet numatoma tobulinti, kad įplauktų kuo daugiau krovininių keltų, konteinerinių ir kruizinių laivų.

Planuoja atsargiai

2008 metų pabaigoje staigiai smukusi ir nuo 2009 metų gegužės augusi uosto krovinių apyvarta pranoko KVJUD lūkesčius. 2009 metais perkrautas krovinių kiekis viršijo 2007 metų krovos rodiklius, į kuriuos nuspręsta lygiuotis atsižvelgiant į ekonominę situaciją rinkose. Pasiekta apyvarta buvo 4,1 proc. didesnė negu numatyta KVJUD strateginiame 2009-2011 metų veiklos plane.

Priminsime, kad 2009 metų sausį buvo kuriamas pesimistinis scenarijus - prognozuotas 20 proc. krovos nuosmukis. Vasaros pradžioje uostui vadovauti pradėjęs Eugenijus Gentvilas dėl ekonominių reikalų galėjo būti ramesnis - tuomet buvo laukiamas 12 proc. apyvartos minusas. Rudenį rezultatas artėjo į 2007 metų krovos lygį (27,3 mln. tonų).

Klaipėdos uostas per antrąjį pusmetį atsitiesė ne tik dėl aktyvesnio naftos ir trąšų tranzito, bet ir dėl padidėjusio generalinių krovinių srauto.

"Klaipėdos uostas krauna brangius krovinius, todėl manome, kad jo pajamos rytinėje Baltijos pakrantėje, išskyrus Sankt Peterburgą, buvo didžiausios", - spėja KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Uosto vadovybę džiugina, kad gruodis buvo geriausias praėjusių metų mėnuo - perkrauta penktadaliu daugiau nei 2008-ųjų gruodį, kai vartojimo prekių krizė nusmukdė Klaipėdos uostą, siekusį viršyti 30 mln. tonų apyvartą.

KVJUD generalinis direktorius E.Gentvilas teigia, kad Klaipėdos uosto krova rodo ekonomikos atsigavimą. "Optimistiškai baigėme, optimistiškai pradedame 2010 metus. Pirmasis pusmetis bus geras arba labai geras, palyginti su praėjusiais metais. Taip sprendžiu pagal krovinių siuntėjų sutartis su bendrovėmis. Tačiau antrąjį pusmetį galimi dalykai, mažai priklausantys nuo Klaipėdos uosto. Bet turime būti pasiruošę priimti ir daugiau krovinių negu dabar. Pavyzdžiui, gruodžio 29 dieną uoste buvo perkrauta 106 tūkst. tonų. Jeigu tiek būtų kasdien, apskaičiuokite, kiek krautų uostas per metus - apie 35 mln. tonų", - 2009-ųjų sėkmę komentavo uosto vadovas, nesiryždamas įvardyti 2010 metais prognozuojamų skaičių. Svarbu tai, pasak jo, kad Lietuvos transporto sistemoje uostas išliko stipriausia ekonominė struktūra.

Investavo pusę plano

Į Klaipėdos uostą kasmet įplaukia vis didesnių laivų. 2009 metais pats didžiausias konteinerinis MSC kompanijos laivas "Aniello" siekė 259,5 metro. Didesnių laivų prie bendrovės "Klaipėdos Smeltė" krantinių neįmanoma apsukti. Naftos tanklaivius, kurie apsukami arčiau įplaukos, galima priimti iki 260 metrų ilgio. Pasak uosto kapitoną pavaduojančio Adomo Aleknos, 2009 metais uostui pavyko išvengti navigacinių incidentų. Tačiau tokie laivai gigantai reikalauja uostą tobulinti - gilinti ir platinti. Pernai KVJUD nedavė leidimo įplaukti 274 metrų MSC laivui "Sandra" ir tuo nuvylė laivybos operatorių.

Nors 2009 metais nepavyko padaryti daugelio infrastruktūros darbų, E.Gentvilas sako, kad pradėjęs dirbti kai kuriuos išjudino. Buvo planuota į uostą investuoti 120 mln. litų, padaryta darbų už 69 mln. litų. "Likę pinigai bus panaudoti šių metų statyboms. Iš viso numatome įgyvendinti 208 mln. litų vertės projektų", - vakar prisistatydamas spaudos konferencijoje pažymėjo uosto infrastruktūros ir plėtros direktoriumi paskirtas Vidas Karolis, pusmetį ėjęs žemesnes pareigas. Jo teigimu, artimiausias uosto plėtros darbas - uosto kanalo gilinimas iki 14,5 metro. Šiuo metu baigiasi rangos darbų konkursas, vokai bus atplėšti sausio 7 dieną.

Spartinti investicijas tikimasi telkiant ir naujų darbuotojų, ir naujų etatų pajėgas. KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriumi nuo sausio 4 dienos paskirtas uosto srityje patirties neturintis Martynas Armonaitis. Jis bus atsakingas už ilgalaikės plėtros strategijos kūrimą ir investicinių programų įgyvendinimą.

Šiomis dienomis KVJUD diegiama nauja valdymo struktūra, keičiamos kabinetų iškabos, pareigų pavadinimai. E.Getvilas tikina, kad dėl naujų etatų uosto darbo užmokesčio fondas (13-14 mln. Lt) nepadidės. Netgi priešingai - esą sumažinus skyrių kiekį bus sutaupyta apie 370 tūkst. litų. Iš viso KVJUD pareigų sąraše yra 272 etatai, iš jų apie 150 - uosto kapitono tarnyboje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"